Kaip veikia paieškos priemonės algoritmų pagalba?

Paieškos priemonės atrodo kaip tam tikras šių dienų stebuklas, kuriame galima rasti įvairios informacijos. Galima sakyti, kad Google yra nauja šių dienų enciklopedija žinanti viską. Parašius paieškoje keletą raktinių žoždių pati Google mums atrenka aktualiausius paieškos rezultatus reitinguodama juos nuo aktualiausio/svarbiausio iki mažiausiai svarbių. Svarbiausią vaidmenį atrenkant ir rikiuojant informaciją atlieka algoritmai. Tai kaip gi toks informacijos atrinkimas iš tikrųjų veikia? Kas yra tie paslaptingieji algoritmai veikiantys už mūsų matymo ribų? Ir ar toks jų veikimas yra naudingas ar kenkiantis?

Image result for google algorithm

Algoritmai:

,,Iš esmės algoritmas yra mažas, paprastas dalykas; taisyklė, naudojama automatizuoti duomenų apdorojimą. <…> kompiuterinės programos yra tokių algoritmų rinkiniai. Duomenų apdorojimo priemonės.’’

Andrew Smith iš straipsnio ,,Franken-algorithms: the deadly consequences of unpredictable code’’

Algoritmai yra labai paplitę. Jų veikla gali būti pastebima Twiterio trenduose ar sekėjų rekomendacijose, Google specialiai pritaikytuose paieškos rezultatuose, Facebook naujienų sraute, Google maps rekomenduojamose vietose. Kaip S. C. Olhede ir P. J. Wolfe straipsnyje ,,The growing ubiquity of algorithms in society: implications, impacts and innovations’’ teigia, algoritmai yra tiksliai vykdomų instrukcijų rinkinys. Taigi jie yra sūkurti, kad būtų įvykdyti tam tikri rezultatai atsižvelgiant į tam tikrus žmogaus norus ir poreikius. Jie sistemingai renka informaciją iš mūsų anksčiau darytų paieškų ir pateikia mums aktualiausią informaciją remiantis anksčiau atliktomis paieškomis.

Kaip teigia David Beer straipsnyje ,,The social power of algorithms’’ pati algoritmo veikla nėra matoma ir tokiu būdu jie tampa galingi. Pats algoritmas veikia taip, kad žmogus jo veiklos nepastebi. Algoritmas rinkdamas informaciją, galima sakyti, manipuliuoja žmogaus norais. Neseniai susidomėjus apyranke iš akmenukų ir iėjus į puslapį kuriame jos gaminamos tik pasižiūrėti kokia yra jų kaina ir kaip jos atrodo, kitos svetainės, tokios kaip Facebook ir Instagram pradėjo siūlyti apyrankių reklamas panašias į neseniai ieškotą, net nesusimasčius pradedi galvoti ,,oho koks atsitiktinumas, aš juk norėjau panašios apyrankės’’. Taigi čia ir būtų algoritmų surinktos informacijos panaudojimas marketingo tikslu. Algoritmai veikia per kelias svetaines vienu metu, todėl toks jų veikimas mums ir lieka nepastebimas kasdienybėje.

Kas yra paieškos priemonės:

Bendrai apsibrėžiant kas yra paieškos priemonės – tai būtų programinės įrangos sistema skirta atlikti paieškai internete. Žmonės kasdienybėje informacijos ieško labai dažnai, todėl paieškos priemonės yra tikrai svarbios atrenkant reikalingai informacijai. Informacija yra pateikiama tam tikromis nuorodomis į tinklapius, vaizdus, vaizdo įrašus straipsnius ir t.t. Rezultatai yra išdėliojami pagal tam tikrą eiliškumą, o šis eiliškumas yra sugeneruotas algoritmų.  Kiekviena paieška turi tam tikrą jau anksčiau užkoduotą reitingavimo algortimą.

Šiuo metu mums turbūt labiausiai žinoma paieškos priemonė yra Google, kadangi ją naudojame dažniausiai. Nors paieškos priemonių pasirinkimas tikrai nemažas, populiarumu Google tikrai lenkia visas likusias. Kaip ir galime pastebėti žemiau pavaizduotoje diagramoje Google yra pati populiariausia paieškos priemonė tarp vartotojų.

Kaip veikia paieškos algoritimai?

Jei informacija nebūtų rūšiuojama, jos nebūtų imanoma rasti. Kad rezultatas atitiktų žmogaus norus reitingavimo sistemą sudaro daugiau nei vienas algoritmas. Taigi paieškos rezultatai nustatomi: 1. Analizuojant žodžius; 2. Paieškos atitikties nustatymu; 3. Naudingų puslapių reitingavimu; 4. Geriausių rezultatų pateikimu; 5. Atsižvelgiant į kontekstą.

  1. Žodžių analizavimas:

Siekiant suprasti tam tikrą informaciją iš pradžių yra analizuojami žodžiai, jų reikšmė. Tokiam atpažinimui yra kuriami kalbos modeliai, kurie padeda atpažinti į ką sakinyje tiksliai paieškos priemonė turi kreipti dėmesį, kad būtų pateikta tinkama informacija. Į tokį žodžių analizavimą įeina ir žodžiai su klaidomis. Pati sistema supranta net ir netaisyklinga kalba parašytus žodžius.

2. Paieškos atitikties nustatymas:

Kai jau atlikta žodžių analizė yra ieškoma tinklapių. Algoritmai ieško paieškos terminų indekse, kad surastų atitinkamus puslapius. Atpažįstama, kad informacija susijusi pagal tinklapyje pateiktus tokius pat raktinius žodžius kaip paieškos užklausoje. Algoritmai ne tik nustato raktinių žodžių atitiktį, bet ir ieško ženklų, kad galėtų įvertinti, ar paieškos rezultatuose pateikiama naudotojams tai, ko jie ieško. Pagal raktinius žodžius yra bandoma atrinkti ar labiau norima gauti vaizdinių nuotraukų, vaizdo įrašų ar straipsnių.

3. Naudingų puslapių reitingavimas:

Pateikus užklausą labai daug tinklapių gali atitikti paiešką. Todėl čia reikalingas reitingavimas. Reitingavime aukščiausią vietą užima naudingiausi puslapiai, kuriuos atpažįsta algoritmai. Čia yra analizuojama turinio naujumas, paieškos populiarumas.  Taip pat algoritmai atpažįsta svetaines, kurios yra naudingos ir nėra bereikšmės, čia pasitelkiama teigiamas puslapių vertinimas.

4. Geriausių rezultatų pateikimas:

Įvertinama ar temą atitinka daug temų ar jų yra mažai. Algoritmai padeda suprasti ar svetainės yra pasiekiamos visiems vienodai net naudojant skirtingas naršykles, įrenginius, internetinę įrangą. Pagal tai taip pat vyksta reitingavimas.

5. Atsižvelgimas į kontekstą:

Ieškant rezultatų yra atsižvelgiama ir į anksčiau teiktas paieškos užklausas, bei tuo metu esančia vietą. Siekiama pateikti informacija pagal tai kurioje šalyje, mieste tuo metu žmogus yra ir kas galbūt yra aktualu tuo metu.

Ar algoritmų veikla mums kenkia ar neša naudą?

Pats algoritmas atnešė daug permainų medicinos, mokslo, transporto, ryšių srityse. Informacijos prieinamumas pagerėjo todėl tai ir atnešė daug naujų permainų. Jie pagerino mūsų gyvenimą daugybe būdų. Pats algoritmų nematomumas slepia ar jie yra naudingi visgi ar ne. Pats algoritmas yra sukurtas taip, kad veiktų savaime todėl toks jo veikimas yra grįstas tobulėjimu iš pačio savęs. Taip atsiranda suabejojimas ar algoritmas yra mažiau gyvas nei mes ir ar jis nėra protingesnis už mus. Mes nebesuprantame ar algoritmas sąveikauja su kitais algoritmais ar sąveikauja per mus, manipuliuodami mumis.

Jeigu kalbant apie paieškos priemonėse esančius algoritmus neigiamų jų pusių abejotinai ar rasime. Jie gerina paieškos kokybę išanalizuodami tūkstančius puslapių ir pateikdami tik labiausiai atspindinčius ieškojimo užklausą. Tokiu būdu yra mažiau sugaištama laiko paieškoje. Jei nagrinėjant plačiau, ne vien tik per paieškos priemonės algoritmus, galime matyti, kad algoritmai turi kiek ir neigiamų savybių. Kaip Andrew Smith straipsnyje minėjo, algoritmų veiklos sutrikimas pražudė vairuotoją. Kadangi algoritmai sąveikauja tarpusavyje, būtent tokia sąveika šiuo atveju tapo pražūtinga. Daug algoritmų vienu metu kovojo tarpusavyje, ko pasekoje automobilis tapo nevaldomas ir paspartėjęs nulėkė nuo kelio. Šis atvejis parodo, kad žmonėms suprasti algoritmų veiklą yra gana sudėtinga. Patys algoritmai tobulai neveikia ir dar yra kur tobulėti kuriant tokias mašinas. Algoritmų sutrikimai kelia realius pavojus gyvybei. Nors jie yra kuriami siekiant pasiekti gerą tikslą tuo pačiu metu algoritmai kelia ir rimtą pavojų dėl programuotojų supratimo trūkumo apie jų veiklą.

Taigi pabaigai:

Kaip jau turbūt supratote algoritmų pagalba paieškos priemonių veikla tampa geresnė, spartesnė, tikslesnė. Paprastas žmogus nemato, kad algoritmai veikia tarpusavyje vienas tarp kito, ir jų toks veikimas nėra nuspėjamas todėl retais atvejais jie gali kelti ir realų pavojų. Lengviau pastebėti jų nešamą naudą, kaip jau minėjau apie paieškos priemones, būtent algoritmų pagalba mums pasiūloma informacija dažniausiai atitinka mūsų norus. Atsitikus nelaimei žmonės ims kaltinti tik programuotoją, kuris sukūrė blogai veikiantį kodą, o ne patį algoritmą.  Algoritmų veikla slypi ilgame procese, kuris veikia sparčiai ir žmogui nepastebimu būdu. Taigi algoritmų veikimą kai kuriais atvejais dar reikia tobulinti ir keisti. Visgi pati algoritmo veikla jau yra už žmogaus supratimo ribų…

Image result for human can't see algorithm

Gabija A.

LITERATŪRA:

  • Kristen Purcell, Joanna Brenner, Lee Rainie  ,,Search Engine Use 2012: Even though online Americans are more satisfied than ever with the performance of search engines, strong majorities have negative views of personalized search results and targeted ads’’
  • Nuoroda: https://www.issuelab.org/resources/12470/12470.pdf
  • David Beer  INFORMATION, COMMUNICATION & SOCIETY, 2017 ,,The social power of algorithms’’
  • S. C. Olhede ir P. J. Wolfe 2018 ,,The growing ubiquity of algorithms in society: implications, impacts and innovations’’

One thought on “Kaip veikia paieškos priemonės algoritmų pagalba?

  1. Labai išsamus ir paaiškinantis straipsnis! Man labai patiko, jog buvo paaiškinta, kaip veikia algoritmai ir kokia yra jų veikimo schema. taip pat patiko, kad įvertinai jų naudą ir žalą, tačiau manau, kad sakydama, jog algoritmai neturi jokio žalingo poveikio reikėjo paminėti, kad toks algoritmų naudojimas ateityje gali turėti per daug galios ir taip daryti neigiamą įtaką visai visuomenei, norėjosi, kad aptartum šį aspektą. Taip pat, norėsi, kad pateiktum, kokį nors pavyzdį ir jį pavaizduotum savo pasakyta algoritmų veikimo schema. Taip pat man neseniai teko girdėti, kad internete galima surasti įvairių internetinių svetainių naudojamų algoritmų kainas, būtų buvę įdomu, jeigu būtum apžvelgus ir šį aspektą, kad parodytum, kiek daug pinigų skiriama jiems. Tačiau, bendrai darbas man labai patiko, labai detalus ir aiškus.
    Gabrielė V.

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s