Ar mano virtualusis AŠ yra tikras?

Prieš keletą mėnesių mano draugė Agnė išsiskyrė su vaikinu. Praėjusią savaitę Agnė išsiaiškino, jog jos buvęs vaikinas pradėjo draugauti su savo buvusia klasioke Migle. Vakar vakare Agnė eilinį kartą kruopščiai peržvelgė visus naujosios merginos turimus socialinių tinklų profilius. „Realybėj ji atrodo viiiisiškai kitaip“ – sako man Agnė lėtai skrolindama Miglės Instagram profilį. „Instagrame ji tipo kažkokia čia menininkė, fotografuoja juostiniu, įdomiai rengiasi, bet aš ją mačiau realybėj – atrodo kaip visiškai paprasta pana“ – reflektuoja mano draugė.

Pati Miglės nepažįstu, todėl ir negaliu pasakyti, ar jos savęs pateikimas virtualioje erdvėje išties taip labai skiriasi nuo to, kaip ji save pristato „tikrame gyvenime“. Tačiau esmė ko gero ne čia. Supratau, kad tokius panašaus pobūdžio pasisakymus girdžiu be galo dažnai. Ne tik iš Agnės, bet ir iš daugybės kitų žmonių. Ir kalba jie apie visiškai skirtingus asmenis.

X instagrame visiškai kitoks nei realybėje, visai kitas vaibas“. „Iš nuotraukų atrodo, kad Y gyvenimas tobulas, bet patikėk, taip tikrai nėra“. Ar tikrai egzistuoja du atskiri online ir offline pasauliai? Ar žmonės, žvelgiantys į mus iš mobiliųjų ekranų, tikrai tie patys, kuriuos pažįstame? Ar socialiniuose tinkluose kuriama realybė yra melaginga ir pagražinta? Kuri Miglė yra tikroji Miglė?

Visų pirma – šiek tiek istorijos. Nors socialiniai tinklai yra sąlyginai jaunas reiškinys, profesorė ir rašytoja Jill Walker Rettberg primena, jog savęs reprezentavimo pasitelkiant medijas praktika mena pačius seniausius žmonijos laikus. Štai akmens amžiaus australai naudodami ochros dulkes papuošdavo olų sienas savo delnų atspaudais bei medžioklių scenomis, o vikingai savo vardus medienoje išraižydavo runomis. Walker Rettberg kalba ir apie mūsų senolius, kurie rašydavo dienoraščius, o nuotraukas kaupdavo nuotraukų albumuose. Iš esmės, mes ir dabar darome ganėtinai panašius dalykus, tačiau jais dalinamės ne tik su giminaičiais ir artimais draugais, bet su kur kas platesnėmis auditorijomis.

Nors įsigalėjus socialiniams tinklams dalijimasis įgavo masyvią formą, žmonės visais laikais pasižymėjo noru vienaip ar kitaip dalintis. Walker Rettberg pabrėžia, jog savęs reprezentacija visuomet buvo socialus reiškinys – tai įrodo aukščiau minėti protėvių raižiniai ir piešiniai. Net ir asmeninių dienoraščių įrašai buvo pradedami kreipiniais, tokiais kaip „Mielas dienorašti“, nors greičiausiai jie bus skaitomi tik paties dienoraščio autoriaus. Taigi, socialinių tinklų vartojimui būdingas dalijimosi reiškinys jokiu būdu nėra naujas. Šioje vietoje labai tinka paminėti prancūzų eseisto Philippe Lejeune parašytą mintį, jog visą žmonijos istoriją mes turėjome poreikį save kaip nors išreikšti ir tam pasitelkdavome konkrečiu metu prieinamas priemones.

Tačiau kaip dėl online ir offline pasaulių? Dalis (turbūt vyresnių) žmonių jaunimo savęs pateikimą internete traktuoja kaip atskirą sferą, ganėtinai nutolusią nuo realaus gyvenimo. Tad ar galima teigti, jog naujųjų medijų atsiradimas padarė pradžią visiškai naujam, virtualiam pasauliui? Paul John Eakin straipsnyje „Self and Self-Representation Online and Off“ rašo, jog internetas savęs pateikimui ir dalijimuisi suteikė naujų formų ir greičio, tačiau savęs reprezentavimo esmė online ir offline nelabai smarkiai tesiskiria, tad pastarasis fenomenas negali būti suvokiamas atskiriant jį nuo taip vadinamo „realaus gyvenimo“. Taigi, savęs pateikimą virtualioje erdvėje galima laikyti „realybės“ pratęsimu, suteikiančiu šiuolaikiniam žmogui naujų formų saviraiškai.

Ankstyvajam internetui buvo būdingas anonimiškumas – galėjai būti šuo ir niekas to nežinojo. Tuo metu interneto vartotojų profiliai ko gero nelabai ką teatskleisdavo apie žmogų, sėdintį už kompiuterio ekrano. Tačiau šiais laikais anonimiškumo internete beveik nebeliko, o mūsų socialinių tinklų profiliai kalba už mus. Tad ar šiais laikais vis dar egzistuoja skirtumas tarp realaus AŠ ir internetinio AŠ? Dažnas šiuolaikinis jaunuolis virtualioje erdvėje dalinasi kone viskuo – Snapchat ir Instagram stories suteikia galimybę (ar skatina?) nuolatos dalintis tuo, ką veiki, ką valgai ir ką galvoji. Ar nuolatinio transliavimo eroje vis dar turime galimybę koreguoti realybę? Verslo psichologijos profesorius Tomas Chamorro-Premuzic straipsnyje „How different are your online and offline personalities?“ rašo, jog darbo pokalbių ar pirmųjų pasimatymų metu turime galimybę atskleisti pašnekovui tik pačias geriausias savo puses, nes abi šios interakcijos yra trumpalaikės. Jų metu galime strategiškai pasirinkti žodžius, pokalbių temas ar pasakojimus, kurie mūsų nuomone padės pašnekovui susidaryti apie mus teigiamą įspūdį. Visą aprėpiantį socialinių tinklų naudojimą autorius lygina su realybės šou – esi nuolatos stebimas, tad sudaryti apie save įspūdi, kuris yra nutolęs nuo realybės, būtų labai sunku.

2012-tais metais Yoram Bachrach, Michal Kosinski, Thore Graepel, Pushmeet Kohli ir David Stillwell atliko tyrimą, kuriame nagrinėjo sąsajas tarp Facebook vartotojų asmenybės bruožų ir jų Facebook naudojimo ypatumų. Tyrimas atskleidė, jog asmenybės bruožai buvo smarkiai susiję su tiriamųjų socialinio tinklo profiliais. Tyrimo dalyviai, pasižymintys aukštesniu atvirumu patirčiai, buvo pamėgę daugiau Facebook puslapių, priklausė didesniam skaičiui grupių ir buvo paskelbę didesnį kiekį įrašų ant savo sienos. Ekstravertai lyginant su introvertais buvo labiau linkę laikinti draugų skelbiamus įrašus ir nuotraukas, turėjo daugiau draugų, dalyvavo didesniame skaičiuje renginių ir daugiau dalinosi. Šis tyrimas ir didelė dalis kitų panašių tyrimų patvirtina mintį, jog šiais laikais jau nelabai galime atskirti tikrąjį ir virtualųjį AŠ. Tačiau visgi kodėl stebėdami žmones internete kartais pastebime prarają tarp realybės ir asmens profilio socialiniame tinkle?

Kartais apsilankius instagrame ima atrodyti, jog visi nuolatos keliauja, švenčia ir visada gerai atrodo. Ir niekada nedirba. Logiškai pagalvojus tai nėra įmanoma, bet vis tiek kažkodėl taip atrodo. O esmė tikriausiai slypi tame, kad socialiniuose tinkluose paprastai dalinamės tomis akimirkomis, kuriomis norime dalintis. Ir dažniausiai tos akimirkos yra gražiausios ir geriausios mūsų akimirkos. Juk paprastai nekeliame tų nuotraukų, kuriose esame akivaizdžiai neišsiplovę galvos ir šiaip nekaip atrodome. Arba verkiame. Tačiau kartais skrolindami kito žmogaus instagramo profilį šiek tiek užmirštame šitą faktą, todėl pradeda atrodyti, jog kitų gyvenimuose telpa tik geri dalykai. Atskirus kito žmogaus gyvenimo fragmentus sujungiame ir sukuriame vientisą visumą, kurioje iš tiesų trūksta labai didelės dalies detalių. Neatitikimą tarp tikrojo ir internetinio AŠ padidina ir tai, jog socialiniai tinklai kol kas dar negali reprezentuoti visos mus apibūdinančios informacijos. Saviraiškos galimybės yra plačios, tačiau tuo pačiu ir ganėtinai ribotos. Galime kelti nuotraukas, tekstus, garso bei vaizdo įrašus ir čia sąrašas baigiasi. Kad ir kiek daug vartotojas dalinasi, jis negali parodyti savęs viso. Tad kiekvieno iš mūsų internetinis savęs pateikimas yra labai fragmentuotas, atspindintis atskiras mūsų asmenybės dalis. Chamorro-Premuzic teigia, jog mūsų socialinių tinklų profiliai atspindi viso labo mūsų trupinius ir atskirus asmenybės „simptomus“. Būtent dėl to stebėdami kito (nelabai gerai pažįstamo) asmens veiklą socialiniuose tinkluose galime susidaryti ganėtinai netikslų įspūdį.

Kalbant apie paaugliukų naudojimąsi socialiniais tinklais – čia atsiranda dar daugiau vietos neatitikimui tarp realybės ir interneto. Šiai amžiaus grupei teigiamas savęs pateikimas ir aplinkinių įvertinimas paprastai yra be galo svarbus – kur kas svarbesnis nei kitų amžiaus grupių atstovams. Anneleen Meeus, Kathleen Beullens ir Steven Eggermont savo straipsnyje „Like me (please?): Connecting online self-presentation to pre- and early adolescents’ self-esteem“ rašo, jog būtent socialiniai tinklai leidžia šiuolaikiniam paaugliui gauti bendraamžių pripažinimą ir išsiaiškinti, koks savęs pateikimas yra priimtinas auditorijai. Pripažinimo ir populiarumo siekimas skatina jaunuolius kelti tik tokius įrašus, kurie yra priimtini bendraamžiams ir didina tikimybę sulaukti teigiamo atgalinio ryšio. Tokia kruopščiai nulipdyta ir nupoliruota internetinė persona greičiausiai gerokai skirsis nuo realios paauglio asmenybės. Štai Katie Davis ir Emily Weinstein straipsnyje rašoma apie jauną vaikiną, vardu Trevor, kuris persikraustė gyventi pas močiutę, tad buvo atskirtas nuo savo draugų. Nors aplinkiniams suaugusiems Trevoras atrodė kaip ramus ir kuklus vaikas, tačiau jo instagramo profilis buvo pilnas grėsmingų citatų, ginklų bei gaujos ženklų. Toks savęs reprezentavimas socialiniuose tinkluose buvo vienintelis būdas Trevorui išlaikyti ryšį su savo buvusiais draugais bei būti įvertintam bendraamžių. Taigi, vaikinas internete pateikė būtent tokią savęs reprezentaciją, kokia jo nuomone galėjo padėti jam pritapti grupėje, su kuria Trevoras siejo savo identitetą. Kadangi su draugais bendravo tik internetu, realiame gyvenime vaikinas elgėsi visiškai kitaip. Katie Davis ir Emily Weinstein straipsnyje taip pat rašoma apie tai, jog dalis paauglių yra labiau linkę save išreikšti internete nei realybėje. Pavyzdžiui, paauglys, turintis pomėgį rašyti fan fiction internete save atskleidžia kitaip nei bendraudamas su bendraamžiais mokykloje. Bet štai internete jis randa bendraminčių ir čia gali savęs „necenzūruoti“. Būtent dėl įvairių pomėgių, kurių negali realizuoti „tikrame gyvenime“, ar drovumo dalis paauglių virtualioje erdvėje būna kur kas aktyvesni. Dalis jų teigia, jog jų internetinis AŠ yra daug tikresnis už tą AŠ, kuris veikia realybėje.

Taigi, ar Miglės virtualusis AŠ yra tikras? Apibendrinant galima teigti, jog ir taip, ir ne. Kad ir kokiais moderniais laikais gyvename, kol kas socialiniai tinklai dar nėra tokie modernūs, kad sugebėtų reprezentuoti visus mūsų asmenybės klodus. Ir nesvarbu, ar vartotojas dalinasi daug, ar mažai. Viskas, ką matome žvelgdami į kito asmens socialinio tinklo profilį, yra viso labo atskiros didžiulės ir sudėtingos dėlionės detalės. Tos detalės ko gero yra šiek tiek (ar net smarkiai) pagražintos, tačiau vis tiek atspindi tam tikras konkrečias asmens gyvenimo daleles. Tačiau yra ir visa gausybė detalių, kurios lieka už kadro ir niekada neišvysta dienos šviesos. Svarbu tai prisiminti ir nepriimti visko, kuo žmonės dalinasi internete, už gryną pinigą.

Julija S.

Literatūra

Bachrach, Y., Kosinski, M., Graepel, T., Kohli, P. & Stillwell, D. (2012). Personality and Patterns of Facebook Usage. ACM Web Sciences 2012.

Chamorro-Premuzic, T. (2015). How different are your online and offline personalities? The Guardian. Paimta iš https://www.theguardian.com/media-network/2015/sep/24/online-offline-personality-digital-identity

Davis, K. & Weinstein, E. (2017). Identity Development in the Digital Age: An Eriksonian Perspective. Identity, Sexuality, and Relationships among Emerging Adults in the Digital Age, 1-17.

Eakin, P., J. Self and Self-Representation Online and Off. Frame, 28(1), 11-29.

Meeus, A., Beullens, K., & Eggermont, S. (2019). Like me (please?): Connecting online self-presentation to pre- and early adolescents’ self-esteem. New Media & Society, 21.

Poletti, A. & Rak, J. (2014). Identity Technologies: Constructing the Self Online. Madison: The University of Wisconsin Press.

Walker Rettberg, J. (2014). Seeing Ourselves Through Technology. London: Palgrave Macmillan.

Walker Rettberg, J. (2017). Self-Representation in Social Media. SAGE Handbook of Social Media. Sage Publications, 429-443.

One thought on “Ar mano virtualusis AŠ yra tikras?

  1. Pirmiausiai norėčiau pasakyti, kad buvo tikrai malonu skaityti įrašą – aiški struktūra, įtraukiantis stilius, informacija ne per daug sudėtinga, tačiau pagrįsta. Kaip ir nerandu kam paprieštarauti, kadangi pateikiamas tikrai išsamus, įvairiapusis ir, mano supratimu, nešališkas savęs pristatymo socialinėse medijose vaizdas. Galėčiau nebent pasiūlyti tekstą papildyti tam tikromis idėjomis apie turinio kėlimo priežastis bei konstruojamo įvaizdžio priklausymą nuo numanomų turinio kėlimo motyvų.
    Jill Walker Rettberg (2017) rašo apie perskyrą tarp “reprezentacijos” ir “prezentacijos”: jei pirmasis žodis nurodo “..objektą, ženklą, kuris buvo tam tikru būdu konstruojamas ir gali pakeisti objektą, kurį nurodo” (taigi, kalbama apie tam tikrą materialų objektą – selfį, facebook postą ar bėgimo maršrutą – bei tai, kas jame slypi, ką jis apibūdina, galimas simbolines reikšmes), tai “prezentacija” apima veiksmą, tai, ką žmogus daro, todėl analizuodami prezentaciją galime tyrinėti būdą, kuriuo žmogus siekia save pristatyti (ir, tuo pačiu, kodėl pasirenka save pristatyti vienu ar kitu būdu). Juk iš tikrųjų, ne tik nuotraukos turinys, bet ir pasirinkimas ją padaryti bei įkelti į konkretų socialinį tinklą turi reikšmę konstruojant įvaizdį. Anot Paul Frosh, selfiai auditorijai nurodo ne tik “žiūrėti į šitai čia ir dabar” bet ir “žiūrėti į mane, rodantį tau save” – svarbus pasidaro pats nuotraukos pasidarymo procesas; tai, jog pasirenkama pasidaryti asmenukę taip pat komunikuoja tam tikrą papildomą reikšmę prie pačios nuotraukos turinio. Pastebėjau, kad ir pati net ir gražius selfius vertinu kaip kažkokias mažesnės vertės nuotraukas – tikriausiai, dėl to, kad selfiuose aiškiausiai matoma žinutė “žiūrėk į mane, rodantį tau save”. Nors įkėlus kito žmogaus padarytą savo nuotrauką, iš esmės, vis tiek demonstruojame save, kažkodėl tokios nuotraukos nekelia stiprių automatinių neigiamų vertinimų (net jei ir nėra ypatingai aukštos meninės vertės) – ko gero, kažkokio konteksto egzistavimas (nesvarbu, ar nuotrauka daryta parke, ar kambaryje, ar kelionės metu) kiek paslepia “žiūrėk į mane, rodantį tau save” žinutę – pasikeičia prezentacijos strategija. Taigi, tiesiog siūlau pasvarstyti ir apie tai, jog turinio kėlimo priežastys taip pat tampa turinio dalimi, kurį keliančiajam darosi sunku kontroliuoti, nes priežastis, dažniausiai, susigalvoti tenka auditorijai ir jos visai nebūtinai būna teisingos, tačiau taip pat prisideda prie turinio vertinimo.

    Elena

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s