Skaitmeninis aš

,,Facebook pradžioje niekas nenaudojo tikrų tapatybių – viskas buvo anonimiška arba pseudoanonimiška – ir aš maniau, kad mūsų tikrasis identitetas turėtų būti svarbesnis nei yra“ – Facebook įkūrėjas, Mark Zuckerberg

Pasaulyje 1.79 milijardų žmonių prisijungia prie Facebook paskyros kiekvieną dieną (2020 birželio 30 duomenimis) ir dauguma jų naudoja savo tikras profilio nuotraukas, tikrą vardą ir pavardę. Panašu, kad Mark Zuckerberg svajonė matyti Facebook tinklalapį su tikrais žmonėmis, išsipildė. Dauguma žmonių naudojasi ir kitomis platformomis – Twitter, Instagram, Reddit ir pan. – o  jų realus identitetas persipina su naujausiomis technologijomis.

Bet ką reiškia realus identitetas?

Skirtingos disciplinos skirtingai apibrėžia, ką reiškia būti savimi. Asmens ,,aš“ suvokiamas kaip kažkas, priklausantis individualiai kiekvienam asmeniui. Kartas nuo karto žiniasklaidoje išgirstama tapatybės vagystės sąvoka ir dauguma žmonių identifikuodamiesi savo vardu, pavarde, išvaizda ar pasiekimais nesutiktų, jog kitas asmuo tuo pasinaudotų. Aš yra tai, kas mus atskiria nuo kitų. Tačiau tuo pačiu, mūsų identitetas susijęs su kultūra, socialiniu sluoksniu. Mes galime save nusakyti kaip priklausančiais vienai ar kitai žmonių grupei. ,,Aš esu moteris“, ,,aš esu katalikas“, ,,aš esu daktaras“ – tokiais ir panašiais apibūdinimais asmuo pasako, jog yra panašus į tam tikrą grupę žmonių ir su jais susitapatina. Mūsų identitetai tradiciškai buvo formuojami pagal įvairias struktūras visuomenėje, ar tai būtų šeima, kultūra, ar įvairios subkultūros.

Kai kurie kalbėdami apie ,,savęs atradimą“, ,,tikrojo aš“ paiešką, nusako egzistuojantį pamatinį žmogaus asmenybės branduolį. Bet užtenka apžvelgti asmens elgesį skirtingose vietose ir matyti, jog tokia idėja greitai žlunga. Kiekvieno žmogaus ,,aš“ kinta pagal situaciją ir priklauso nuo prisiimto vaidmens – aš kitaip elgsis atlikdamas mokinio vaidmenį, dar kitaip elgsis, būdamas draugu. Sakyti, jog vienas ar kitas vaidmuo yra labiau ,,realus“ atrodo klaidinga. Galiausiai, ką žmogus gali padaryti, tai sukurti savo gyvenimo istoriją, susiejančią kiekvieną patirties aspektą, kiekvieną vaidmenį ir pomėgį.

Frith (1996) mano, kad buvimas savimi yra kintantis procesas. Kiti autoriai priduria, jog identitetą formuoja pats žmogus, tačiau jis turi būti atpažintas ir patvirtintas aplinkinių (Buckingham, 2008). Panašu, kad realus identitetas yra sunkiai apčiuopiamas konstruktas, kintantis laike ir veikiamas kitų žmonių.

Kaip kuriamas skaitmeninis aš?

Nors anksčiau buvimas savimi realybėje ir buvimas savimi virtualioje erdvėje buvo suvokiami kaip atskiri fenomenai, vis labiau plečiantis technologijoms matyti, jog nebėra tokios aiškios atskirties. Realus identitetas yra papildomas skaitmeniniu aš. Priešingai, nei tradiciškai suvokiamas identitetas, šis suteikia galimybę pačiam aktyviai įsitraukti į jo kūrimą – jį formuoti per pomėgius, įrašus, muziką, nusprendžiant kokią informaciją ir kada pateikti kitiems žmonėms.

Perteikti save skaitmeninėje erdvėje galima įvairiais būdais, ir šių būdų su lyg kiekvienais metais daugėja. Rettberg (2017) išskiria tris kelius, kuriais galima save reprezentuoti socialinėse medijose:

  • Vizualiniu būdu perteikiant save naudojamos nuotraukos, kurias keliame ar dalinamės interneto erdvėje, bei visa kita vizualinė informacija – nuo memų kūrimo iki savo puslapio dizaino keitimo;
  • Rašytiniu būdu asmuo pasako apie save pateikdamas gyvenimo aprašymą, įkeldamas blog‘o įrašą, pats rašydamas ar komentuodamas Facebook įrašus ir t.t.;
  • Kiekiniu būdu įvairių prietaisų pagalba žmonės skaičiuoja savo nueitus žingsnius, sudegintas kalorijas, nuotaikų kaitą ir pan., o tai išreiškia grafikais ar lentelėmis.

Visa tai yra tikslingai skelbiama siekiant, jog įrašus pamatytų kiti žmonės – ar tai būtų artimieji, draugai, kaimynai, o gal visai nepažįstamieji. Tokiu būdu, kiekvienas gali pasirinkti, ką nori atskleisti apie save socialinėse medijose.

Kaip ir realybėje prisiimdami skirtingus vaidmenis, taip ir socialinėse medijose mes galime atlikti skirtingas roles. Daugelis jaunų žmonių per dieną ,,apsilanko“ skirtingose interneto svetainėse – Instagram‘e pasidalinama nuotrauka iš kelionės, Facebook‘e pasveikinamas tėtis su gimtadieniu, o Youtube sukuriamas grojaraštis ateinančiam savaitgalio vakarėliui. Kiekvienoje erdvėje publika, kuri pamatys žmogaus veiklą yra skirtinga, todėl ir skiriasi kuo dalinamasi, o kas pasiliekama sau.

Vis sparčiau populiarėja ir išmaniosios apyrankės, išmanioji buitinė įranga. Dabar dar daugiau informacijos galima surinkti apie save, atsiranda dar daugiau informacijos, kurią galime pateikti ir kitiems. Nebereikia draugams pranešti, kiek kilometrų nubėgai per pastarąjį mėnesį – užtenka pasidalinti savo veiklos grafiku programėlėje. Net ir visai nepažįstamų žmonių mėgstamiausias knygas lengvai atrasi Goodreads svetainėje, o apie kaimyno muzikos skonį greičiausiai lengvai sužinosi panagrinėjęs jo Facebook paskyrą.

Autentiškumas socialinėse medijose

Jeigu realiame gyvenime yra sunku tobulai sukontroliuoti savo įvaizdį, tai atrodo daug lengviau pasiekiama interneto erdvėje. Daugeliui pažįstamas jausmas atsakingai skirti laiką atrenkant nuotraukas, kurios bus keliamos į Instagram, koreguojant savo įrašus, ar paskutinę minutę ištrinti jau parašyta žinutę. Atrodo, jog internete galima tapti bet kuo, tačiau kiti autoriai mano, jog skaitmenio identiteto kūrimas nėra žmonių sąmoningoje kontrolėje (Elwell, 2014). Nors rodos, socialinėse medijose galima sukurti tobulesnį savęs vaizdą, panašu, kad ne ivsada tai įvyksta. Jau dabar naudojantis algoritmais vien tik iš asmens veiklos Facebook paskyroje galima apie jį daugiau pasakyti, nei papasakotų jo artimieji. Vien tik iš 10 pamėgtų nuotraukų Facebook‘e, algoritmas gali suteikti daugiau informacijos apie asmenį, nei asmens bendradarbis, o su 300 pamėgtų nuotraukų algoritmas įveikia ir žmogaus sutuoktinį (Youyou, Kosinski, & Stillwell, 2015).

Manoma, kad pažinčių portaluose gausu melagingų savęs reprezentacijų, tačiau tyrimai parodė (Ellison, Heino, & Gibbs, 2006), jog net ir ieškodami partnerio, žmonės būna sąžiningi. Tyrimo dalyviai teigė, jog jiems svarbu pateikti kuo tikslesni savęs vaizdą, o tuo pat metu ir atskleisti  savo pomėgius bei geriausias būdo savybes. Panašu, jog daugeliu atveju, ypač kai galimas realus susitikimas su kitais, žmonės nori ir siekia pateikti kuo tikslesnį savęs profilį. Skaitmeninis aš net gali nulemti, ar būsi priimtas į darbą ar ne. Didžioji dalis darbdavių, prieš priimant į darbą ir nusprendžiant ar kandidatas turi tinkamas kvalifikacijas ir savybes, peržiūri būsimo darbuotojo socialines medijas (Guiseppi, 2016). Socialinėse medijose gali parodyti ne tik tai, kas esi, bet kuo ir norėtum tapti. Šis potencialo atskleidimas dažnai yra užgožiamas realybėje, tačiau neretai gali pasakyti daugiau apie žmogų, nei jo dabartiniai veiksmai.

Autentiškumo siekia ir kitos įvairios grupės internete. Jaunų merginų tarpe populiarios #nofilter, #nomakeup grotažymės, nurodančios siekį socialinėse medijose išlaikyti tikrumą ir nuoširdumą. Tačiau tokiu būdu gali būti pateikiama ir iškraipyta informacija su tikslu apgauti žiūrovą ir susidaryti klaidingą įspūdį apie žmogų. Kaip pavyzdį galima įsivaizduoti asmenį, pateikiantį internete nuotrauką, kuriame jis medituoja, meldžiasi ar užsiima joga – žiūrovas neturi priemonių įvertinti, ar ši informacija autentiška (o tokiu atveju dažnai atsiranda dvejonių, ar nuoširdžiai šiomis praktikomis užsiimantis žmogus jaus poreikį tai fotografuoti)

Nors dažnai socialinės medijos yra naudojamos reprezentuoti autentišką aš, neretai galima išvysti, jog įvairios platformos yra naudojamos ir žaidimui vaidmenimis, apsimetinėjimu kitu, įsijautimui į ,,kas būtų, jei būtų“. Tokių pavyzdžių galima atrasti online žaidimuose, kuomet žaidėjai įsijaučia į savo avatarą, bendrauja su kitais iš kitos būtybės perspektyvos. Turbūt visiems girdėtas ir catfish terminas, kuomet asmuo sukuria netikrą paskyrą apsimesdamas esantis kažkas kitas ir tokiu būdu manipuliuoja aplinkiniais. Nors tapatybės vagystės, kaip minėta, yra itin smarkiai kritikuojamos mūsų visuomenėje, įsiliejimas į kito vaidmenį žaidimo forma yra laikoma pramoga ir savęs pažinimo forma.

What could go wrong?

Socialinių medijų pagalba žmonės susipažįsta su antrosiomis pusėmis, dalinasi savo gyvenimo akimirkomis, parodo savo gerąsias savybes būsimiems darbdaviams – tai kas gi gali nutikti blogo? Dalis mąstytojų mano, jog mūsų gyvenimas ,,kompiuteriuose“ meta iššūkį tradiciniam požiūriui į identitetą. Thoreau manė, jog siekiant atrasti save, privalu gyventi apgalvotai, privalu gyventi savo gyvenime ir gyventi be atsitraukimo (Brings). Bet ar dabartinė interneto karta taip gyvena? Prieš keliant nuotraukas į savo paskyras jaunimas neretai apmąsto, kiek  dėmesio sulauks fotografija, kiek draugų paspaus ,,patinka“. Lev Vygotsky mintis, jog per kitus mes tampame savimi, įgauna naują prasmę šiame kontekste – tik sužinoję, kaip sureagavo kiti, galime susidaryti savo nuomonę. Rodos nebėra laiko apgalvoti, kaip AŠ noriu gyventi, kas AŠ esu, visas dėmesys okupuojamas kitų žmonių veikla internete. Jau nekalbant apie tai, kad atsakingam savo įvaizdžio formavimui socialiniuose tinkluose prireikia daug laiko – nuo nuotraukų redagavimo iki tiksliai apmąstytų statuso atnaujinimų.

Taip pat, ne tik asmuo veikia savo skaitmeninį aš, bet ir skaitmeninis aš veikia žmogų. Tyrimai parodė, jog prisiimtas vaidmuo medijose veikia žmogaus elgesį – negražūs avatarai iššaukia šiurkštesnį bendravimą, kai tuo tarpu simpatiški avatarai žmogų padaro draugiškesniu (Yee & Bailenson, 2009). Sukurtas tam tikras aš vaizdas virtualioje erdvėje galiausiai formuos patį žmogų ir skatins nuo žmogaus nepriklausomus pokyčius. Jau dabar nuolatinio buvimo ,,online“ pasekmės matyti jauniausios kartos atstovuose – amerikiečių paauglių savižudybių, savęs žalojimo skaičius nuo socialinių medijų prieigos atsiradimo telefonuose sparčiai didėjo (iš Netflix’s dokumentinio filmo ,,Social Dilemma“).

Taip pat yra sąsajos tarp daugėjančių valgymo sutrikimų skaičiaus jaunose merginose ir įvairių socialinių medijų (ypač Instagram) naudojimo (Klein, 2013). Dėl filtruojamos ir atrenkamai skelbiamos informacijos, dauguma mato iškreiptus kitų gyvenimus – neproporcingai išpučiami geri dalykai ir nuslepiami blogi. Itin kitų nuomonei jautrūs paaugliai neturi išteklių įvertinti visos informacijos – gali susidaryti liguistas polinkis kitų gyvenimus matyti kaip produktyvesnius, sveikesnius, gražesnius. Dėlto naujoji karta yra labiau nerami, turi daugiau kompleksų ir psichologinių problemų.

Neretai pastebimas ir per itin didelis įsitraukimas į socialines medijas. Savo įvaizdžio kūrimas internete tampa it obsesija, kuomet dalis žmonių nepradeda valgyti prieš tai nenufotografavę ir nepaskelbę apie tai savo sienoje, arba nuliūsta, jog išėjo pabėgioti prieš tai neužsidėję išmaniojo laikrodžio, skaičiuojančio nubėgtą atstumą. Atsiranda jaunuolių sąmoningai kelioms dienoms atsitraukiančių nuo socialinių medijų vien tam, kad pailsėtų, o tėvai nebesugeba jaunus paauglius nuplėšti nuo Tik Tok ar Instagram.

Tačiau tuo pat metu, kiti teigia, jog naujoji karta išsilaisvina medijų pagalba – jie labiau atviri, demokratiški, kūrybingi ir inovatyvūs. Medijų pagalba jaunuoliai gali išsiveržti iš rėmų, atrasti grupes, su kuriomis jie identifikuojasi, ir taip praturtinti savęs vaizdą.

***

Socialinių medijų amžiuje mūsų skaitmeninis aš tampa integruota realaus aš dalis. Nepaslaptis, jog neretai, medijos gali būti naudojamos klaidinant kitus, kuriant neautentišką savęs vaizdą. Nemažai emocinių ir elgesio problemų yra siejamos su per dažnu socialinių medijų naudojimu, o jaunuoliai gali tiesiog pasiklysti informacijos gausoje ir nesugebėti atrasti, kas visgi yra tas ,,aš”. Tačiau iš kitos pusės, vis noriau žmonės dalinasi savo gyvenimu internete, seka savo elgesį išmaniaisiais prietaisais, ir taip vis geriau ir geriau pažįsta save ir kitus. Internetas suteikia daugybę galimybių tyrinėti save ir atrasti savo asmenybės kertelių, kurios įprastai nebūtų apčiuoptos.

Monika B.

Šaltiniai:

  • Brings, A. (n.d.). An Analysis of Sherry Turkle’s Ideas on the Influence of Technology on Identity .
  • Buckingham, D. (ed.) (2008). Youth, Identity and Digital Media. Cambridge (Massachusetts, US): The MIT Press.
  • Ellison, N., Heino, R., & Gibbs, J. (2006). Managing Impressions Online: Self-Presentation Processes in the Online Dating Environment. Journal of Computer-Mediated Communication, 11(2), 415–441. doi:10.1111/j.1083-6101.2006.00020.x
  • Elwell, J.S. (2014). The transmediated self: Life between the digital and the analog. Convergence. 20(2):233-249. doi:10.1177/1354856513501423
  • Frith, S. (1996). Music and Identity. in: Gay, P. Du. and Hall, S. (eds.) Questions of Cultural Identity.  London: Sage Publications Ltd.
  • Guiseppi, MM 2016, ‘Mind Your Online Reputation: The Personal Branding Social Proof Paradigm  and Two Little-Known Ways To Master It’, Career Planning & Adult Development Journal, vol. 32, no. 2, pp.101-106, Education Source, EBSCOhost, retrieved 27 March 2017
  • Klein, Kendyl M. (2013). Why Don’t I Look Like Her? The Impact of Social Media on Female Body Image” CMC Senior Theses. Paper 720. http://scholarship.claremont.edu/cmc_theses/720
  • Rettberg, J. W. (2017). Self-Representation in Social Media. The Sage handbook of social media.
  • Yee, N., & Bailenson, J. N. (2009). The Difference Between Being and Seeing: The Relative Contribution of Self-Perception and Priming to Behavioral Changes via Digital Self-Representation. Media Psychology, 12(2), 195–209. doi:10.1080/15213260902849943
  • Youyou, W., Kosinski, M., & Stillwell, D. (2015). Computer-based personality judgments are more accurate than those made by humans. Proceedings of the National Academy of Sciences, 112(4), 1036–1040. doi:10.1073/pnas.1418680112 
  • 1 paveikslėlis iš https://blog.adobe.com/hlx_be10a4c57f3c8204dcaa61c0fc71bef1fb8a0d35.jpeg?width=1081.5&auto=webp
  • 2 paveikslėlis iš https://pbs.twimg.com/media/EPOsbhjU0AAqP0l.jpg
  • 3 paveikslėlis iš https://blogs.psychcentral.com/stress-better/files/2017/10/Depositphotos_30500587_l-2015.jpg

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s