Skaitmeninis Aš

1.Įžanga

XXI amžiaus žmonės bei jų socialinis gyvenimas, lyginant su ankstesniu amžiumi, stipriai pakito. Įsigaliojo globalizacijos, informacijos bei kompiuterizuotos (virtualios) erdvės amžiaus pradžia. Šalys atvėrė savo sienas, tapo labiau demokratiškos bei liberalios visokių kultūrų žmonėms. Kadangi naujos kultūros emigravo iš savo šalių ir imigravo į naujas buvo atnešami savotiški pokyčiai. Kultūra maišosi ir pasaulis globalizuojasi, t.y. artėjama prie vientisos globalios žmonijos sąjungos. Buvo kalbėta ir apie sparčios informacijos plėtros bei virtualaus pasaulio įsigalėjimą. Šie fenomenai aiškiai buvo pastebėti atsiradus kompiuteriui bei įsigaliojus internetui. Internetas leido žinią perduoti pasauliniu mastu greitai bei efektyviai. Be žinių perdavimo, virtualioj erdvėje pradėjome formuoti naujus socialinius santykius, domėtis naujomis sritimis  – taip galiausiai formuodami savo skaitmeninį aš. Norint suprasti skaitmeninio aš arba skaitmeninio identiteto apibrėžimą, pamėginkime suprasti ir reflektuoti Eriksono išsakytas mintis apie asmens natūralų (realų), subjektyvų identitetą. Autorius sako, jog tapatybę geriausiai nusako tikslo bei tęstinumo pajutimas,  atsirandantis iš įsipareigojimų išsikeltiems idealams, užimamų pareigų bei suformuojamų ateities planų (Erikson, 1950). Taigi, yra labai svarbu turėti vientisą bei tikslingą tapatybę, jeigu norima pajusti struktūrą, jeigu norime pasiekti tikslus ir suprasti visgi, kas mes patys esame per asmenybės. Kitais žodžiais, palaikyti identitetą yra svarbu mūsų psichologinei gerovei, kadangi yra sudaromos sąlygos tinkamai orientuotis dabartyje ir ateityje bei nepasimesti neapibrėžtume, chaose. Anksčiau minėtas autorius yra pasakęs, jog suaugusio žmogaus pagrindinis tikslas yra suvokti bei integruoti savo tapatybę į vientisą darinį (Erikson, 1950). Tai yra žmogaus vystymosi esmė ir tai prasideda, kai asmuo peržengia savo tiesiogiai išgyvenamas patirtis ir aktyviai pradeda apmąstyti, kokias gi roles jis užims plačiosios visuomenės kontekste (Erikson, 1968). Pridedant verta paminėti, jog tapatybė neatsiranda iš tuščio oro. Ši pradeda egzistuoti, kada visuomenė pradeda ją atpažinti ir pripažinti. Taigi, aiškiai yra matoma, svarbi tarpasmeninių santykių įtaka bei patiriama validacija visuomeniniame kontekste.

Iš praeitos pastraipos samprotavimų galima suprasti, jog ir psichologų teoretikai aiškino dalykus per socialinius fenomenus. Žvelgiant labiau link sociologijos mokslų, šios srities ekspertai jau anksti yra pastebėję, jog pagrindinė asmens tapatybė formuojasi socialiniame kontekste. Ji formuojasi socialiai bendraujant tarpusavyje (Goffman, 1959). Lyginant asmeninį (realų) identitetą bei skaitmeninio aš sąvokas yra pastebimas esminis skirtumas : erdvės skirtumas, kurioje vyksta kitoniškas socialinis bendravimas. Taigi, kaip jau galite suprasti, skaitmeninis aš formuojasi virtualioje erdvėje, interneto pagalba, dalyvaujant, bendraujant, dalinantis bei keičiantis informacija skirtingose virtualiose sistemose. Kadangi internetas yra dominuojantis šiame amžiuje, naudojant skirtingas virtualias erdves yra sukuriami skirtingi skaitmeninės tapatybės sluoksniai. Mokslininkai aptiko, jog žmogaus tapatybė tampa vis labiau daugialypė bei nestabili, kuomet individas sąveikauja skirtinguose socialiniuose kontekstuose, kiekvienoje prisiskiriant po visai naują vaidmenį (Lifton, 1993).

Taigi, aptarus įžanginę dalį, pereisime prie mokslinių šaltinių įžvalgų ir pasidomėsime, ką gi jie sako apie skaitmeninės tapatybės formavimąsi. Galėsime atsakyti į išsikeltą klausimą : kaip skirtingose aplinkose reiškiasi sk. tapatybė ir ką tai galėtų reikšti?

2. Įžvalgų aptarimas

2.1. Socialiniai tinklai

Aptariant literatūrą pradžioje norėčiau aptarti socialinius tinklus bei jų įtaką žmonėmis. Nenustebinsiu nieko, jei pasakysiu, jog dauguma pasaulio nelabai jau ir įsivaizduoja savo gyvenimo be pagrindinių socialinių tinklų (tokių kaip „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ ir kt). Akivaizdu, jog šios platformos egzistuoja ir daro didelę įtaką įprastam žmogui. Tai pasakius, verta paklaust savęs : Kokią visgi įtaką jos daro? Visų pirma, tokios programėlės kaip „Facebook“ ir „MySpace“ yra sukurtos tam, kad būtų galima pateikti savo virtualią tapatybę bei ją laikui einant lanksčiai keisti. Šiuose socialiniuose tinkluose galima dalintis asmeniniais išgyvenimais su savo draugais bei nepažįstamais (Ellison, 2007). Taip pat tokie tinklai leidžia išartikuliuoti savo asmenybinius interesus per tam tikrų sakinių konstravimą, susiejimą su tam tikrais virtualiais objektais ar žmonėmis (Liu, 2008). Socialiniai tinklai tai virtuali erdvė, kurioje galima išsakyti savo pažiūras, mintis, gauti socialinį pritarimą arba atmetimą. Be visa to, socialiniai tinklai ne veltui vadinami socialiniais, kadangi jie yra skirti socialinių kontaktų sudarymui, užmezgimui ir išlaikymui. Juose išlaikomi santykiai (Hoadley, 2010) ir jie padeda susirasti ir apsijungti su kitais nepažįstamais žmonėmis. Susiejant draugus, pažymint juos bei priimant nepažįstamus į draugų sąrašą – tai yra pagrindiniai „Facebook“ platformoje atliekami užsiėmimai (Tong, 2008).

Verta taip pat paminėti, jog internetiniuose socialiniuose tinkluose vartotojai atlieka ne vieną funkciją. Naudotojai atlieka visą rinkinį veiksmų, kurie apima tapatybės vyksmą bei formavimą per: profilio kūrimą bei valdymą, draugų sudarinėjimą, žymint draugus, atnaujinant savo statusą (paskelbiam pakitusias asmenines asmenybines ar socialines pažiūras) bei gaunant atsakus iš kitų naudotojų apie savo paskelbtus profilio įrašus. Visa tai apima nemažą dalį užsiėmimo ir visa tai reikalauja naudotoją „dirbti“ aktyviai, kad šis kurtų vientisą, suprantamą savastį, tapatybę, kuri apima ir internetinį bei realų gyvenimą.

Yra žinoma, jog internete identitetas, kaip ir realiame gyvenime, nuolatos vystosi, nėra statiškas. Jis nuolatos kinta, reaguojant į kultūros iškeliamas tendencijas, stuktūras (Butler, 1990). Savastis arba aš yra sudaryta iš iš anksto suteiktų tapatybių kategorijų, patirčių bei etikečių, kurie yra pateikiami socialinio tinklo ribose (Butler, 1990). Internetiniai socialiniai tinklai leidžia mums veikti per dvi puses : 1) a) Modifikuoti savo pačių profilius (Boyd, 2008), kuris įtraukia profilio kūrimą, pasirenkant tam tikras tipines kategorijas, informacijos teikimą apie savo tapatybę (amžius, lytis, įsipareigojimo lygis, seksualinė orientacija, biografija; b) suteikia galimybę teikti pastoviai naują informaciją apie mūsų dabartinį gyvenimą, kas vyksta jame (nauji įrašai, statusai), naujų nuotraukų įkėlimas bei pritaginimas, žinučių siuntimas, biografijos perrašymas ir kitos formos atnaujinimo bei manipuliavimo mūsų profiliais. Antroji pusė, ką mes galime daryti internetiniuose socialiniuose tinkluose tai – identifikuotis per santykį su įvairiais draugais ir sudarinėti naujus socialinius ryšius – taip pat daryti pakitimus draugų sąraše – išmesti, užblokuoti ar padaryti naujų pakeitimų. Visos šios veiklos konstruoja virtualios tapatybės esmę.

2.2. Profiliai

Toliau tęsiant kalbą apie socialinius tinklus, verta pakalbėti apie profilius, jų kūrimą bei dinamišką raišką virtualios tapatybės konstravime. Šnekant apie profilius, jų tvarkymo funkcijos, gali būti suprastos, kaip įrankis ar mechanizmas, kuris padeda efektyviai ir nuosekliai išartikuliuoti savastį (pvz., kaip dienoraščio vedimas, realus pokalbis). Tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“ ar „MySpace“ gali ir būti suvokti, kaip įrankiai, kurie leidžia ištobulintai formuoti nuoseklų subjektą tam tikro laiko tarpo rėmuose. Tinklalapiai apibendrintai yra tokia medijos forma, kuri niekad nėra užbaigta, kaip ir tapatybės konstravimas, kūrimas (Kennedy, 2006). Visa tai yra tęstinis procesas – kur ir virtuali, ir asmeninė tapatybė yra pastoviai keičiama, konstruojama. Skaitmeninė erdvė įgalina naudotoją nuolatos pakeisti, performuoti, pridėti naujos informacijos – taip konstruojant niekad nesibaigiantį tapatybės pagrindą. Taigi, vartotojai, kurie naudoja „Facebook“ ar „MySpace“ platformas pastoviai skaitmeninėje erdvėje kuria nenutrūkstamą savo tapatybę, kuri turėtų būti nuosekli, aiški.

2.3. Draugysčių sudarymas socialiniuose tinkluose

Draugysčių ryšių sudarymas bei ryšių išlaikymas per „Facebook“ ir „MySpace“ socialinius tinklus yra atskira tapatybės saviraiškos ekspresija. Čia labiau susitelkiama link socialinių bei santykio aspektų, kadangi socialiniai tinklai įgalina naudotojų suderinamumą, sudarant naujas identifikacijas su kitais naudotojais : draugais, nepažįstamais, bendradarbiais, artimaisiais ir kt.  Internetiniai santykiai yra sukuriami per : a) naujų pažinčių užmezgimą bei senesnio turimo santykio išlaikymą (Lewis, West, 2009); b) įsitraukiant į interaktyvią komunikaciją su tais draugais (pvz., atnaujinant įrašus, komentuojant, atsakant ir žymint nuotraukose) (Green, 2008). Vienas autorius kalbėdamas apie virtualioje erdvėje užmegztas draugystes išskiria, jog naudotojo draugų sąrašas bei ryšys su jais yra to naudotojo tapatybės ekspresijos forma. Tiksliau sakant, kokius draugus turi socialinėje erdvėje, ką matai ant savo naujienų sąrašo, kokius „postus“, kokius komentarus gauni – visas šis virtualus socialinis tinklas formuoja tai, kaip tu kaip tapatybė bus priimta ir kaip ši keisis (Liu, 2008).

Kalbant apie naujų santykių sudarymą, šis procesas aiškiai paaiškinamas per identifikacijos sąvoką. Ką ši sąvoka reiškią? Identifikacija įvyksta tada, kai naudotojas priima ir sudaro tam tikrus santykius su kitais, kadangi jų formuojamas turinys, mintys, fotografijos jiems patiems patinka. Taip pat verta paminėti, jog žmogus sudaro naujus santykius dar ir dėl to, jog pastarasis nori atrasti ir išgauti reikiamos informacijos ar gauti prieigą prie kito žmogaus profilio. Taigi, žmonių pridėjimo per socialines programas veiksmas prisideda prie skaitmeninės tapatybės keitimosi bei augimo.

2.4.  Filtrų įtaka skaitmeninio aš kūrime

Filtrų tematika dažnai susiejama su naujomis suformuotomis technologijomis. Globaliai naudojamos programėlės tokios kaip : „Instragram“; „Snapchat“; „Photo editor“ ir kt., padeda performuoti asmens savęs pateikimą, kitaip sakant, padeda perfiltruoti natūraliai pateiktą realybę į idealizuojamą savęs pristatymą. Šiais atvejais yra kalbama apie vizualų savęs pateikimo performulavimą. Šios anksčiau išvardintos programėlės leidžia pašalinti naudotojo suvokiamus veido bruožų, kūno formų neadekvatumą, netinkamumą, pateikiant ištobulintą savęs versiją, kuri atitinka tuo metu visuomenėje primestam grožio standartui – idealui. Tačiau be technologinių filtrų, galime matyti, jog egzistuoja ir kultūriniai bei kognityviniai (pvz., kaip atrenkame ir suprantame tam tikrą informaciją).

Verta paminėti, jog filtrai tapo svarbi vizualinės kultūros dalis. Instagram“ pavyzdys tai įrodo. Ši programėlė yra viena iš pirmųjų, kuri ištobulino ir išpopuliarino filtrų naudojimą. Sekant „Instagram“ pavyzdį, kiti programėlių kūrėjai perėmė tendenciją įtraukti filtrus į nuotraukų redagavimo personalą. Visi šie filtrai įgalina mūsų nuotraukas atrodyti ryškesnėmis, labiau užtamsintomis ar labiau senovinės („retro“) stilistikos. Tačiau mes ne tik naudojame filtrus vizualiniame lygmenyje. Mes taip pat filtruojame savo išsiųstus paštų laiškus, gaunamus pranešimus iš programėlių ir kt. Taigi, yra matoma filtrų įvairovė.

Norint iliustruoti kitą technologinių filtrų pavyzdį, galime nuklysti ir pažvelgti į 2014 metų organizuotą eksperimentą „Facebook“ platformoje, kuriame buvo tirtos naudotojų emocijos, kurioms darė įtaką kitų vartotojų matomi įrašai („postai). Kitaip sakant buvo matuojama, ar „postų“ skirtinga kokybe galima sukelti „emocinį užkratą“ (Kramer, Guillory, Hancock, 2014). Buvo nustatyta, jog perfiltruojant ir rodant tam tikrus, specialiai parinktus „postus, buvo daroma įtaką, ką kitas naudotojas pasiskelbs ant savo profilio. Tie naudotojai, kurie matė skelbimus, kuriuose buvo daugiau teigiamų minčių, naudojo daugiau pozitivius žodžius skelbdami įrašus ant savo profilio. Įrodymai palaiko tą faktą, jog „Facebook“ programėlė pastoviai perfiltruoja siūlomus skelbimus, rekomenduojamas reklamas ir taip pat netgi gali perfiltruoti mūsų patį elgesį.

Anksčiau buvo minėti kultūriniai filtrai. Šie taip pat svarbūs, kaip ir technologiniai. Kultūriniai filtrai, į kuriuos įeina tam tikros nustatytos normos bei taisyklės, taip pat išfiltruoja kaip mes reaguosime į socialiai priimtiną situaciją. Vienas pavyzdys įrodo, jog ankstyvai naudojamų kamerų vaizdiniai filtrai buvo sukurti ir labiau pritaikyti įamžinti šviesius baltaodžių veido bruožus, o ne atvirkščiai, juodaodžių bruožus. Čia galime matyti be technologinio filtro, persipina ir kultūrinis filtras – kad tuo metu ir iki šių dienų egzistuoja kultūrinė diskriminacija. Taigi, žmonės pradėjo nebepasitikėti asmeniniais fotografais ir pradėjo naudoti telefone siūlomas programėles „Instagramą“ ir kt. Taip žmonėms buvo suteikta proga patiems tinkamai perfiltruoti ir pateikti, kas kiekvienam žmogui patinka savotiškai, t.y. žmonės pradėjo pabrėžti savo kūdumą, veido raudonumą, formą ir pnš. Verta paminėti, jog kultūrinius filtrus sunkoka pastebėti vien dėl to, jog šiais vadovaujamės automatiškai, išmoktai iš socialinės daugumos.

Apskritai galime savęs paklausti, kodėl gi mus taip traukia filtrai ? Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mus filtrai sužavi yra ta, jog jie padeda sukurti vaizdą, kuris yra nepanašus į mūsų realų gyvenimą. Filtras parodo mūsų vaizdą, ne iš mūsų akivaizdos, bet iš naudojamos technologines mašinos pusės. Patobulinant įvaizdį – patobuliname ir save bei pakylame socialinės hierarchijos sluoksnio laiptais viršun (pradeda labiau vertinti sociumas).

Dabar šiek tiek pasigilinkime į pačių selfių procesą bei sąsajas su soc tinklais. Paprastai sakant, kai mes pasidarome selfius (arba fotografiją) su telefonu, pats telefonas automatiškai apdoroja nuotrauką per tam tikrą telefone esančios sistemos sukurtą filtrą. Kai buvo sukurtos programėlės tokios, kaip „Instagram“ ir kt. be sisteminio telefono kameros filtro, atsirado pačioj programėlėje įrašyta filtrų sistema. Kitaip sakant natūralumas išgaruoja ir mūsų nuotrauka, vizualinis savęs reprezentavimas yra perfiltruojamas per technologinę sistemą. Tačiau filtrų įvairovė, be natūralumo pašalinimo, leidžia naudotojus pamatyti save iš naujos perspektyvos, t.y. kitaip. Selfiai gali kartais atrodyti negražūs ir netinkamai apdoroti, t.y. naudotojai mato save ne taip kaip norėtų, su savais nenatūralumais. Galbūt apdorojant nuotraukas per filtrus bus gautas geresnis variantas, kurį įvertins didesnė visuomenės dalis. Naudodami filtrus mes matome save ir kitus žmones, naujai, lyg žiūrėtume į kitą žmogų. Kitaip sakant galima susitapatinti su tam tikrų garsiu modeliu, aktoriumi ar tiesiog patekti į tuo metinį visuomenės grožio standartą. Susikūrus tokį nenatūralią skaitmeninę tapatybę, žmonės gali lengvai manipuliuoti vizualia informacija, suidealizuojant save ir taip gaunant didesnį žmonių pritarimą, žmonės natūraliai linkę sekti („follow“) kitus sėkmingus, gražius ir perspektyvius asmenis.

3.  Apibendrinimas

Iki interneto bei kompiuterio eros žmonės norėdami pakilti virš savo fizinio kūno limitacijų medituodavo, sapnuodavo bei naudodavo aktyvią vaizduotę. Tačiau XXI amžiuje viskas apsivertė ir atsirado nauja galimybė pasinerti į fiziškai virtualų pasaulį. Atsirado kompiuteris, atsirado internetas ir naujai sukurtos platformos. Šios platformos žmonėms garantavo kokybiškai naują gyvenimą bei visiškai nepažintą naują skaitmeninio identiteto atsiradimą. Vienišiems asmenims buvo suteikta proga atrasti draugų, bendraminčių iš kito pasaulio galo. Smaližiams – užmegzti virtualius debatus, dalyvauti forumuose, domėtis naujausiais moksliniais tyrimais. Internetas daug ką mumyse užpildė (patenkino dalį socialinių, psichologinių, intelektinių bei emocinių (draugystės) poreikių), tačiau atvėrė ir daug tamsos. Dažnas noras pabėgti nuo realybės, nuo įsivaizduojamų subjektyvių fizinių trūkumų, noras pritapti, įtikti visuomenei – įgalino iškreiptos skaitmeninės tapatybės kūrimą. Tačiau kaip ir gyvenime, viskas turi juodą ir baltą pusę. Svarbiausia įvertinti abu kontiinumų puses ir palaikyti akivaizdų balansą tarp dviejų galų – kad būtų išnaudota esama technologija tinkamai. Tik tokiu būdu bus galima sukurti harmoningą tapatybę.

Robertas Karapetian

****

4. Literatūra

Adam D.I. Kramer, Jamie. E. Guillory, Jeffrey T. Hancock (2014). Experimental evidence of massive – scale emotional cotagagion through social networks. (24): 8788-8790

Butler J (1990) Gender Trouble: Feminism and the Subversion of Identity. London and New York: Routledge.

Boyd d (2008). Why youth (heart) social network sites: The role of networked publics in teenage social life. In: Buckingham D (ed.) Youth, Identity, and Digital Media. Cambridge, MA: MIT Press, pp. 119–142.

Erikson, E. (1950). Childhood and society. New York, NY: Norton.

Erikson, E. (1968). Identity, youth and crisis. New York, NY: Norton.

Ellison, N. B., Steinfield, C., & Lampe, C. (2007). The benefits of Facebook “friends:” Social capital and college students’ use of online social network sites. Journal of Computer-Mediated Communication, 12, 1143–1168

Goffman, Erving (1959). The Presentation of Self in Everyday Life. New York: Anchor.

Green L (2008) Is it meaningless to talk about ‘the internet’? Australian Journal of Communication 35(3): 1–14.

Kennedy H (2006) Beyond anonymity, or future directions for internet identity research. New Media and Society 8(6): 859–876.

Lewis J and West A (2009) ‘Friending’: London-based undergraduates’ experience of Facebook. New Media and Society 11(7): 1209–1229.

Lifton J. R. (1993). The Protean Self: Human Resilience In An Age Of Fragmentation.

Liu H (2008). Social network profiles as taste performances. Journal of Computer-Mediated Communication 13(1): 252–275.

Tong S, van der Heide B, Langwell L et al. (2008) Too much of a good thing? The relationship between number of friends and interpersonal impressions on Facebook. Journal of Computer-Mediated Communication 13(3): 531–549.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s