Skaitmeninis Aš

Kiekvienas žmogus turi unikalų asmenybinių ir fizinių bruožų, bei gabumų rinkinį. Vienais esame patenkinti, kitais – ne, tačiau visada egzistuoja poreikis save tobulinti, keisti. Pradedant naujųjų metų pažadais, baigiant treniruočių programos sudarymu sporto klube. Asmeninio augimo ir savireaguliacijos svarba aiškiai įdiegiama dar mokykloje ir poreikis jai išlieka tolimesniais gyvenimo etapais (Boggiano, Thane ir Shantz, 1992). Šiais laikais savojo „aš“ tobulinimas persikėlė į kitą lygmenį – skaitmeninį pasaulį. Čia savęs tobulinimas įgavo specifine formą – savęs stebėjimą (angl. self-tracking), kuris apibrėžiamas kaip kiekybinis savo gyvenimo būdo bei fizinių parametrų sekimas ir įvertinimas, pasitelkiant moderniąsias technologijas (Lupton, 2016). Analizuojant statistinius duomenis, apie 69% amerikiečių įsitraukė į kiekybinį savęs matavimą, sekdami savo kūno parametrus, tokius kaip kraujo spaudimas, suvartojamų kalorijų kiekis ir miego rėžimo pobūdis ir pokyčiai  (Feiler, 2014; Swan, 2013). Ilgainiui sąvokos savęs matavimas ir kiekybinis arba skaitmeninis aš, tapo neatsiejama šiuolaikinės kultūros dalimi. Dalis žmonių tai atlieka tiesiog vedami smalsumo, dalis tikslingai siekdami surinkti kiekybinę informaciją, kurią vėliau panaudoja asmeniniais tikslais. Bet kuriuo atveju, šis reiškinys šiomis dienomis tapo nepaprastai populiarus.

ISTORINĖ APŽVALGA

Nors elgesio moderacija ir savo parametrų sekimas egzistuoja dar nuo senų laikų, būtent savęs stebėjimo technologijų pagalba fenomenas yra naujas reiškinys modernioje visuomenėje, kuris pastebimai vis labiau plinta. Vienas pirmųjų panašaus pobūdžio asmenybinių ir fizinių parametrų sekimo ir analizės metodikos analogų galėtų būti polimato Benjamin Franklin sukurta sistema. Viskas prasidėjo nuo nepasitenkinimo bei stygiaus pojūčio asmeniniame ir profesiniame gyvenime, jis siekė savęs tobulinimo, todėl nusprendė išskirti tryliką vertybių, kurias reikia ugdyti ir tobulinti (Hamm, 2020). Asmeninis augimas apėmė saikingumą, tylumą, ryžtingumą, taupumą, darbštumą, nuoširdumą, teisingumą, santūrumą, tvarkingumą, rimtį, skaistumą, nuolankumą. Užrašų knygutėje jis žymėjo, kuriomis savaitės dienomis jam nepavyko išugdyti ar tobulinti tam tikros vertybės (1 pav.).

1 pav. Benjamin Franklin vertybių registravimo lentelė. Paimta iš:https://www.journalinghabit.com/journal-tips-benjamin-franklin/

Nepaisant to, kas Franklinui atrodė vertybė, kiekvienas iš mūsų technologijų pagalba galime sekti savo elgesio modelius, fizinius parametrus ar panašius rodiklius, kurie asmeniškai mums atrodo svarbūs. Tai galime atlikti bet kuriuo metų ar paros laiku, tol kol turima prieeiga prie belaidžio ryšio. Nors nemaža dalis žmonių dar ir iki technologinės pažangos naudojo tam tikras savęs matavimo technikas, pavyzdžiui ant popieriaus lapo rašikliu registruojamas kraujospūdis, užrašomi sapnai, miego trukmė, gaunamos pajamos ir panašiai, tai nebuvo tapę tokiu masiniu reiškiniu. Moderniųjų technologijų pagalba žmogus ėmė kurti tarytum alternatyvią, skaitmenizuotą savo versiją, žymėdamas ir išsaugodamas informaciją apie įvairiausius savo parametrus, kuri gali būti lengvai prieinama ne tik ją renkančiam asmeniui, tačiau ir trečiosioms šalims ir tai atlieka gana obsesyviai. Šiuo metu yra sukurta gerokai virš 160 000 sveikatos ir medicininės srities mobiliųjų aplikacijų, kuriomis naudojamasi fiksuoti savo fizinius ir sveikatos būklės parametrus (Lupton, 2017).  

Terminas kiekybinis aš (angl. quantified self), kuris apibūdina skaitmeninį savęs matavimo procesą, bei naują kultūrinį fenomeną, pirmuosius kartus imtas vartoti dar 2007 metais, kai du “Wired” žurnalo redaktoriai Kevin Kelly ir Garry Wolf sukūrė jį norėdami apibūdinti tarp kolegų ir pažįstamų pastebimus elgesio modelius, kurie naudojo technologinius įrenginius siekdami fiksuoti ir analizuoti savo kūno parametrus. Po to, jie ėmėsi organizuoti tokiu „hobiu“ užsiimančių entuziastų susitikimus, o pasekoje to buvo sukurtas naujas tinklalapis „The Quantified Self“. Po šių įvykių kiekybinio aš terminas imtas vis dažniau ir dažniau vartoti socialinėje medijoje, žiniasklaidoje, buvo pradėti rašyti blogai ir straipsniai šia tema žymiose informacinės sklaidos portaluose, tokiose kaip „The New York Times“ (Lupton, 2017). Manau, kad prie pastaruosius keletą metų pastebimo milžiniško savęs sekimo įrenginių populiarumo ir mobiliųjų aplikacijų naudojimo prisideda medijos ir socialinė aplinka, nes pastarosios platindamos informaciją apie šį fenomeną, dar labiau jį populiarina ir daro jį nauju populiariosios kultūros reiškiniu, tarsi dabartinei visuomenei įprastu gyvenimo būdu.

Iš sociologinės perspektyvos teigiama, kad kiekybinis savęs matavimas (angl. quantimetric self-tracking) patapo tarytum nauju kultūriniu judėjimu po to, kai buvo sukurti ir stipriai išpopuliarėjo nešiojami savęs matavimo įrenginiai: Fitbit, Jawbone Up, Misfit, taip pat išmanieji Apple laikrodžiai (2 pav.).

2 pav. Nešiojamųjų savęs matavimo (angl. self-tracking) įrenginių pavyzdžiai. Nuotraukos paimtos iš Google vaizdai.

MOBILIŲJŲ APLIKACIJŲ NAUDOJIMAS SAVĘS STEBĖJIMUI

Analizuojant statistinius duomenis, apie 69% amerikiečių įsitraukė į kiekybinį savęs matavimą, sekdami savo kūno parametrus, tokius kaip kraujo spaudimas, suvartojamų kalorijų kiekis ir miego rėžimo pobūdis ir pokyčiai  (Feiler, 2014; Swan, 2013). Ilgainiui sąvokos savęs matavimas ir kiekybinis arba skaitmeninis aš, tapo neatsiejama šiuolaikinės kultūros dalimi.

Įrenginiai ir mobiliosios aplikacijos, yra puikūs pagalbininkai asmenims, kurie serga lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, tam tikri psichiniai sutrikimai ar hipertenzija, jie gali naudoti specializuotas programėles gerinti savo sveikatos būklę ir fiksuoti jos pokyčius (3 pav.)

3 pav. Mobiliosios aplikacijos registruoti sveikatos būklę ir fizinius parametrus (nuotraukos paimtos iš Apple store programėlės).

Dėl šios priežasties medicinos atstovai ėmė itin mėgti ir populiarinti tarp savo pacientų šį sveikatos priežiūros būdą. Kuriamos įvairios platformos, tokios kaip PatientsLikeMe, kurios paskatina žmones registruoti ir koreaguoti savo simptomus, bei gydymo metodus, atsižvelgiant į surinktą informaciją (Lupton, 2017). Kita sfera, kurioje pastebimas intensyvi savęs matavimo fenomeno raiška – profesionalus sportas. Egzistuoja begalės mobiliųjų aplikacijų, kurios yra adaptuotos specialiai sportininkams. Pastarosios talpina savyje įvairias treniruočių programas, fiksuoja preliminarų sudegintų kalorijų kiekį, pagal registruojamą suvartojamų maisto medžiagų kiekį, pobūdį, bei fizinio aktyvumo lygį (4 pav.).

3 pav. Mobiliosios aplikacijos pritaikytos profesionaliems sportininkams (nuotraukos paimtos iš Apple store programėlės).

 Taip pat, kuriamos ir kasdieninį gyvenimą palengvinančios programėlės, tokios kaip menstruacinio ciklo, miego ritmo, mėnesinių išlaidų sekimo programos. Egzistuoja programėlių, kurios leidžia sekti savo šeimos narių ar draugų dabartinę buvimo vietą arba ora esančių lėktuvų lokacijas ir reisus (5 pav.).

5 pav. Mobiliosios aplikacijos, kurios naudojamos palengvinti kasdieninio gyvenimo funkcionavimą (nuotraukos paimtos iš Apple store programėlės).

SKAITMENINIO AŠ KŪRIMAS IR GALIMOS SAVĘS STEBĖJIMO FORMOS

                      Aptarus savęs sekimo įrangas ir programas, norėčiau pereiti prie skaitmeninio aš kūrimo ir įmanomų savęs stebėjimo formų. Žvelgiant iš skirtingų perspektyvų, galimos įvairios kiekybinio savęs įvertinimo kategorizavimo varijacijos. Lupton (2014) išskiria penkis savęs sekimo modelius: privatus, bendruomeninis, pastūmėtas, paskirtas ir panaudojamasis. Pirmasis būdas – privatus savęs sekimas (angl. private self-tracking) nusakomas kaip savanoriškas informacijos rinkimas, siekiant sukaupti žinias apie savo funkcionavimą, norint moderuoti tam tikras funkcijas arba tiesiog informacija yra renkama patenkinti smalsumą. Kiekybiniai duomenys saugomi privačiai arba yra dalyjamasi jais tik su artimiausiais žmonėmis ir yra naudojami tik asmeniniams tikslams (Lupton, 2014). Šis savęs sekimo būdas yra pats populiariausias. Kitas modelis – bendruomeninis (angl. communal self-tracking). Pastarasis apima savanorišką, surinktos informacijos apie savo funkcionavimo parametrus, ja pasidalinama su tam tikrais bendruomenės atstovais. Informacijos sklaidai gali būti pasitelkta socialinė medija arba specialios platformos (tokios kaip tinklalapis „Quantified Self“), siekiant palyginti individualius parametrus su kitų asmenų duomenimis arba patenkinti priklausymo bendruomenei poreikį, dalintis turiniu kartu su bendraminčiais (Lupton. 2014). Atitinkama informacija gali būti panaudota ir statistiniam įvertinimui, pavyzdžiui vertinant nusikalstamumo lygį bendruomenėje, gyventojų fizinio aktyvumo lygį ir panašiai. Trečioji savęs sekimo forma – pastūmėtas savęs sekimas (angl. pushed-self tracking), kuri apibūdinama kaip skaitmenizuotas kūno parametrų rinkimo būdas naudojant moderniąsias technologijas, tačiau šiuo atveju duomenų rinkimą inicijuoja ne pats žmogus, o kiti asmenys ar institucijos (Lupton, 2014), pavyzdžiui gydytojai. Ši forma gali būti ir savanoriška, tačiau skiriasi nuo pirmosios formos, nes yra vykdoma su išorine paskata iš trečiųjų asmenų. Sekantis metodas – paskirtasis savęs sekimas (angl. imposed self-tracking). Tai individualus savo parametrų registavimas, tačiau pastarieji yra naudojami kitų asmenų ar organizacijų specialiems tikslams (Lupton, 2014). Pavyzdžiui organizacija, kurioje dirba asmuo prašo darbuotojo matuoti savo produktyvumo lygį, siekdami surinkti statistinius duomenis ir tobulinti darbo organizavimo metodikas. Parametrų fiksavimo procesas gali būti inicijuotas arba savanoriškai, arba paskatintas trečiųjų šalių. Paskutinė forma – panaudojamasis savęs sekimas (angl. exploited self-tracking), kuris nusakomas kaip asmeninės informacijos rinkimo būdas iš kurios naudos gauna kiti asmenys, o ne žmogus, kurio parametrai yra fiksuojami (Lupton, 2014). Kaip pavyzdys galėtų būti komerciniais tikslais panaudojama asmenų miego rėžimo ypatumai arba suvartojamų maisto medžiagų pobūdis, norint gauti daugiau pelno modifikuojant rinką arba marketingą. Mainais į pareikiamus parametrus individas gali gauti tam tikrų privilegijų arba piniginį atlygį, tačiau bet kuriuo atveju savęs sekimo procesas yra savanoriškas.  

                      Kitas būdas skirstyti savęs sekimo pobūdį – pagal tai vykdančio asmens aktyvumą ir įsitraukimą. Pagal šį kriterijų galima išskirti tris rūšis: pasyvų, minimaliai rankinį ir profesionalų (Koester, 2017). Pasyvus savęs sekimas (angl. passive tracking) pasižymi itin menku individo indėliu į parametrų registravimą, tai automatiškai atlieka technologijos ir programos (Koester, 2017), pavyzdžiui lokacijos fiksavimas GPS įrenginio pagalba arba žingsniamatis. Minimaliai rankinis savęs sekimas (angl. minimally manual tracking) – apima minimalų įdedamų pastangų kiekį, norint fiksuoti tam tikrus rodiklius, tokius kaip suvartojamų kalorijų kiekis, svorio kaitos sekimas, įvykdytų užduočių registravimas (Koester, 2017). Galiausiai – profesionalus savęs sekimas (angl. profesional manual tracking) apibūdinamas kaip daug laiko ir pastangų pareikalaujantis kiekybinis parametrų įvertinimas, kuriam reikia specialių įrenginių, programų ar ekspertų (Koester, 2017), pavyzdžiui atliktų kraujo testo rodmenų analizė, fizinės būklės įvertinimo sekimas.

TEIGIAMI IR NEIGIAMI SAVĘS SEKIMO ASPEKTAI

Teigiami padariniai

                      Kaip ir kiekvienas reiškinys, taip ir skaitmeninio aš išplitimas, bei savęs sekimas turi savitų pliusų, bei minusų. Pradedant nuo teigiamos pusės, manau, kad technologijų pagalba vykdomas kiekybinis tiek psichologinių, tiek fizinių parametrų fiksavimas atneša didžiulę naudą specifinėse žmogaus gyvenimo ir funkcionavimo sferose. Pirmiausia, kiekybinis savęs įvertinimas sukėlė tarytum sveikatos priežiūros revoliuciją, individai gali nesunkiai ir bet kuriuo metu stebėti savo sveikatos būklę pradedant širdies ritmo pokyčiais, baigiant miego rėžimo ypatumais (Lupton, 2016). Įvairios programos gali netgi palengvinti žmogaus kasdienybę, pavyzdžiui sistemingas menstruacinio ciklo registravimas informuos apie artėjantį sekantį periodą, kuriam galima pasiruošti, remiantis iki tol žinomais apibendrintais duomenimis. Mobiliosios aplikacijos susijusios su sveikata yra lengvai prieinamos, tai ilgalaikės ir atsparios išorinei žalai saugyklos, kuriose laikomus duomenis galima įvairiai panaudoti – pateikti gydytojui ar tiesiog koreguoti savo gyvenseną siekiant pagerinti sveikatos būklę (Sharon, 2017). Mobiliosios aplikacijos, kuriose galima planuoti savo dienotvarkę, kelti tikslus, žymėti pasiekimus veikia kaip motyvacinis stimulas siekti asmeninio tobulėjimo, pavyzdžiui, norint numesti svorio, galima fiksuoti suvartojamų ir sudeginamų kalorijų kiekį, bei matyti svorio kaitos procesą, kuris paskatina siekti tolimesnių rezultatų. Taip pat, naudos iš savęs sekimo gali gauti ne tik individas, bet ir įvairios organizacijos. Remiantis fiksuojamais vartotojų elgesio modeliais įvairios įmonės gali modifikuoti vykdomą rinkodarą ir marketingą, pritaikant juos pagal vartotojų poreikius ir šiaip gauti daugiau pelno (Crawford, Lingel ir Krappi, 2015), tačiau šiuo atveju nukenčia individualus asmuo, kuris teikia savo duomenis šiems tikslams, iš šios perspektyvos, tai būtų neigiamas skaitmeninio aš kūrimo aspektas. Taigi, skaitmenizuoto aš kūrimo nauda pastebima ne tik individualiame, bet ir visuomeniniame lygmenyje, kuri kartais gali būti nauda tik vienai pusei, tačiau žala kitai.

Neigiami padariniai

Kaip neigiamus skaitmenizuoto aš ir savęs sekimo reiškinio aspektus išskirčiau žmonių robotizaciją, kai asmens nuolatiniai palydovai tampa technologiniai įrenginiai, be kurių žmogus sunkiai besupranta savo reakcijas ar funkcijas, nebesugeba ir nebenori pats jų įvertinti nepasitelkdamas tam tikrų įtaisų ar programų, pavyzdžiui susilpnėja įgūdžiai objektyviai įvertinti širdies ritmo pokyčius, suvartojamų kalorijų kiekį, taip pat, daryti sau per didelį spaudimą, siekiant sistemingai fiksuoti duomenis, kad išlikti sveiku (Lupton, 2016). Sekantis dalykas – duomenų apsaugos klausimas. Pastaruoju metu tai jautri ir dažnai į dienos šviesą keliama tema, kuriamos įvairios sistemos, kurios galėtų efektyviai apsaugoti individo asmeninius duomenis, o šiuo atveju, kai žmogus nuolatos fiksuoja pačius įvairiausius savo parametrus, pradedant sveikatos būkle, baigiant dažniausiai lankomomis lokacijomis, kyla saugumas ne tik asmeniniai informacijai, tačiau ir pačiam žmogaus saugumui (Lupton, 2016 b). Duomenys, kurie yra saugomi skaitmeninėse laikmenose arba duomenų bazėse gali būti nutekinti ir panaudoti piktavališkais tikslais, pavyzdžiui norint pakenkti tam tiko žmogaus sveikatai arba net pagrobti asmenį atsekus jo buvimo vietą (Lupton, 2016 b).  Žala gali būti patirta ne tik individualiu, bet ir visuomeniniu lygmeniu. Pavyzdžiui, panaudojus tam tikras mobiliąsias aplikacijas, kurios fiksuoja konkretaus žmogaus lokaciją arba ore esančių lėktuvų buvimo vietą ir maršrutus, teroristinės organizacijos gali manipuliuoti šiais duomenimis ir net sukelti katastrofą (Hung, 2016). Be to, skaitmenizuoto aš kūrimo neigiami padariniai gali reikštis ne tik fizinės, bet ir psichologinės žalos pavidalu. Nuolatinis ir besaikis savęs stebėjimas gali peržengti ribas ir transformuotis į priklausomybę ar psichinį sutrikimą (Mendu, Baee, Baglione ir Barness, 2020). Perdėta svorio kontrolė ir suvartojamų maisto medžiagų kiekio stebėsena gali peraugti į valgymo sutrikimus, tokius kaip anoreksija, besaikis savo fizinių parametrų sekimas siekiant apsisaugoti nuo galimos ligos išsivystymo gali peraugti į hipochondriją – sutrikimą, kai žmogus yra pernelyg susirūpinęs savo sveikata ir ieško ligų, jų net nesant (Mendu, Baee, Baglione ir Barness, 2020). To pasekoje gali pradėti formuotis lėtinės ligos sukeltos nuolatinio nerimo ir baimės arba papildomi psichiniai sutrikimai, tokie kaip depresija. Nors dėl fizinių parametrų kiekybinio fiksavimo ir hipochondrijos išsivystymo sąsajų kyla diskusijų (Ajana, 2017). Reziumuojant, aptartus neigiamus aspektus, pastebime, kad ribų ir saiko nejautimas ar fiksuojant fizinius ir psichologiniu savo parametrus gali išprovokuoti tam tikrų sutrikimų vystymąsi, taip pat, verta pažymėti ir plačiau patyrinėti galimas grėsmes duomenų ir asmens saugumui.

GALIMOS SKAITMENINIO AŠ FENOMENO POPULIARUMO PRIEŽASTYS

 Mano manymu, šios ir panašios mobiliosios aplikacijos, o kartu ir savęs sekimo fenomenas, bei skaitmenizuotojo aš kūrimas sparčiai plinta, dėl keleto priežasčių: jos yra lengvai prieinamos, dažniausiai būna nemokamos, yra plataus spektro ir pritaikymo pagal naudotojo poreikius bei sulaukia didelio populiarinimo socialinėje erdvėje, prie kurio prisideda tiek nuomonės formuotojai, tiek žiniasklaida, tiek pavieniai žmonės dalindamiesi šia informacija socialiniuose tinkluose ar kitose platformose (Gimpel, Nißen ir Görlitz, 2013). Atsižvelgiant į patogumo aspektą, mobiliosios aplikacijos palengvina žmogaus kasdieninį funkcionavimą – nereikia rankiniu būdu matuoti kraujo spaudimo ar širdies ritmo, nereikia fiziniu būdu užsirašinėti suvartojamų kalorijų kiekio, visa tai atlieka technologiniai įrenginiai automatiškai arba su minimaliu žmogaus pastangų indėliu (Lupton, 2016). Prie skaitmenizuoto aš populiarumo taip pat žymiai prisideda socialinė medija, draugai, artimieji arba įžymūs žmonės, kurie dalijasi naudojamomis mobiliosiomis aplikacijomis, kurias naudoja, pabrėžia jų naudą (Lupton, 2016). Prie fizinių parametrų ir sveikatos sekimo bei registravimo prisideda ir gydymo įstaigos, daktarai, kurie neretai rekomenduoja pacientams išbandyti vienokią ar kitokią programą, kurios pagalba surinktus duomenis vėliau būtų galima panaudoti sveikatos būklės gerinimo tikslais (Gimpel ir kolegos, 2013). Itin jaučiama Vakarų pasaulio daroma įtaka, kuriama šis fenomenas pirmiausia išplito (Sharon, 2017).  Einant į gilesnę analizę, kodėl būtent Vakarietiškosios šalyse populiarus kiekybinis savęs įvertinimas technologijų pagalba, išskirčiau kelis punktus: 1) Vakarų kultūra pasižymi individualistine pasaulėžiūra ir personalizacijos poreikiu, kurį puikiai patenkina asmeninių fizinių ir psichologinių rodiklių fiksavimas (Lupton, 2017 a).  Taip pat, šiai kultūrai būdingas asmeninio tobulumo siekis, siekiama sukurti „geriausią savo versiją“ plačiąja prasme (Krassner, A. M., Gartstein, M. A., Park, C., Dragan, W. Ł., Lecannelier, F., & Putnam, S. P. (2017). Naudojant mobiliąsias aplikacijas, ypač sporto srityje, galima „pasigirti“ savo pasiekimais – kiek kilometrų nubėgta, kiek svorio numesta, kiek knygų perskaityta ir panašiai (Lupton, 2016). Toks grafinis ir skaitinis savęs pateikimas, o ypač teigimo grįžtamojo ryšio sulaukimas suveikia kaip apdovanojimas, skatinantis ir toliau tęsti šią veiklą (Sharon, 2017). Kaip minėta anksčiau, skaitinis savęs vertinimas tapo kultūriniu reiškiniu, sulaukusiu nemažai šalininkų, todėl šios informacijos sklaida galimai patenkina priklausymo poreikį, tokiu būdu surandant bendraminčių, savų parametrų lyginimą su kito asmens duomenimis galima būtų laikyti savotiška komunikacijos forma (Sharon, 2017). Iš esmės, skaitmeninio aš kūrimas patenkina šiuos poreikius: autonomiškumo, autentiškumo bei savirealizacijos arba priklausymo.

IŠVADOS

Nors individualių parametrų registravimas pastebimas dar senesniais laikais, būtent skaitmenizuotojo aš kūrimas ir savęs sekimas (angl. self-tracking) išpopuliarėjo ir tapo kultūriniu fenomenu suintensyvėjus technologinei pažangai ir atsirandant vis daugiau naujų mobiliųjų aplikacijų, kurios palengvino fizinių ir psichologinių parametrų registravimą. Dabar galime rinktis iš pačių įvairiausių įrenginių ir programų, kurios labiausiai patenkina kiekvieno iš mūsų poreikius. Kaip ir kiekvienas reiškinys, taip ir asmens skaitmenizacija turi tiek teigiamų, tiek neigiamų padarinių. Savęs sekimas ir technologiniai įrenginiai leidžiantys tai daryti palengvino žmonių kasdienybę, leido efektyvesne padaryti sveikatos priežiūros sistemą, tačiau nepaisant to, kyla pavojus asmens duomenų saugai ir psichinei sveikatai, kuria galimai gali paveikti besaikis savęs sekimo programų ir įrenginių naudojimas. Kai matome tokia šio fenomeno plėtrą ir populiarumo augimą, natūraliai kyla klausimai: “Kas galėjo tai paskatinti?” Šis klausimas sulaukia daug diskusijų ir reikalauja platesnės ir detalesnės analizės, bet mano manymu išskirčiau keletą įtakos sferų: prieinamumas ir lengvas programų, bei įrenginių panaudojimas, populiarinimas socialinėje erdvėje, bei sąlyginai efektyvus poreikių patenkinimas.

Radvilė

LITERATŪRA

Ajana B. (2017). Digital health and the biopolitics of the Quantified Self. Digital health3.. https://doi.org/10.1177/2055207616689509

Boggiano, A.K., Thane, S.,P. & Shantz, C. (1992) Achievement and Motivation: A Social-Developmental Perspective. Cambridge: Cambridge University Press. 168.

Crawford, K., Lingel, J. ir Krappi, T. (2015) Our metrics, ourselves: A Hundred Years of Self-Tracking from the Weight Scale to the Wrist Werable device. European Journal of Cultural Studies. Vol. 18 (4-5) 479 – 496. DOI: 10.1177/1367549415584857

Feiler, B. (2014) The United States of metrics. The New York Times, May, 2014. https://www.nytimes.com/2014/05/18/fashion/the-united-states-of-metrics.html

Hamm, T. (2020) Ben Franklin’s 13 Virtues: Using One Week to Change Your Life. Paimta iš: https://www.thesimpledollar.com/financial-wellness/ben-franklins-thirteen-virtues-using-one-week-to-change-your-life/

Hong, Sun Ha, (2016)  “Data Epistemologies / Surveillance and Uncertainty”. Publicly Accessible Penn Dissertations. 1766. Paimta iš:  https://repository.upenn.edu/edissertations/1766

 Joyce, C. (2006) The First Scientific American: Benjamin Franklin and the Pursuit of Genius. New York: Basic Books. ISBN-10: 0674066596

Koester, M. (2017) Types of Self Tracking: Passive vs Manual Tracking. Paimta iš: http://www.markwk.com/types-of-self-tracking.html

Krassner, A. M., Gartstein, M. A., Park, C., Dragan, W. Ł., Lecannelier, F., & Putnam, S. P. (2017). East-West, Collectivist-Individualist: A Cross-Cultural Examination of Temperament in Toddlers from Chile, Poland, South Korea, and the U.S. The European journal of developmental psychology14(4), 449–464. https://doi.org/10.1080/17405629.2016.1236722

Lupton, D. (2014) Self-Tracking Modes: Reflexive Self-Monitoring and Data Practices.  http://dx.doi.org/10.2139/ssrn.2483549

a Lupton, D. (2016)  The Quantified Self. Hoboken, NJ:John Wiley & Sons

Lupton, D. (2016). You are Your Data: Self-Tracking Practices and Concepts of Data. 10.1007/978-3-658-13137-1_4.

a Lupton, D. (2017) Self-tracking, health and medicine, Health Sociology Review, 26:1, 1-5, DOI: 10.1080/14461242.2016.1228149

Lupton, D. (2017) Self-tracking cultures: towrds a sociology of peronal informatics. Proceedings of the 26th Australian Computer-Human Interaction Conference on Designing Futures: the Future of Design. December 2014 Pages 77–86 https://doi.org/10.1145/2686612.2686623. Paimta iš: https://dl.acm.org/doi/abs/10.1145/2686612.2686623

Mendu, S., Baee, S., Baglione, A. ir Barnes, L. (2020). Redesigning the Quantified Self Ecosystem with Mental Health in Mind.

Sharon, T. (2017) Self-Tracking for Health and the Quantified Self: Re-Articulating Autonomy, Solidarity, and Authenticity in an Age of Personalized Healthcare. Philos. Technol. 30, 93–121. https://doi.org/10.1007/s13347-016-0215-5

Swan, M. (2013). The Quantified Self: Fundamental Disruption in Big Data Science and Biological Discovery. https://doi.org/10.1089/big.2012.0002

1 https://www.journalinghabit.com/journal-tips-benjamin-franklin/

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s