Kas dedasi už socialinių medijų algoritmų pasaulio?

Liudvika T.

Kreipiuosi į jus, socialinių medijų vartotojai. Džiaugiuosi, kad jūsų dėmesys šiuo metu čia, o ne prie tų, veik besąlygiškai pritraukiančių sistemų. Ar kada nors teko susimąstyti bei pasidomėti, kiek socialinių medijų programėlės bei tinklapiai jums benaršant jose, veikia „už kadro“? Jei ne, noriu pasiūlyti skaityti toliau arba, jei deja, bet pasidarys labai sunku, rekomenduoju pažiūrėti Netflix platformos 2020 metais sukurtą dokumentinį filmą „Socialinė dilema“ (Rhodes ir Orlowski), kuriuo dabar ir remsiuosi pristatydama mūsų socialinį gyvenimą internete.

Taigi, kas yra socialinės medijos? Turbūt jau girdėjote ir pastebėjote, jog tai ne paprastos platformos, skirtos dalintis, susisiekti bei stebėti jums svarbius žmones. Pirmiausia, reikia sutikti, jog jos negalėtų gyvuoti bei nebetobulėtų, jei niekaip neuždirbtų pelno. Dėl šios priežasties jose atsiranda reklamos. Taigi, tai – tinklapiai su reklamomis? Taip, tačiau tikrai ne bet kokiomis reklamomis Pavyzdžiui, jei manęs visiškai nedomintų statybinės prekės, o platforma vis man bandytų „įkišti“  jų reklamą – ne tik niekada nespausčiau ant šios reklamos, bet galbūt ji mane taip išerzintų, jog nenorėčiau kurį laiką naudoti šios programėlės. Su šia užduotimi susidoroti socialinės medijos kruopščiai sukuria sistemą. Jos tendencijas galite pastebėti patys. Pavyzdžiui, ieškojus per Google paiešką kokio nors produkto, vėliau Facebook ar Instagram paskyroje gali atsirasti tą pačią paiešką atitinkanti reklama. Taip pat to dalis yra personalizacijos segmentai, geriau žinomi kaip „rekomenduojama jums“, „jums turėtų patikti“, „galbūt pažįstate šiuos žmones“, „sekite šiuos kanalus“, „pasiūlymai jums“ ir panašūs. Turbūt suprantate, kur lenkiu – jus stebi šiuolaikiniame pasaulyje daugiausiai pinigų uždirbantys įrenginiai – medijų pasaulio algoritmai. Juose pagrindinis produktas nėra socialiniai tinklai, tai nėra reklamose siūlomos paslaugos, produktai ir tai nėra pačios reklamos. Kaip teigia Tristan Harris, buvęs Google dizaino etikas, jei nemokate už produktą, produktas esate JŪS (Rhodes ir Orlowski, 2020, 0:13:19). Tiksliau tai – jūsų veiksmai: kiekvienas apsilankymas, paspaudimas, prabraukimas, ar netgi sustojimas prie tam tikrų įrašų, viskas įrašoma ir užsiregistruojama prie jūsų virtualaus profilio.

1 paveikslėlis. Internetinio profilio iliustracija (The Social Dilemma, 2020, Netflix)

Taigi, kaip tiksliai algoritmai, personalizavimas ir jūsų stebėjimas iš tiesų veikia?

Nuo ko prasideda jūsų personalizuotos reklamos kelias?

„Jeigu nenorite, jog kas nors sužinotų, ką darote, galbūt jums nederėtų to daryti, – teigia Eric Schmid, buvęs Google vadovas, – <…> realybė yra tokia – atliktų paieškų informaciją Google kurį laiką kaupia ir prireikus ši informacija gali atsidurti valdžios organų rankose.“ (Newman, 2009, cit pgl. Zubbof,  2015). Taip, jūsų naršymo pėdsakai šiais laikais turi didelę reikšmę. Šiai įrašo daliai daug „nardžiau“ po Google ir Facebook tinklapius, jog rasčiau tikslią šių platformų informaciją ir galėčiau jums pateikti viską kuo tiksliau.

Taigi, algoritmai driekiasi per visą eilę mūsų šiuolaikinio žmogaus įrankių. Pavyzdžiui, įvedus į Google paiešką vieną žodį, pasiūlymai su užpildytomis paieškomis bus kiekvienam skirtingi, sugeneruoti pagal mūsų praeitas paieškas, aplankytus puslapius (Wilson, 2017). Visų pirmiausia, algoritmai – tai kompiuterinės programos, kurios buvo sukurtos žmogaus, tačiau dabar veikia dirbtinio intelekto dėka (Whittelstone et al., 2019).

Algoritmas stebi sistemoje vykstančius pokyčius, pavyzdžiui, puslapių apsilankymą, juos įrašo, sieja su jau turima informacija, ir pastoviai ieško geriausio atitinkančio turinio (Wilson, 2019; Seth, 2020). Berašant šį įrašą, tiksliau darant labai reikalingą prokrastinacijos pertrauką, man taip ir nutiko, nors naršyklėje turiu įsidiegus sekiklių blokuotoją. Turbūt numanote, kokia tai galėtų būti situacija.

icoastalnet.com

Naudodamasi kompiuteriu, apsilankiau http://www.zoom.com tinklapyje, jį perkroviau vieną kartą, uždariau ir už 15 minučių mobiliajam telefone, Youtube platformoje, pastebėjau man pirmąkart rodomą Zoom reklamą. Dabar įsivaizduokite milijonus interneto vartotojų tuo pačiu metu atliekančius įvairiausius veiksmus ir dar bent jau dvigubai tiek informacijos apie juos iškart įrašomos vienoje sistemoje. Be viso to, ši informacija dar perduodama ir kitoms sistemoms (Wilson, 2019). Ieškodama informacijos apie Google vartotojų profilio  rinkimą (labai ironiška, nes paiešką atlikau per Google), radau puslapį, kuriame buvo nustatytos 22 sistemos siekiančios gauti mano informaciją. (žr. 2 pav.). Tarp vienuolikos, reklamoms renkančių informaciją, buvo gerai žinomas Amazon bei 4 Google kompanijai priklausantys algoritmai. Na, o puslapio analitikai nustatinėti buvo priskiriami 4 sekikliai. Prie socialinių medijų skilties „Ghostery“ aplikacija aptiko netgi Facebook Connect. Tuo pačiu principu sumaniau patikrinti ir porą

2 paveikslėlis. Kompiuterio ekrano kopija. Dešiniau matomi užfiksuoti tinklapyje dirbantys sekikliai. Aplikacija – Ghostery Browser Extention.

kitų puslapių, žinoma, viskas dėl jūsų saugumo ir išprusimo, mieli skaitytojai (man tikrai tikrai nebuvo smalsu). Taigi, pats Facebook naudoja vėlgi – Google Analitics sekiklį, o pavyzdžiui, lietuviškas žinių portalas 15min – netgi 12 sekiklių, keturi jų priklauso Google, vienas jų – Facebook. O ką gi šie duomenys gali reikšti? Tai, jog Google iš tiesų slepiasi VISUR. Na, ir ne tik tai. Iš esmės dvi populiariausios tinklapių informacijos rinkimo sistemos, Google Analytics bei Facebook Audience Insight, atlieka gana panašią funkciją (Google Marketing Platform; Hopping, 2020; Facebook for Business (A)). Google siūlo nemokamą jūsų tinklapio lankomumo informaciją, pavyzdžiui, kaip vartotojai patenka į tinklapį, ką tinklapyje veikia. Tačiau ką iš to Google gauna mainais – neskelbiama. Galime tik numanyti, jog Google šią informaciją naudoja savo reikmėms, pavyzdžiui, Youtube platformos reklamoms. Tuo tarpu Facebook Audience Insight, pripažinkime, gana skambiai pavadinta sistema, leidžia stebėti vartotojus tiek besilankančius jūsų Facebook tinklapyje, tiek visoje Facebook platformoje. Pastebėję savo tinklapio lankytojų informaciją (lytį, amžių, demografiją, „Patinka“ paspaudimus, santykių statusą ir pan.) galite taikyti savo reklamas į panašius kitus vartotojus. Tokia pati sistema taikoma Messenger, Instagram, Whatsapp ir kitose Facebook kurtose programėlėse

3 paveikslėlis. Kompiuterio ekrano kopijos iškarpa. Facebook For Business skelbimas apie visų jų moderuojamų platformų reklamų valdymą.

(žr. 3 pav.; Facebook for Bussiness (B)). Tačiau dažniau tinklapių sekiklių paieškoje pasirodantis Facebook Connect (Facebook Security, 2009) atlieka kiek kitokią funkciją. Su Fecebook Connect galima prisijungti prie kitų tinklapių naudojantis Facebook prisijungimais, jog neprireiktų kurti naujų profilių, slaptažodžių, taip pat būtų galima lengvai dalintis medžiaga su savo draugais, taip 2009 m. teigiama šiame oficialiame Facebook įraše. Tačiau šiuo metu situacija visiškai kitokia. Labai kviečiu apsilankyti jūsų Facebook profilio nustatymuose: Nuostatos ir Privatumas -> Nustatymai -> Jūsų ,,Facebook” informacija -> Your Off-Facebook Activity. Aš apsilankiau ir esu, trumpai tariant, šokiruota. Nuo 2019 m. rugpjūčio iki šiandien mano vartojimo informaciją į Facebook išsiuntė 204 platformos, kai kurios jų . Tai buvo įvairiausi tinklapiai, aplikacijos, žaidimai iš mano telefono ir kompiuterio. Nelabai suprantu, kaip tai galėjo įvykti mano telefone, greičiausiai jie sugebėjo mane susekti per Messenger programėlę.

Jokio oficialaus nuostato šiai funkcijai neradau. Vis dėl to Facebook pateikia gana kuklų pavyzdį, kaip tokia informacija pasiekia jų platformą (žr. 4 pav.). Užtenka elektroninėje parduotuvėje, kuri bendradarbiauja su Facebook, nusipirkti prekę. Parduotuvė šią informaciją perduoda Facebook, Facebook ją išsaugo, susieja su jūsų profiliu ir vėliau parodo jums šios parduotuvės reklamą.

4 paveikslėlis. Kompiuterio ekrano kopijos iškarpa. Platformų informacijos patekimo į Facebook eigos pavyzdys.

Iš tiesų, visa ši informacija apie algoritmus priverčia susimąstyti, kiek žmonių ir kiek sistemų gali pasiekti mūsų profilius, mūsų menkiausią susidomėjimą produktais, veiklomis, žmonėmis ir kitus interesus. Neabejoju, kad bent pusės dalies šios informacijos sąmoningai mes nenorėtumėme dalinti nepažįstamiesiems, ypač korporacijoms, kurios šią informaciją taip kruopščiai kaupia. Tad išdrįsiu paklausti, gal dabar laikas apie tai garsiai pasikalbėti?

Algoritmai yra visur – netgi jūsų mintyse

Teoriškai, tai tikrai nėra melas. Vis labiau ir labiau naudojamas internetas, paverčia algoritmus svarbiais gyvenimo faktoriais. Buvo įrodyta, jog socialinės medijos gali padaryti įtaką vartotojo elgesiui, ir palikti jį net nenutuokiantį apie tai (Wilson, 2019; Rhodes ir Orlowski, 2020, 0:28:06). Tai gali paveikti mūsų valdžios rinkimus, ką įrodė ir Cambridge Analytica bendrovė (Amer et al., 2019). Ši kompanija buvo įsteigta ant Facebook renkamos informacijos pagrindo. Tai parodo, kokią stiprią įtaką šiais laikais ekonomikai daro socialiniai tinklai. Tačiau ši įmonė garsi ne dėl savo uždarbio, o elgesio keitimo galimybių. Ilgą laiką buvo įtariama, jog 2016 m. JAV rinkimai buvo nelegaliai paveikti. Cambridge Analytica buvęs vadovas A. Nix (Amer et al., 2019, 00:14:07) pristatė, jog tūkstančiai žmonių užpildę jų apklausą, tampa jų atsispyrimo tašku, kai apklausos rezultatai yra susiejami su Facebook paskyromis. Tuomet jų algoritmų sistema nukreipia reklamas atitinkamiems žmonėms, jog stiprintų jų vienokį ar kitokį įsitikinimą apie renkamus kandidatus. Tačiau jų sukurtos aplikacijos rinko ne tik jas naudojančių vartotojų medžiagą, bet ir jų Facebook draugų bei draugų draugų informaciją (Amer et al., 2019, 00:21:06). Suradę „palenkiamus“ vartotojus, pradėjo juos atakuoti įvairiomis propagandinėmis žinutėmis per dešimtis platformų. Šia priemone jie ir pasiekė D. Trump kampanijos laimėjimą.

Tai – be galo didelė net ir dabartiniame pasaulyje egzistuojanti problema, skirstanti valstybių gyventojus į labai skirtingus polius. Ar kada nors teko girdėti apie Youtube „Rabbit hole“ fenomeną? Internautai tai vadina Youtube nenusutojantį veikti algoritmą, kuris gali siūlyti vaizdo įrašus vieną po kito ir užstrigdinti žiūrovą nesibaigiančioje „kiškio skylėje“. Būtent to užteko JAV krepšininkui K. Irving pradėti tikėti žemės plokštumu, dėl ko vėliau jis atsiprašė ir apkaltino Youtube (Bieler, 2018). Dauguma kitų „plokščiažemintojų“ taip pat tvirtina, jog jų žinios yra iš begalinės medžiagos kiekio Youtube. Taigi, jeigu domitės konspiracijų teorijomis, ir naudojatės platformomis, kurios gali suteikti konspiracinių šaltinių, prisijungę dažniausiai matysite tik įrašus su konspiracijomis (Faddoul et al., 2020). Manau, galime stipriai teigti, kad kiekvieną dieną skaityti, žiūrėti apie konspiracijų teorijas, kurios kartais tikrai gali būti įtikinamos, priveda prie gana drastiškų pokyčių. Galbūt net pradėsite jausti likusio pasaulio pasipriešinimą, aklumą ir susimokymą prieš jus.

Taip pačiai gali nutikti ir politikoje. Šiais laikais žmonių nuomonės išsiskiria stipriau nei bet kada (žr. 5 pav.). Demokratinių pažiūrių atstovai yra daug labiau demokratiški, o republikonai kaip niekad republiškesni. Taip nutinka dėl abiejų pusių įsitraukimo į socialinius tinklus. Republikonai ne tik, kad žiūri Fox tabloidinę  televiziją ir įsivaizduoja, kad visi kiti meluoja (negaliu nepasidalinti: https://youtu.be/q2E9lyxXCrQ?t=44), bet jiems dar pagelbsti algoritmas, kuris dažniausiai rodo tik jų norimą matyti informaciją.

5 paveikslėlis. 2014 Political polirazation in the American public

Žinoma, jeigu algoritmai taip stipriai paveikia mūsų politines bei pasaulines pažiūras, galime tik įsivaizduoti, kaip jie gali įsiterpti ir į kitas mūsų gyvenimų sritis. Pastebima, jog algoritmai veikia visą mūsų socialinį gyvenimą (Gillespie, 2014, cit. pgl. Cotter, 2018): mūsų draugystes (Bucher, 2013, cit. pgl. Wilson, 2019), formuoja mūsų identitetus (Cheney-Lippold, 2011, cit. pgl. Wilson, 2019) ir  bendrai naviguoja mūsų gyvenimus (Beer, 2009, cit. pgl. Wilson, 2019). Visgi tai ne visiems daro neigiamą įtaką. Internetiniams kūrėjams algoritmai yra be galo naudingi, tuo tarpu ir mums, kartais norint sutaupyti laiką. Instagramo nuomonės formuotojai (influenceriai) ,,žaidžiantys” pagal platformos taisykles, tiksliau taikydamiesi pagal algoritmą, lengvai tampa populiariausiais savo srities atstovais, kartais užgoždami kitus, ne tokius populiarius kūrėjus (Cotter, 2019).

Socialinių medijų triukai

Papuolus į socialinių medijų užburtą ratą sunku, nes, po truputį visas pasaulis persikelia į internetą. Įvairios kompanijos, edukacinės įstaigos, bendruomenės ar įžymybės dalinasi informacija socialiniuose tinkluose, taip sekdami „stebėjimo kapitalizmo“ įsitvirtinančią sistemą, teigia Zubbof (2015). Pagal šį autorių, vis atsirandantys nauji įrankiai, platformos, aplikacijos ir kitos medijos šiais laikais reikalauja socialinio dalyvavimo. Taigi, aptarus algoritmų įtaką mūsų pasauliui, žmonių sprendimams, dabar pakalbėkime apie pačių socialinių medijų įtaką iš žmogaus perspektyvos.

Pirmiausia, kodėl socialinės medijos taip traukia? Kai kuriems tai gali būti tiesiog susisiekimo, informacijos gavimo platforma. Kai kuriems – noras komunikuoti, priklausyti savo bendruomenei ir jausti mažiau atskyrimo. Kai kurios iš šių priežasčių jau gali sukelti tam tikrą priklausomybę. Tačiau stipriausias faktorius, keliantis priklausomybę yra dopaminas (Soat, 2015). Tai neurotransmiteris, kuris suaktyvėja mums gavus pagyrimą, gerai pasportavus ar apsikabinus mylimą žmogų, o dabar ir – pasidalinus savo nuotrauka, pakomentavus ar paspaudus „patinka“. Visi tokie  veiksmai sukelia lūkesčius, juos išpildžius, pavyzdžiui, gavus teigiamų atsiliepimų į nuotrauką, – staigus šios, priklausomybę sukeliančios, medžiagos antplūdis. Taip pat didelę reikšmę turi ir teigiamas nutrūkstantis pastiprinimas (positive intermittent reinforcement), paprasčiau pasakius, tai platformų savybė, kai perkrovus puslapį ar programėlės „Feed“ gauname vis naujus įrašus (Rhodes ir Orlowski, 2020, 0:24:25). Čia mes vėl tikimės – o gavus tai, ko norime – dopamino antplūdis. Ši ir kitos funkcijos manipuliuoja žmogaus dėmesiu. Programėlės nuolatos kovoja tarpusavyje dėl jūsų dėmesio: į kurią jūs žiūrėsite ir „skrolinsite“ toliau. 

„Mic drop“

Trumpai tariant, neabejoju, jog pasaulis vis tobulėja, o mus visi stebi dar akyliau. Nežinau, ar pajutote algoritmų bei socialinių medijų svorį ir apsvarstėte, kokį vaidmenį atliekate jūs. Tikiuosi, pajutote nors kažką. Galbūt jums jų ne taip ir reikia? Galbūt galite pakeisti šias platformas kažkuo kitu? Kviečiu nepasiduoti algoritmams bei netapti tik „skrolinančiais“ zombiais. Taip pat – neįsivelkite, į konspiracijų teorijų liūną. Kartais, kad ir kokie sumanūs esame, kažką, kas yra priešais pat mūsų nosį, sugebame praleisti.

Šaltiniai

Amer K. (prodiuseris ir režisierius) et al. (2019) The Great Hack. [Dokumentinis filmas]. JAV: Netflix.

Bieler D. (2018) Kyrie Irving sorry for saying Earth is flat, blames it on a YouTube ‘rabbit hole’. The Washington Post. Prieiga internete: https://www.washingtonpost.com/sports/2018/10/02/kyrie-irving-sorry-saying-earth-is-flat-blames-it-youtube-rabbit-hole/

Charman-Anderson, S. (2009). Seeking addiction: The role of dopamine in social media. Computer Weekly50(1), 16.

Cotter, K. (2019). Playing the visibility game: How digital influencers and algorithms negotiate influence on Instagram. New Media & Society, 21(4), 895-913.

(A) Facebook for Business (2020) Audience Insights. Prieiga internete: https://www.facebook.com/business/insights/tools/audience-insights

(B) Facebook for Business (2020) Measurement. Prieiga internete: https://www.facebook.com/business/measurement

Facebook Security (2009) Staying Secure with Facebook Connect. Prieiga internete:

https://www.facebook. com/notes/facebook-security/staying-secure-with-facebook-connect/40999110765/

Faddoul, M., Chaslot, G., & Farid, H. (2020). A Longitudinal Analysis of YouTube’s Promotion of Conspiracy Videos. arXiv preprint arXiv:2003.03318. Prieiga internete https://arxiv.org/pdf/2003.03318.pdf

Google Marketing Platform (2020) Analytics. Prieiga internete: https://marketingplatform.google.com/about/analytics/

Hopping C. (2020) What is Facebook Analytics and how can businesses get value from it? Prieiga internete: https://www.itpro.co.uk/analytics/30417/what-is-facebook-analytics-and-how-can-businesses-get-value-from-it

Rhodes L. (prodiuserė) ir Orlowski, J. (režisierius). (2020). The Social Dilemma [Dokumentinis filmas]. JAV: Netflix.

Seth, S. (2020). Basics of algorithmic trading: Concepts and examples. Retrieved October1. Interneto prieiga: https://www.investopedia.com/articles/active-trading/101014/basics-algorithmic-trading-concepts-and-examples.asp

Soat, M. (2015). Social Media Triggers a Dopamine High. Marketing News49(11), 20-21.

Willson, M. (2017). Algorithms (and the) everyday. Information, Communication & Society20(1), 137-150. DOI: 10.1080/1369118X.2016.1200645

Whittlestone, J., Nyrup, R., Alexandrova, A., Dihal, K., & Cave, S. (2019). Ethical and societal implications of algorithms, data, and artificial intelligence: a roadmap for research. London: Nuffield Foundation.

Zuboff, S. (2015). Big other: surveillance capitalism and the prospects of an information civilization. Journal of Information Technology, 30(1), 75-89.

3 thoughts on “Kas dedasi už socialinių medijų algoritmų pasaulio?

  1. S. Zuboff (2019) sakė „Google‘o sėkmė kyla iš jo gebėjimo numatyti ateitį – konkrečiai, žmogaus elgesį ateityje.“ Apie tai, plačiau šiame blogo įraše, kalba ir Liudvika. Į tai netgi labai konkrečiai nurodo ir pačios atliktas mini „google tyrimas“ kaip informacija apie mus yra nuolatos renkama, kaupiama ir pritaikoma komerciniais tikslais. J. Turow interviu su K. Waddell (2016) metu atskleidė, kad žmogaus „sekimas“ ir informacijos kaupimas apie jį yra ne tik internetinėje erdvėje pasireiškiantis reiškinys ir įmonių taikomas taktika, tačiau tai taikoma ir realioje erdvėje, stebint žmones per kameras ar paprasčiausiai per app‘suose esančius sekimo funkcijas, kurios leidžia fiksuoti, kur žmogus yra, lankosi, galimai kokios parduotuvės yra šalia – tai leidžia formuoti personalizuotą turinį, rodyti atrinktas reklamas ir kitaip daryti įtaką žmogaus pasirinkimams. Tai yra didelė rizika visam mūsų laisvos valios suvokimui ir apskritai pačiam pasirinkimo konceptui, kiek iš tiesų tokiomis sąlygomis mūsų pasirinkimai bėra mūsų? Ši tema aktualiai išplėtota įrašo skyrelyje „Algoritmai yra visur – netgi jūsų mintyse“, atkreipiant dėmesį į tai, kad žmogus gali taip niekuomet ir nesuvokti, kad būtent algoritmų užkoduota personalizuota informacija pasiekusi jį, paveikė jo sprendimų priėmimą ir pasirinkimus. Kuomet internetu: naršymui, bendravimui, apsipirkimui ir kitoms reikmėms patenkinti, besinaudojantis vartotojas yra klasifikuojamas algoritmo, ši klasifikacija yra pasitelkiama sprendžiant, kokius produktus ir informacija toliau rodyti vartotojui (Cotter, 2018). Būtent tai tinka apibūdinti google, facebook, instagram ir kitų, tokio pobūdžio platformų esminiai paskirčiai – informacijos rinkimui. S. Zuboff (2019) yra įsitikinusi, kad google‘as atrado būda, kaip savo nekomercinę sąveiką su vartotojais ir gaunamą informaciją paversti produktu tikriesiems klientams – reklamuotojams. Taigi iš esmės visa tai veda į tą pačią išvadą, kurią atskleidė „Socialinės Dilemos“ filmo kūrėjai, kurią atskleidė ir Liudvika šiame blogo įrašę, kuriai pritariu ir aš – mes esame produktas. J. Turow interviu su K. Waddell (2016) teigė, kad asmeninės informacijos atskleidimo laipsnis jau yra žymiai didesnis nei buvo anksčiau, tačiau tai tik „treniruotė“ tam, kad tai taptu įprastu reiškiniu ir atskleisti ar sutikti, kad tavo asmeninė informacija būtų naudojama taptų norma. O gal taip jau yra? Šiame įraše apžvelgiami itin aktualūs šiandieniam gyvenimui aspektai erdvės, kuri mums tokia natūrali ir jau, atrodo, taip gerai žinoma, tačiau tas patogumas ilgainiui taip užliūliavo, kad darosi nebeaišku, ar mes naudojame šią erdvę ar ji mus. Liudvika bene kiekviename skyrelyje pateikė pavyzdžių, kurie lengvino aptariamo koncepto, sąveikos ar principo veikimo supratimą. Tekstas yra argumentuotas naujais tyrimais, matomas pačios teksto autorės įsitraukimas į temos tyrinėjimą, jungtis tarp skyrelių yra sklandi ir logiška. Tema yra plati, todėl potemių, kurias galima apimti spektras yra sunkiai aprėpiamas – Liudvikos pasirinktos potemės, išskirti skyreliai papildė vienas kitą ir visumoje sklandžiai atskleidė, kaip žmogaus sukurti, tačiau dabar jau patys save kontroliuojantys, algoritmai, veikia nuspėja ir veikia mūsų elgesį.

    Vaiva J.

    Šaltiniai

    Cotter, K. (2019). Playing the visibility game: How digital influencers and algorithms negotiate influence on Instagram. New Media & Society, 21(4), 895-913.

    https://www.theatlantic.com/technology/archive/2016/10/incessant-consumer-surveillance-is-leaking-into-physical-stores/504821/

    Zuboff, S. (2019, January). Surveillance capitalism and the challenge of collective action. In New labor forum (Vol. 28, No. 1, pp. 10-29). Sage CA: Los Angeles, CA: SAGE Publications.

    Like

  2. Bendrai, Liudvikos darbas, mano manymu, yra labai išsamus, apimantis daug aktualių klausimų susijusių su tema, remiamasi ir analizuojama mokslinė literatūra, taip pat buvo labai įdomu ir pagirtina, jog Liudvika pati atliko pavadinkime tam tikrą analizę. Dėl šių priežasčių, manau, jog tema buvo tinkamai išplėtota ir atskleista, todėl darbą vertinu teigiamai.

    Toliau tik labiau išplėtosiu, papildysiu Liudvikos iškeltus aktualius temos aspektus bei galbūt iškelsiu naujus reikšmingus klausimus šiai temai, kurie būtų labiau apie tokios technologinės pažangos, algoritmų, renkamų duomenų įtaką visuomenei bei jos socialinei struktūrai. Pirmiausia, norėčiau pabrėžti mūsų santykį su algoritmais. Kaip ir Liudvika minėjo, jog algoritmai vis labiau veikia mūsų socialinį, kasdieninį gyvenimą, t.y. veikia mūsų santykius su kitais ar prisideda prie mūsų tapatumo formavimo bei prie įvairių kitų kasdienių veiklų. Tai išreiškia algoritmų ir mūsų kasdieninio gyvenimo sąsajas. Willson pastebi, jog kai taip algoritmai veikia mus ir mūsų gyvenimą, mes ir patys vis daugiau savo sprendimų, poreikių , veiksmų patikime algoritmams (Willson, 2017), pavyzdžiui kaip nuvykti į tam tikrą vietą patikime ,,Google Maps”, o ne savo orientaciniams gebėjimams. Kuo daugiau duomenų yra surenkama apie mus naudojantis socialinėmis medijomis, tuo didesnė galimybė algoritmams dar geriau atliepti mūsų poreikius. Pavyzdžiui, remiantis Wu Youyou, Michal Kosinski bei David Stillwell atliktu tyrimu buvo nustatyta, jog dirbtinis intelektas remiantis facebook skaitmeniniais pėdsakais, t.y. vartotojų facebook veiklos duomenimis, gali nustatyti žmogaus asmenybę ir jo poreikius geriau nei to paties žmogaus artimieji (Youyou W., Kosinsk M., Stillwell D., 2015). Ką tai reiškia ir kokią įtaką tai gali turėti? Istorikas Yuval Noah Harari savo knygoje ,,21 pamoka XXI amžiui”(2018) taip pat teigia, jog ateityje algoritmai vis labiau atlieps mūsų poreikius ir vis daugiau sprendimų patikėsime jiems, pavydžiui kokią profesiją ateityje studijuoti, klausime ne savęs, o ,,Google”, nes iš turimų duomenų, galbūt jis galės mums geriau atsakyti, kas mums tiktų, patiktų, nei mes patys. Į ateitį žvelgiant dar toliau, Harari teigia, jeigu mūsų intuicija ir jausmai tėra mūsų neuronų tikimybių skaičiavimas, dirbtinis intelektas atliepti mūsų emocinius poreikius galės taip pat daug geriau nei mes patys, todėl dar daugiau sprendimų patikėsime algoritmams. Dėl tokio pasitikėjimo ir kasdieninės sąveikos su algoritmais, Harari teigia, jog gali keistis mūsų visuomenės modelis, šiandienos liberalizmą, laisvos valios ir individualaus apsisprendimo autoritetą gali pakeisti didžiųjų duomenų algoritmų autoritetas, kai savarankiški individai nesistengs priimti teisingų sprendimų, o tokioje visuomenėje manipuliuoti, valdyti, kontroliuoti, paveikti gali būti dar lengviau (Harari, 2018).

    Taip pat svarbus klausimas kokią įtaką technologinė pažanga, kartu ir naujosios medijos gali turėti ateities visuomenės socialinėms struktūroms. Liudvika minėjo, jog dėl socialinių tinklų visuomenėje žmonių nuomonės vis labiau, stipriau išsiskiria, tai nurodo į poliarizacija, galbūt skirtingų socialinių grupių formavimąsi. Vis tik autoriai aptaria dar kitokią visuomenės viziją, kurią iš dalies galbūt galime pastėti jau dabar. Harari knygos ketvirtojo skyriaus pavadinimas ,,Lygybė. Ateitis priklauso tiems, kam ir duomenys”, atrodo, jog labai aiškiai nurodo į tam tikrą būsimą socialinę struktūra. Harari teigia, jog ateityje dėl duomenų nuosavybės, jų priklausymo tam tikrai žmonių grupei, gali atsirasti dvi klasės. Iškilęs, pavadinkime, elitas, tie kurie turės duomenų nuosavybę, galės sukurti dar galingesnius duomenų apdorojimo algoritmus, kurie kaip jau minėjau, labai gerai atlieps mūsų poreikius, o tokias žinias sukaupusi elito klasė galės veikti žemesniųjų klasę kaip tik norės, kurti, perkonstruoti visuomenę ar netgi gyvybės formas (Harari, 2018).

    Kotryna Jurkutė

    Šaltiniai:

    Harari, Y. N. (2018). 21 pamoka XXI amžiui.

    Willson, M. (2017). Algorithms (and the) everyday. Information, Communication & Society, 20(1), 137-150.

    Youyou W., Kosinsk M., Stillwell D. (n.d.). Computer-based personality judgments are more accurate than those made by humans. Proceedings of the National Academy of Sciences.

    Like

  3. Savo komentarą norėčiau pradėti nuo pagyrų. Puiki teksto autorės įžanga sudomino ir įtraukė į aktyvų skaitymą. Teksto įžangą pagerino tikslingai panaudotas kreipimasis į skaitytoją, pristatymas, kas bus aptariama tekste ir netgi pateikiamos rekomendacijos, kur dar šia tema galima daugiau pasidomėti kitu formatu – vaizdu. Dar norėčiau pagirti rašytojos stilių, jame netrūko ironijos, kuri pagyvino visą tekstą, suteikė autorei asmeniškumo, savitumo, tai yra labai svarbu norint išlaikyti skaitytojo dėmesį ir tinkama blog’o kontekste. Esminis aspektas, tekstui teikiantis pranašumą, pasirodė pačios autorės atliktas tyrimas, kuris leido ne tik referuoti skaitytą literatūrą, teoriją, bet ir savo asmeniniu patyrimu išanalizuoti, kokie ir kokiu mastu algoritmai seka autorės naršymo pėdsaką.

    Kalbant apie tai, ar autorė atsakė į pagrindinį teksto klausimą “Kas dedasi už socialinių medijų algoritmų pasaulio?”, sunku pasakyti. Galbūt į iškeltą klausimą buvo galima atsakyti papasakojant apie sekimo kapitalizmą (angl. surveillance capitalism). Kaip teigė Zuboff (2019), sekimo ekonomika yra tikrasis „lėlių teatro resižierius“, o technologijos tokios kaip algoritmai, platformos, dirbtinis intelektas yra „lėlės“ arba tai, kas pasitarnauja sekimo kapitalizmui. Algoritmai yra tik įrankis tikslui pasiekti, o mūsų duomenų sekimo, mūsų privatumui gresiančio pavojaus kaltininkas – sekimo kapitalizmas. Tačiau iš kitos pusės, kaip ir buvo atsakyta, kas dedasi už algoritmo pasaulio, kaip pati autorė rašė, tai mes. Mūsų duomenys, mūsų naršymo pėdsakai (ko mes ieškojome paieškų sistemoje, ką mes žiūrėjome, kuo pasidalinome…) yra šios naujos ekonomikos variklis, mes esame žmogiškasis nemokamas išteklis, kuriuo naudojamasi (Zuboff, 2019).

    Pačiame tekste daugiau orientuotasi supažindinti skaitytoją, kas yra algoritmai, kaip jie veikia ir kas jiems būdinga. Taip pat labai puikiai buvo atskleista, kaip algoritmai ne tik seka mūsų naršymo istoriją, bet ir formuoja mūsų pažiūras, galiausiai, suskirsto į radikalias, skirtingas, besipriešinančias grupes. Nors ir buvo paminėta, kad algoritmai formuoja ir kitas mūsų gyvenimo sritis, pavyzdžiui, draugystes, identitetus, tačiau nebuvo plačiau išsiplėsta. Pavyzdžiui, mane truputį šokiravo, Waddell (2016) straipsnis, kuriame buvo rašoma, jog algoritmų sekimo procesas neapsiriboja vien tik socialinėmis medijomis, o išsiplėtė net į fizines parduotuves. O Lynskey (2019) straipsnyje rašė, jog elektroninė sisteminė įranga „Alexa“ per klaidą išsiuntė privačius pokalbius su vyru jo bendradarbiui. Šie visi įrankiai seka mus ne tik naudojantis internetu, bet ir apskritai tapo mūsų kasdienio gyvenimo ir jo veiklų dalimi. Būtų buvę įdomu sužinoti autorės mintis apie sekimo kapitalizmo veržimąsi į mūsų kasdieninio gyvenimo ribas, kai mes nebesinaudojame socialinėmis medijomis arba paieškos sistemomis, bet vis tiek esame sekami.

    Na ir apibendrinant, manau, jog autorė puikiai tekste supažindino skaitytoją su algoritmų pasauliu, o ir labai pagirtina, kad remėsi tokiu nemažiu mokslinės literatūros kiekiu.

    S.D.

    Šaltiniai:

    1. Lynskey, D. (2019, October 9). Alexa, are you invading my privacy? – the dark side of our voice assistants. The Guardian. Paimta iš: https://www.theguardian.com/technology/2019/oct/09/alexa-are-you-invading-my-privacy-the-dark-side-of-our-voice-assistants
    2. Waddell, K. (2016, October 20). Incessant Consumer Surveillance Is Leaking Into Physical Stores. The Atlantic. Paimta iš: https://www.theatlantic.com/technology/archive/2016/10/incessant-consumer-surveillance-is-leaking-into-physical-stores/504821/
    3. Zuboff, S. (2019). Surveillance Capitalism and the Challenge of Collective Action. New Labor Forum, 28(1), 10–29.

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s