Naujosios medijos sukūrė žaliavalgystę !?

Įvairios dietos yra kaip niekada paplitusios. Vieni nevalgo gyvūnų produktų, kiti valgo vien gyvūnų produktus. Vien nevalgo gluteno, kiti valgo tik šviežius vaisius ir daržoves, kurie buvo nuskinti ne seniau kaip prieš dvi valandas. Kas yra teisūs? Kaip valgyti yra geriausiai? Atsakymai į šiuos klausimus priklauso nuo ko jų paklausime. Informacijos amžiuje, kada tiesa ir faktai turėtu būti pasiekiami pora mygtukų paspaudimų, netiesa, klaidinga informacija ir konspiracijos teorijos yra kaip niekada paplitusios. Naujųjų medijų pagalba žmogus gali apie mitybą ir sveiką gyvenseną pasiekti tiesiog neįmanomus perskaityti kiekius tiek teisingos, tiek klaidingos informacijos. Dėka tokio informacijos kiekio ir neaiškumo, kuo galima pasitikėti, įvairios gyvensenos, teigiančios, kad turi atsakymą į amžiną sveikatą ir gerą savijautą įgauna beveik kulto struktūrą. Tokioje struktūroje nariai stiprina vienas kito įsitikinimus ir smerkia pašalinę informaciją. Nors ši problema egzistavo ir prieš internetą, dar niekada nematėme tokio plataus jos paplitimo ir įvairovės. Mano nuomone, viena iš pagrindinių interneto savybių, kuri leido atsirasti tokioms radikalių pažiūrų grupėms yra aido kambariai ir filtro burbulai. Šį reiškinį bandysiu iliustruoti mitybos mitų ir konspiracijos teorijų paplitimo pavyzdžiu.

Kas yra aido kambariai ir filtro burbulai?

Pasak Zimmer ir kitų (2019) Interneto atsiradimas sukūrė naują vartojo rūšį. Interneto naudotojas atlieka kelias roles, kurios dramatiškai skiriasi nuo senųjų medijų naudotojo užimamų rolių. Interneto naudotojas elgiasi kaip turinio vartotojas, prodiuseris ir dalyvis. Asmuo tampa neišskiriama medijos dalimi, ne tik jos žiūrovu. Kadangi žmogus ne tik vartoją mediją, bet ja ir aktyviai veikia, internete atsirado naujos, ankščiau retai sutinkamos struktūros: filtro burbulai ir aido kambariai. Aido kambarys yra erdvė kurioje vyrauja tik tam tikri, tarp vartotojų bendri įsitikinimai, idėjos ir informacija. Filtro burbulas yra reiškinys, kai algoritmas personalizuoja asmens matomą informaciją socialiniuose tinkluose.  Zimmer ir kiti teigia, kad aido kambariai yra žmogaus informacijos rinkimo būdo padarinys, o filtro burbulai yra algoritmų naudojimo rezultatas. Algoritmai yra tam tikros taisyklės ir dėsniai, kurie šiame kontekste kryptingai veikia kompiuterinių programų veiklą.

Visos šios sudėtingos sąvokos reiškia, kad žmogus internete linkęs matyti tik selektyvią informaciją ir būti veikiami tik tam tikrų grupių pažiūrų. Flaxman (2016) tikrino, kaip toks prieinamumas prie vienalytės informacijos gali paveikti ideologine segregaciją. Mokslininkai tyrimo metu ištyrė 50 000 Jungtinių Amerikos Valstijų interneto naršymo tendencijas. Tyrėjai atrado, kad individai yra linkę skaityti tik tas publikacijas, kurios ideologiškai atitinka jų pačių pažiūras ir beveik visada mato ir domisi tik viena politinio spektro puse. Remiantis šiuo tyrimu, galime daryti išvada, kad internete naršantis žmogus labai retai matys problemas ir temas įvairiapusiškai. Paprastai asmuo bus veikiamas tik vienos grupės pažiūrų. Kaip ir apsibrėžėme ankščiau, dėka tokios žmonių tendencijos, susidaro aido kambariai. Iš jų ištrūkti ir matyti kitas perspektyvas yra ypač sunku, ypač atsižvelgiant į tai, kad esame veikiami filtro burbulų – mus automatiškai nukreipia į informaciją, kuri yra panaši į mūsų ankščiau skaitytą.

Kas dedasi aido kambariuose?

Zimmer ir kiti (2019) atliko įvairių politinių puslapių ir forumų tyrimą, kurio metu atrado, kad dauguma komentarų , nepaisant kiek jie susiję su komentuojamo įrašo tema, nepraranda forumui bendros ideologinės krypties. Taigi, nepaisant diskutuojamų temų forume, jis vis vien gali daryti įtaką skaitančiam asmeniui. Von Behr ir kitų (2013) atliktoje literatūros apžvalgoje yra atrasta keletą nerimą keliančių interneto naudojimo tendencijų. Viena iš aktualiausių aido kambarių fenomenui atrasta tendencija yra tai, kad interneto atsiradimas sunaikino kai kuriuos individų radikalizavimo barjerus, kaip informacijos trūkumas ar geografinis atstumas. Taigi vien interneto naudojimas jau sukelia tam tikrus pavojus. Vienas pagrindinių aido kambarių pavojų yra tai, kad jie toliau normalizuoja radikalias narių pažiūras. Žinoma, internete aptikus kontraversiškos informacijos ji nebūtinai iš karto pavers ją skaitantį asmeni radikalu. Tačiau jeigu jį supa žmonės, kurie mano, kad valgyti vien tik žalią mėsą yra normalu, jis gali greitai prarasti supratimą, kad tai nėra savaime suprantamas ar įprastas elgesys. Taigi, mokslininkas argumentuoja, kad buvimas vien tik tarp bendraminčių stiprina ir įtvirtina grupės pažiūras, kas gali priversti prie tiek grupės, tiek individo pažiūrų radikalizavimo.

Ar galime tikėti viskuo ką perskaitome internete?

Zimmer ir kiti (2019) argumentuoja, kad, priešingai nei tradicinėse medijose, internete žurnalisto paslaugos paprastai yra apeinamos. Dėka socialinių tinklų, žinios ir atradimai gali tiesiogiai pasiekti interneto vartotojus iš informacijos kūrėjo. Toks informacijos šaltinio kitimas sukėlė daug padarinių. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytu, kad lengvai pasiekiama informacija tiesiai iš jos šaltinio yra labai naudinga, šis reiškinys sukūrė daug nepasitikėjimo, nesusipratimų ir išnaudojimo. Vienas iš tokių padarinių yra ,,click bait“ pavadinimų naudojimas. Jūroje informacijos, paspaudimus gauna tie straipsniai, kurių pavadinimas iššaukia galimam skaitytojui emocijas, net jei pats straipsnio turinys neturi nieko vertingo ar net susijusio su pavadinimo tema. Taip atsirado ir netikrų naujienų fenomenas. Netikros naujienos yra platinamos išgalvotos istorijos, kurios tyčia imituoja tikrus žinių šaltinius. Netikros žinių platinama apgaulinga informacija pasižymi tuo, kad jos platintojui atneša naudos.

Vicario ir kiti (2016) teigia, kad naujų žinių suvokimas kaip tikrų yra stipriai veikiamas kiek jos atitinka skaitytojo vertybių sistemą, nepriklausomai nuo kiek jos yra pagrįstos empiriniais faktais. Tyrėjai taip pat teigia, kad netikrų naujienų ir dezinformacijos patekimas yra ypač pavojingas aido kambario sąlygomis, nes priimta klaidinga informacija generuoja klaidingus įsitikinimus, kuriuos, kai jie įsitvirtina grupėje, yra ypač sunku pašalinti. Grupė, kuri priėmė naujus įsitikinimus kaip tiesą, toliau ieško ir priima informaciją atitinkančią jų pasaulėžiūrą. Zimmer ir kiti (2019) argumentuoja, kad dėka filtro burbulų, asmuo ir toliau matys tik informaciją, kuri atitinka ankstesnius įsitikinimus ir bus labai ribotai susipažinęs su alternatyviais požiūriais. Taigi, aido kambariai gali būti pavojingi, nes jų struktūra leidžia asmeniui labai ribotai susipažinti su įvairiapuse informaciją ir radikalizuoti bei sustiprinti esamus grupės įsitikinimus.

Tai prie ko čia tie žaliavalgiai?

Kaip jau aptariau ankščiau, interneto atsiradimas sudarė naujas sąlygas plisti informacijai. Žinios, kurios ankščiau buvo prieinamos tik profesionalams tapo pasiekiamos visiems. Kaip ir iliustravo Zimmer ir kiti (2019), kadangi mokslinė literatūra tapo prieinama visiems, nepaisant išsilavinimo, atsirado daug sumišimo ir nesusipratimų apie šios medžiagos interpretacijas. Atsirado tiesa ir tiesos ,,alternatyvos“. Šis informacijos prieinamumas sukėlė daug gėrio, bet tai pat sukėlė ir naujų, senosioms medijų formoms nebūdingų iššūkių ir pavojų. Mano nuomone, šias problemas gerai iliustruoja viešai paplitusi sveikatos ir gyvenimo būdo dezinformacija. Kadangi ši problema yra gana nauja, Chou ir kiti (2018) teigia, kad medicinos srities profesionalai dar neturi gerų įrankių ar sistemų, kaip su pacientu kalbėti apie plačiai paplitusią klaidingą informaciją apie sveikatą, ar kaip mokyti surasti teisingus informacijos kanalus.

Chou ir kiti (2018) klaidingą sveikatos informaciją apibūdina kaip teiginius apie sveikatą, kurie negali būti pagrįsti kaip teisingi dėl to, kad neturi įrodymų arba nes yra įrodytas jo neteisingumas. Remiantis šiuo apibrėžimu, visi su sveikata susiję teiginiai, kurie nėra faktiškai įrodyti, yra dezinformacija. Žaliavalgystė yra mityba, kuriuos metu asmuo gali valgyti tik termiškai neapdorotą maistą. Nors yra įrodyta, kad didelis vaisių ir daržovių kiekis asmens mityboje sumažina įvairių ligų riziką, termiškai apdoroto maisto žala žmogui neturi įrodymų. Žaliavalgiška mityba taip pat yra labai ribota. Toks mitybos tipas, kaip ir kitos populiarios dietos, turi didelį pasekėjų skaičių ir užima įvairias interneto erdvės, kurios turi riziką tapti aido kambariais. Yra daug pavyzdžiu, kaip tai nutiko ir neigiamai paveikė šią grupę.

2019 metais Floridoje tėvai apkaltinti badu numarinę savo kūdikį, nes jį maitino pagal žaliavalgiškos mitybos principus. Radikalios pažiūros ir konspiracijos teorijos apie sveikatą gali turėti tragiškų pasekmių. Žaliavalgių bendruomenė internete yra linkę parodyti visas aido kambarių neigiamas savybes.  Radikalumas yra dažnas – vienas iš populiariausių žaliavalgystės atstovų yra tos bendruomenės įžymybė Douglas Graham, kuris sukūrė 80-10-10 dietą. Pasak šio mitybos plano, optimaliai sveikatai palaikyti, reikia valgyti žaliavalgiškai ir tik 10 procentų asmens gaunamų kalorijų turėtu būti gaunama iš baltymų ir riebalų. Ši mityba yra pavojinga sveikatai, tačiau ji yra laisvai ir dažnai propaguojama, bei turi daugybę aršių gynėjų. Šios mitybos pasekėja Freelee the Banana Girl youtube.com kanalas turi 783 tūkst. Prenumeratų. Šioje bendruomenėje taip pat yra plačiai paplitusios netikros naujienos. Youtube.com puslapyje vaizdo įrašus kelianti influencerė Raw Aligment, padariusi įrašą pavadinimu ,,I am no longer vegan“ parodė, kad ilgą laiką darė vaizdo įrašus, kurie giria ir skatina žaliavalgystę, nors šis mitybos būdas jai gadino sveikatą. Net padariusi šį įrašą, ji paliko ir toliau uždirba iš vaizdo įrašų, kurie liaupsina klaidingą ir pavojingą informaciją ir traukia naujus žiūrovus su savo daug žadančiomis ir skandalingomis vaizdo įrašų antraštėmis.

Tai kas iš to?

Interneto atsiradimas sukūrė naujus iššūkius, kurių tokiu mastu nesukūrė jokia kita medijų forma. Visuomenė dar tik pradeda bandyti su šiomis problemomis tvarkytis, aiškios išeities dar nėra, taigi reikia toliau kliautis senu posakiu: netikėkime viskuo ką pamatome internete.

Literatūra:

  • Chou, W. Y. S., Oh, A., & Klein, W. M. (2018). Addressing health-related misinformation on social media. Jama320(23), 2417-2418.
  • Del Vicario, M., Bessi, A., Zollo, F., Petroni, F., Scala, A., Caldarelli, G., … & Quattrociocchi, W. (2016). The spreading of misinformation online. Proceedings of the National Academy of Sciences113(3), 554-559.
  • Flaxman, S., Goel, S., & Rao, J. M. (2016). Filter bubbles, echo chambers, and online news consumption. Public opinion quarterly80(S1), 298-320.
  • Von Behr, I. (2013). Radicalisation in the digital era: The use of the internet in 15 cases of terrorism and extremism.
  • ZIMMER, F., SCHEIBE, K., STOCK, M. S., & WOLFGANG, G. (2019) ECHO CHAMBERS AND FILTER BUBBLES OF FAKE NEWS IN SOCIAL MEDIA: MAN-MADE OR PRODUCED BY ALGORITHMS?.
  • https://globalnews.ca/news/6213274/vegan-baby-dies-florida/

Gabrielė R

2 thoughts on “Naujosios medijos sukūrė žaliavalgystę !?

  1. Tekstą buvo labai įdomu skaityti, nes tema išties – itin aktuali, o žaliavalgystės fenomenas ir su sveikata bei mityba susiję klaidingi faktai, kurių vaikomės, man iš karto priminė mano senelius. Kiekvieną sekmadienį per kassavaitinius šeimos pietus mano seneliai mūsų šeimai pristato naują su mityba susijusį faktą, kurį jiems pasakė daktaras laidoje “Klauskite daktaro”. Vieną savaitę – morkos gerai, kitą savaitę – morkos blogai, taip toliau ir panašiai. Pasiskaičiau apie klaidingas naujienas ir pati. Man užkliuvo Jana Laura Egelhofer ir Sophie Lecheler teigimas, kad klaidingos naujienos turi atitikti tris pagrindines charakteristikas, kad galėtų būti vadinamos klaidingomis. Taigi, informacija turėtų būti laikoma klaidinga tik tais atvejais, kada ji yra nepagrįsta (arba yra labai mažai pagrįsta) faktais, buvo sukurta ir platinama dėl noro apgauti, bei yra pristatoma žurnalistiniu formatu. Tikrinant informacijos tikrumą ar teisingumą, reiktų atsižvelgti į tai, kiek pateikiami faktai yra (ne)susiję tarpusavy, kiek (ne)klaidinantis, (ne)išgalvotas ar (ne)apgavikiškas yra pats turinys, kiek (ne)teisingas yra kontekstas. Noras suklaidinti gali būti dėl politinių, ideologinių, finansinių ar tiesiog pramoginių, provokuojančių tikslų. Na o žurnalistinį formatą galime atpažinti iš teksto struktūros – pavadinimo, pastraipų, tokių kaip įžanga, dėstymas, pabaiga, bei – paveikslėlių. Taigi, reikia saugotis ir būtinai atkreipti dėmesį į informacijos tikrumo charakteristikas, prieš pradedant pasitikėti bet kokia internete skleidžiama informacija. Ypač ta, kuri yra susijusi su mūsų pačių sveikata ir kaip pristatei šiame tekste – gali turėti niegiamų padarinių.

    Gabrielė K

    Like

  2. Labas, Gabriele. Labai įdomią temą pasirinkai, šiomis dienomis žaliavalgystės tema yra gan populiari, ir labai greitai persiskaitė visas įrašas. Man patiko, kad atskirai ir paprastais žodžiais paaiškinai, kas yra aido kambariai ir filtro burbulai – tai leidžia skaitytojui lengvai suprasti šias sąvokas. Be to, buvo įdomu sužinoti apie įvairius žaliavalgystės atstovus, kadangi pati šiek tiek domėjausi šia tema ir sužinojau, kad “raw” mityba nėra tokia ir sveika, bet niekada nepagalvojau, kad ši idėja yra dezinformacija ir plito aido kambarių pagalba.
    Minėjai, jog būdami tarp bendraminčių žmonės stiprina vienas kito idėjas, tačiau būtų įdomu sužinoti, kaip iš tikrųjų atsiranda ta dezinformacija ir ja patikima, nors ji nėra paremta faktais. Pagal Shao ir kitų (2017), dezinformaciją dažniausiai sukuria ir platina vadinami “social bots”, kurie naudoja “fake” paskyras, tačiau gali bendrauti su tikrais žmonėmis ir taip skleisti sukurtą neteisingą informaciją. Ir būtent aido kambariai suteikia dar didesnę galimybę išplatinti ją.
    Vis dėl to, darosi vis sunkiau atskirti teisingą informaciją nuo neteisingos ir reikėtų atidžiai žvelgti į internetines naujienas.

    Neringa

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s