Muzikos fanai: koks yra jų indėlis dalyvavimo kultūroje?

Neabejotinai dalyvavimo kultūra ir fanų kultūra yra labai susijusios, jos eina greta viena kitos, šie du terminai neretai gali būti netgi kaip sinonimai. Turbūt paklausite, o tai kodėl?! Na, viskas dėl to, jog dalyvavimo kultūra, bent jau pagal naujųjų medijų ir fanų studijų tyrėjo H. Jenkins apibrėžimą, yra aktyvus medijų naudotojų indėlis, o fanas yra žmogus, aktyviai palaikantis / remiantis ir sekantis savo mėgstamą žmogų ar žmonių grupę tam tikroje srityje. Be dalyvavimo kultūros ir fanų kultūros bendrąja prasme, pačiose fanų bendruomenėse netgi yra atskiri susiskirstymai / pasidalinimai (nebūtinai priešiškos kilmės) pagal tai kokią nuomonę apie tam tikrą įvykį ar reiškinį, susijusį su tam tikru žmogumi ar žmonių grupe, fanai turi ir tokiu būdu internete kyla įvairios diskusijos ir taip yra kuriama diskusijų kultūra.

Taip pat, Henry Jenkins kuriama ir Evan S. Tobias straipsnyje aprašoma konvergencijos kultūra arba „medijų konvergencija“ yra svarbi dėl to, kad keičiasi ir maišosi daug skirtingų, tai yra, senų ir naujų, medijų sistemų, pavyzdžiui, per kiną premjeros metu pamatytas „Bohemijos rapsodijos“ filmas po premjeros gali sukelti įvairias kalbas apie „Queen“ grupės (ne)tinkamą reprezentaciją „Facebook“ įrašuose ar „Twitter“ tweetuose tarp „Queen“ fanų bendruomenių. Žinoma, ir pati britų roko grupės daina „Bohemian Rhapsody“ ilgainiui tapo ikoniška, legendine operinio roko daina, kuri, tikėtina, daugeliui ne tik grupės fanų, bet apskritai nors šiek tiek muzika besidominčių ar muziką klausančių / mėgstančių žmonių yra atpažįstama ir tapusi netgi Interneto meme pavyzdžiu (iš nuotraukos galima matyti, kad originalus tweetas kaip pasidalinta medija sukurtas „Queen“ lyderio Freddie Mercury fanų bendruomenės ir paviešintas Twitter paskyroje). Taigi, mano minėtuose pavyzdžiuose konvergencijos kultūra apjungia ne tik kiną ir socialinius tinklus, muziką ir socialinius tinklus, bet ir bendrąja prasme, bent jau „Bohemijos rapsodijos“ atveju, filmą ir muziką. Dalyvavimo kultūrą supančias įvairias kitas kultūras dar būtų galima vardinti ir vardinti, bet… Pakalbėkime apie specifiškai muzikos fanų kultūrą, kadangi šiame bloge aš norėsiu jums papasakoti apie tai, kas būdinga muzikos fanams socialinėse medijose.


Muzikos fanai, natūralu, kad yra viena iš fanų rūšių, kuri aktyviai prisideda prie dalyvavimo kultūros įvairiose medijose. C. Matiuta  apžvalgoje yra apibūdinama, kad, tyrėjų H. Jenkins, M. Ito ir D. Boyd teigimu, naujojo stiliaus dalyvavimo kultūra apima tai, ką jauni žmonės vadina fanais, vartotojais ir dalyviais socialiniuose tinkluose bei panaudoja šį populiarų kultūrinį kapitalą kaip politinio veiksmo pradžios tašką. Vadinasi, galima daryti prielaidą, jog muzikos fanai yra medijų naudotojai, kadangi neretai ganėtinai aktyviai (skleisdami tam tikras idėjas) veikia būtent socialinėse medijose.

Tokiu atveju geriausiai muzikinių fanų veiklą apibūdina viena iš H. Jenkins išskirtų dalyvavimo kultūros tendencijų: naujosios technologijos įgalina naudotojus (taigi, muzikinius fanus) išsaugoti, komentuoti, pasisavinti, pakartotinai platinti medijų turinį.

Trumpai ir paprastai tariant – muzikiniai fanai naudojasi ir dalinasi medijų turiniu (nuotraukoje iš „Pinterest“ matyti paprasčiausi pasidalinimai klausoma įvairių muzikos atlikėjų muzika „Spotify“ platformoje). Dalijimosi turiniu bendrąja prasme fanai gali būti gana vartotojiški – jie panaudoja kažkieno sukurtą turinį savo reikmėms. Ir, tuomet, žinoma, natūralu, jog prie tam tikro įrašo medijose viešindamas ir pridėdamas, sukurdamas savo tekstą (kitaip sakant, jeigu tekstus suprantame per savo nuomonės išreiškimą), aš jam suteiksiu kažkokią kultūrinę reikšmę, pateiksiu savo pasaulio ir galbūt netgi vertybių suvokimą. Savotiškai netgi yra atvejų, kai vieno muzikinio atlikėjo fanai viešai pakomentuojant ar kokiais nors kitais būdais panaudojant kitą medijų turinį, kartu apšmeižia kito atlikėjo fanus ir taip sukelia, kartais tiesiog laikiną, konfliktą tarp muzikos fanų bendruomenių. Konfliktas taip pat gali kilti ir tarp dviejų muzikos atlikėjų, o tik vėliau įsitraukia fanų bendruomenės, kiekviena iš jų gindamos mėgstamą atlikėją. Ir nors medijų tyrėja E.Keltie pabrėžia, kad ne kiekvienas žmogus gali sukurti tekstus, nes ne visi turi pakankamų techninių gabumų, prieinamumo prie technologijų bei viskas priklauso ir nuo kitų sudėtingų socialinių aspektų, tačiau ji taip pat akcentuoja, jog dalyvavimo kultūroje publika ir fanų veiklos išlygina kultūrinės galios disbalansą. Gaunasi taip, jog sugebant perprasti socialinius algoritmus ar turint nemažai įvairių įgūdžių, netgi gali būti įmanoma pasipriešinti sunkumams. Iš tiesų muzikos fanai, nors ir kartais tiesiog vienoje srityje, žino daug ir gali kitiems suteikti daug informacijos, neveltui jie pasižymi „kolektyviniu sumanumu“ (H. Jenkins sąvoka fanų kontekste), dėl ko galiausiai pasidalintos žinios tampa visų žinios, tad tam tikro muzikos atlikėjo ar grupės fanai priimantys medijų turinį, kuris sukurtas kitų vartotojų, gali padidinti savo išprusimą. Juk jeigu ir kažko nežinai, užsukęs į tam tikrą fanų puslapį, gali viską sužinoti. Pasirinkti tikrai yra iš ko, nes neabejotinai internete egzistuoja daugybės ir įvairių vieno muzikos atlikėjo ar grupės fanų puslapių.  Galų gale, E. Keltie taip pat pabrėžia, jog egzistuoja struktūriniai santykiai, kurie apriboja galią tarp medijos industrijos ir vartotojų. Nors ir muzikos fanai tam tikra prasme yra kontroliuojami juos stebinčių platformų, kuriose jie veikia, bet juk kartais galima dalintis tiesiog savo mylimo atlikėjo ar grupės pasidalintu turiniu ir išreikšti savo nuomonę. Kai egzistuoja žodžio laisvė, nuomonę kaip sukurtą tekstą nelabai kas gali uždrausti taip padaryti tam tikros muzikos fanui, nors tai apskritai galbūt nevisiškai kritiškas / originalus / kūrybiškas muzikos fano dalyvavimas socialinėse medijose. Žinoma, viskas priklauso nuo išsakytos, pakomentuotos nuomonės.


Kita vertus, visgi nereikėtų užmiršti, kad kartu muzikiniai fanai kuria turinį įvairiose medijose. Nenuostabu, jog neretai šis dalykas persipina su tuo, jog fanai dalinasi kitų turiniu medijose, kadangi tai yra du panašūs, bet kartu ir labai skirtingi dalykai. Kadangi fanai tam tikra prasme yra aktyvistai ir aktyvūs bendrai, todėl ir jiems būdingas medijų turinio kūrimas skamba ganėtinai logiškai. Tyrėjos C. Matiuta aprašomas „tinklų individualizmas“ nurodo į faktą, jog daug socialinių tinklų platformų skatina egocentrizmo ir narcisizmo formą; sukuriami du skirtingi poliai – „personalizacija“ ir „socializacija“. Savotiškai taip gali būti – juk, kaip ir minėjau anksčiau blogo įraše, žmogus, kurdamas savo turinį, gali rašyti tai, ką jis nori rašyti, o tame įraše užslėptai arba neužslėptai paminėti save tam, kad sulauktų reakcijų, turbūt labiausiai laukiant pritarimo. Tam tikrų asmenybių, lyderių išryškėjimą tarp fanų patvirtina ir medijų tyrėjų T. Wall bei A. Dubber straipsnio mintys – nuomonės lyderiai, skonio formuotojai, muzikos „eruditai“ ir žmonės, turintys ekspertinių žinių apie specialią muziką (straipsnyje – džiazą ir susijusias formas), dalijasi savo žiniomis ir numato kryptis į nepasiekiamas fandomų vertybes, dėl to taip darant jiems iš jų bendraamžių grupių suteikiama pagarba. Paprasčiau tariant, yra formuojama tam tikra socialinė hierarchija bei elitai ir tuomet populiaraus medijų naudotojo pomėgis tam tikrai muzikinei grupei, visiškai gali turėti įtakos ir fanų bendruomenės pasikeitimui. Pavyzdžiui, daugelio mėgstamo influencerio Instagram įraše išreiškiama parama muzikiniam atlikėjui, kartu savotiškai pareklamuojant ir save, gali pridėti fanų tam atlikėjui, net jeigu tas atlikėjas ir nėra labai išskirtinis. Visgi, žinoma, yra įvairių ir pačių paprasčiausių būdų kurti turinį savo fanų bendruomenėje socialinėse medijose.  Tarkim, „Instagram“ tinkle dažnai būna sukuriami įvairių dainininkų fanų puslapiai, kurie suburia muzikos fanų bendruomenes. Muzikinių fanų puslapiuose fanai gali paprasčiausiai kurti savo turinį skelbdami nuotraukas ar vaizdo įrašus apie tam tikrą muzikos atlikėją – gali skelbti įvairius faktus apie jį, akimirkas iš susitikimų su fanais (!!) ar medžiagą iš gyvo pasirodymo ir daug kitos informacijos.

This image has an empty alt attribute; its file name is image-17.png

Būtent pastarasis, gyvųjų pasirodymų aspektas yra ganėtinai svarbus, kadangi tai gali reikšti, jog esi tikras, ištikimas muzikos fanas, jei keliauji kartu su savo mėgstamu muzikantu ar muzikantais po jų koncertus ir po jų sukuri medijų turinį įkeldamas medžiagą į socialinius tinklus. T. Wall bei A. Dubber aprašo, jog gyva muzika ir online muzikos fanų bendruomenė yra įdomiai susiję aspektai, kadangi, referuojant į Frith, gyva muzika dažniausiai suprantama kaip „autentiškiausia“ iš vartojimo patirčių ir galimybė gyvai groti yra dažnai konstruojama kaip autentiškumo indeksas populiarioje muzikoje. Vėliau gyvų pasirodymų įrašai neretai paplinta socialinėse medijose tarp skirtingų to pačio muzikanto fanų puslapių, kartais pažymint medžiagą sukūrusį autorių arba fanų puslapį. Pavyzdys – momentine ekrano kopija užfiksuotas „Instagram“ vaizdo įrašas iš gyvo amerikiečių dainininkės ir dainų autorės Lana del Rey koncerto. Nors originalų vaizdo įrašą įkėlė muzikinės atlikėjos fanų puslapis, gyvo pasirodymo užfiksavimas gali būti interpretuojamas kaip autentiškas sukurtas muzikos fanų turinys.


Šį blogą apibendrinti norėčiau pabrėždamas, jog dalyvavimo kultūra yra ne tik vartotojų kultūra, bet ir indėlis prie gamintojų, todėl muzikinių fanų kultūra gali būti labai dvilypė – besidalijantys / naudojantys turinį fanai ir kuriantys turinį fanai. Kitaip sakant, galbūt būtų galima bandyti suskirstyti atitinkamai į netikrus / pusiau tikrus fanus ir tikrus fanus, tik kyla didelis klausimas – kurie čia būtų kurie? Visgi greičiausiai nuo skirtingų disponavimu turiniu gali fanų tikrumas bei ištikimumas ir nepriklausyti, tad čia visai praverstų atskiras fanų tyrimas, siekiant labiau ištyrinėti muzikos fanų kultūrą. Kita vertus, tai gali būti visiškai nesvarbu, išvada tokia, jog abi šios nagrinėtos muzikinių fanų apraiškos socialinėse medijose yra tiek labai glaudžiai susijusios, tiek gali būti šiek prasilenkiančios ar persipinančios. Tų apraiškų / bruožų, žinoma, gali būti ir daugiau, bet aš stengiausi apžvelgti du, mano nuomone, ryškiausius ir svarbiausius. Bet, žinoma, siūlau ir patiems susidaryti nuomonę bei pasidomėti muzikos fanais!;)

Matas

Šaltiniai:

  • Jenkins, Henry. 2006. „Interactive Audiences? The ‘Collective Intelligence’ of Media Fans“, in Fans, Bloggers, and Gamers: Exploring Participatory Culture. New York University Press.
  • Keltie, Ema. 2017. The Culture Industry and Participatory Audiences. Palgrave Macmillian. Skyrius Agency in Practice: A Participatory Utopia.
  • Matiuta, Cristina. “Henry Jenkins, Mizuko Ito, Danah Boyd, Participatory Culture in a Networked Era. A Conversation on Youth, Learning, Commerce and Politics, Cambridge: Polity Press, 2016, 214 pages.” Journal of Identity and Migration Studies 10.2 (2016): 117.
  • Tobias, Evan S. “Toward convergence: Adapting music education to contemporary society and participatory culture.” Music Educators Journal 99.4 (2013): 29-36.
  • Wall, Tim, and Andrew Dubber. “Experimenting with fandom, live music, and the Internet: Applying insights from music fan culture to new media production.” Journal of New Music Research 39.2 (2010): 159-169.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s