Kas tie influenceriai ir kodėl mes jais pasitikime?

Net jeigu stengiatės savo virtualių „draugų“ rate laikyti tik jums pažįstamus žmones ir „valote“  gaunamą turinį nuo reklamų, tikriausiai, neišvengsite turinio bent be kelių geriau žinomų žmonių veidų, kurie jums patars apie kosmetiką, drabužius, maistą ir kitas visų naudojamas prekes. Nors reiškinys, kuomet žymūs žmonės laikinai tampa tam tikro prekinio ženklo veidais ar pasirodo vienkartinėse reklamose, tikrai nėra naujas (pvz., Selena Gomez ir Pantene, Arvydas Sabonis ir Lidl), tačiau augant socialinių tinklų populiarumui ir mažėjam susidomėjimui televizija ir standartine reklama, itin efektyvia reklamos forma tampa vadinamo influencerio (liet. nuomonės formuotojo) reklama. Daugelis žmonių nuomonės formuotoją apibūdintų kaip asmenį, kuris gali savo nuomonę pateikti didelei žmonių auditorijai. Tai žmonės diktuojantys madas kelionėse, politikoje, valgymo kultūroje, ir tokiu būdu darantis įtaką paprasto vartotojo sprendimams, ką įsigyti, kur keliauti ar valgyti, ar net tai, ką galvoti. Bet kaip gi veikia ši itin išpopuliarėjusi marketingo strategija?

Sparčiai išaugus socialinių tinklų populiarumui ir prieinamumui jie tapo vieta, kurioje visi turime laisvę pasakyti tai, ką galvojame. Žinoma skaičius žmonių, kurie nori ir turi ką pasakyti tik auga, taip pat, daugėja žmonių, kurie nori ir klausytis. Taip atsirado, dabar daugeliui atpažįstamas, nuomonės formuotojų reiškinys. Interneto kultūros tyrinėtoja Crystal Abidin nuomonės formuotojus (influencerius) apibūdina, kaip žmones, kurie savo socialinėse paskyrose įvairiuose socialiniuose tinkluose sutraukia didelę savo sekėjų auditoriją bei jose dalinasi įvairiu turiniu (nuotraukomis, tekstais, vaizdo įrašais ir pan.). Keldami įvairią medžiagą į savo paskyras jie kuria savitą savo gyvenimo atvaizdavimą, nuolatos dalindamiesi savo kasdieniniu gyvenimu jie formuoja save kaip prekinį ženklą (angl. self-branding).  Tačiau ne visi, kurie dalinasi savo kasdieniu gyvenimu socialiniuose tinkluose tampa nuomonės formuotojais, tai ko gi reikia, jog taptum sėkmingu nuomonės formuotoju?

Mama, noriu būti „influenceriu“!

Tyrimų bendrovės „Morning Consult“ 2019 metais atliktos apklausos duomenimis  net 54proc. apklaustųjų, kurių amžius buvo 13-38m., norėtų, jog jų pagrindinis pajamų šaltinis būtų reklamuoti prekes socialiniuose tinkluose (būti influenceriu). Tačiau ar užtenka tik dalintis savo kasdienybe socialiniuose tinkluose, kad juo taptum?

Socialiniuose tinkluose mes galime pasirinkti tai, ką norime matyti, kas mums įdomu ir naudinga. Dažnai pasirenkame sekti žmones, kurie užsiima veikla, kuri mus domina: mada, sveikas gyvenimo būdas, politika, maistas, kelionės ir t.t. Vien tai, jog jie dalinasi turiniu, kuris mus traukia, suteikia artimą ryšį su jais, nes sudaromas įspūdis, jog pritariama asmeniniai sekėjo nuomonei.  Ne retai šie žmonės pasižymi išmanymu ir žiniomis vienoje ar kitoje srityje, todėl esame linkę labiau jais pasitikėti ir palankiau vertinti jų reklamuojamus produktus ar paslaugas.  Sukuriamas artimas ryšys su savo sekėjais. Būtent toks pasitikėjimas ir naudojamas norint pritraukti prekės ženklą. Kitas svarbus nuomonės formuotojo „bruožas“ – didelis sekėjų skaičius. Dalindamasis turiniu, kuris yra įdomus ir įtraukiantis  galima palaikyti jau esamų sekėjų skaičių, bet tuo pačiu svarbu pritraukti ir naujus sekėjus. Sekėjų skaičius yra tiesiogiai susijęs su galimybe gauti reklaminius pasiūlymus. Jog būtum pastebėtas įvairių verslų, kurie tau pasiūlytų reklamuoti jų prekes tampa svarbus pripažinimas arba, kitaip tariant, sekėjų skaičius. Pastebima, jog „teisę“ išreikšti nuomonę apie tam tikras prekes ir paslaugas turi paskyros, kurios perkopia dešimties tūkstančių sekėjų ribą. Ši riba lyg ir parodo, jog įgaunamas tam tikras statusas , kurį pasiekus tu gauni galimybę sulaukti pasiūlymo reklamuoti tam tikrą verslą ir jo produktus.  Taip pat svarbus ryšys su pačiu reklamuojamu produktus. Norima, jog produktą reklamuojantis žmogus pats naudotų šį produktą. Didesnį pasitikėjimą ir tuo pačiu didesnius prekės pardavimus užtikrins žmogus, kurio keliamas turinys yra susijęs su pačia preke. Nors aktorė Beata Tiškevič savo Instagram paskyroje turi virš aštuoniasdešimt tūkstančių  sekėjų, būtų labai keista, jei ji iki šiol viešai skelbusi, jog yra vegetarė, imtų reklamuoti Klaipėdos mėsinės gaminius . Toks sprendimas, tikriausiai, ne tik nepadidintų prekės pardavimų, bet ir sumažintų sekėjų pasitikėjimą Beata Tiškevič ir sumažintų jų skaičių. Todėl vien pasiekti didelį sekėjų skaičių ir užsitarnauti pasitikėjimą neužtenka. Nepriklausomai nuo to, ar turinys yra organiškas, ar reklaminio pobūdžio, nuomonės formuotojai vis tiek turi kurti vertę savo sekėjams, informuodamas juos apie naujoves, savitus atradimus, keldamas aktualius klausimus, reikšdamas autentišką nuomonę.

Ar galime pasitikėti influenceriais?

85% jaunosios (Z) kartos naudojasi naujosiomis medijomis, jog sužinotų apie naujausius produktus, tai rodo, kad ypač jauni vartotojai yra linkę gauti informaciją apie produktą per socialines platformas. Nenuostabu, jog jaunam žmogui daryti įtaką yra lengviau, ypač kai tai daro žmogus, kurį jis laiko autoritetu. Čia susiduriame su įdomu klausimu apie tai, jog influenceriai turi jaustis svarbūs ne tik kuriant vertę prekių ženklams, bet ir turintys atsakomybę prieš jų auditorijas ir visuomenę. Nuomonės formuotojai dažniausiai yra informacijos apie naujus produktus platintojai, bet tuo pačiu ir savo nuomonių apie įvairius dalykus skleidėjai. Dažnas jaunas žmogus, kuris seka vieną ar kitą nuomonės formuotoją, jį idealizuoja ir juo pasitiki. Pasiekus besąlygišką pasitikėjimą, jaunas žmogus nebegalvoja ar tai ką transliuoja (ar tai būtų produkto reklama, ar nuomonės išsakymas) yra gerai ar blogai. Įgavus tokį pasitikėjimą lengva manipuliuoti savo sekėjais, taip, žinoma, galima uždirbti daugiau iš reklamuojamų dalykų. Dažnai nuomonės formuotojui suteikiama prieiga prie naujų produktų, kol jie dar nėra prieinami vartotojams rinkoje. Jie produktą spėja išreklamuoti savo lojaliems sekėjams dar iki jo pasirodymų, o jam pasirodžius rinkoje vartotojai jau yra su juo susipažinę ir nori kuo greičiau įsigyti. Tačiau, visiškai įtraukus jauną žmogų į tokį vartotojišką sūkurį, jis nebegali filtruoti ar net bijo įžeisti jau pamėgtą nuomonės formuotoją, nepirkdamas jo reklamuojamos prekės, nes su juo jaučiasi užmezgęs artimą ryšį ir tiki, jog jam nebus meluojama ar juo manipuliuojama. Toks jaunų žmonių įsitraukimas ir suartėjimas su nuomonės formuotojais gali būti žalingas jų pačių nuomonės formavimuisi. Taip pat, viena labiausiai aptarinėjamų problemų yra tai, jog nuomonės formuotojai dažnai stengiasi savo gyvenimą padoryti itin pagražintą. Nenuostabu, jog socialiniuose tinkluose talpinamas atrinktas ir pagražintas turinys, keliamos gražiausios nuotraukos iš įdomiausių vietų, dalinamasi tik geriausiomis naujienomis ir stengiamasi nepasirodyti negražiu ar nelaimingu. Taip jauniems sekėjams yra sudaromas idealus gyvenimo įvaizdis, ir jie gali jaustis nepilnaverčiais arba pradėti gyvenime siekti tik labai paviršutiniškų dalykų. Nors atrodo, kad nuomonės formuotojai mums suteikia turinį, kuris mums tinka ir patinka bei stebėdami juos galime atrasti mums patinkančių prekių ir paslaugų, tačiau neatskiriant asmeninės nuomonės nuo mokamos reklamos galime panirti į apsipirkimą „iš reikalo“.

Monika V.

Literatūros sąrašas:

  • L.Ang, S.Khamis, & R.Welling. 2017. ,,Self-branding, ‘micro-celebrity’ and the rise of social media influencers“;
  • C.Abidin. 2016. ,,Aren’t These Just Young, Rich Women Doing Vain Things Online?: Influencer Selfies as Subversive Frivolity“;
  • K.Freberga, K.Grahamb, K.McGaughey , L.A. Freberg 2010. “Who are the social media influencers? A study of public perceptionsof personality”
  • https://morningconsult.com/

2 thoughts on “Kas tie influenceriai ir kodėl mes jais pasitikime?

  1. Įdomus straipsnis, tik galėčiau truputį papildyti. Influenceriai remiasi Word-of-Mouth marketingo metodu, kuris pasak C. Kiss ir M. Bichler daro įtaką nuomonių formavimuisi, sprendimų priėmimams, susijusiais su pirkimų, bei suvokiamam pavojaus sumažéjimui, kuris yra susijęs su vartotojo pirkimu. Šis metodas remiasi diskusija tarp vartotojų, nuomonių apsikeitimu, o influenceriai, turėdami platų socialinį ratą, tampa šios diskusijos centrų. Taip labai greitai yra pasiekiama labai didelė dalis žmonių, be to, tai yra palyginti pigus būdas norimą prekei išpopuliarinti. Taip pat Interactive Advertising Bureau (IAB) tyrimas atrado, kad du trečdaliai vartotojų dabar naudoja reklamas blokuojančias programėles, todėl influenceriai gali pareklamuoti prekę tokiu būdu, kad neatrodytų, jog bandoma ją “įkišti” žmonėms, neįkyriai. Taip pat žmonės, matydami, kad influenceriai pateikia vertingų patarimų bei idėjų, pavyzdžiui, susijusių su sveika gyvensena, dažnai prieš perkant kokį nors produktą bando surasti to influencerio naudojamų produktų apžvalgas. Influencers Central atliktame tyrime buvo rasta, kad 81% vartotojų prieš įsigyjant produktą ieško jų apžvalgų.
    Brigita

    Like

  2. Monika,

    Ačiū už blogą! Labai įdomi tema, kuri kaip ir minėjai labai aktuali šių dienų jaunimui.
    Norėtųsi tik pridurti ir įsigilinti į keletą faktorių, kurie iš tikrųjų paskatino self-branding’ą. Australų socialinių medijų tyrinėtojai teigia, jog influencer’ių fenomeno susiformavimą galėjo paskatinti paraleliai auganti skaitmeninės technologijos sfera (ypač socialiniai tinklai) puikiai įsitvirtinusi į dabartinį politinį klimatą – neoliberalų individualizmą. Taip pat domu, jog tyrimai rodo, kad ‘millennials’ vaisai nepasitiki tradicine reklama, o jie yra didžiausi socialinių medijų vartotojai. Tam, kad reklama veiktų šiai demografinei grupei, labai svarbus tampa autentiškumas, kurį ‘gauti’ galime realių žmonių patarimuose. Angliškai šis reiškinys vadinamas ‘word of mouth’. Influencer’iai nesako griežtai “jūs turite tai išbandyti, “jums tai patiktų”, “jums to reikia”. Vietoje to, jie tiesiog parodo, kaip patys vartoja produktą. Taip kyla pasitikėjimas ir atsiranda terpė nuomonės formavimui, įtakos darymui sprendimų priėmimui. Mums svarbu, jog informacija atkeliautų iš konkretaus asmens, kuris yra mums auroritetas ar idealas, o ne tiesiogiai iš brand’o. Tik kažkodėl žmogui nekyla klausimas, jog tai gali būti lygiai taip pat nupirkta reklama…
    Taip pat tu atkreipei dėmesį ir užsiminei, jog toks reklamavimo būdas nėra visiškai naujas. Tik išsilplėsiu, jog prasidėjus filmų bei serialų industrijai veikėjai akivaizdžiai vartodavo vieno ar kito brand’o produkciją tam, kad ją pareklamuotų. Tai realiai identiškas elgesio modelis, kurį dabar atlieka daug sekėjų turintys asmenys, tik ne filmavimo aikštelėse, o socialinių medijų pratformų profiliuose. Kaip pavyzdį galime pamatyti, kaip šį fenomeną senoje filmų industrijoje ironizuodamas parodo režisierius Quentin Tarantino 2019 metų filme Once Upon a Time in Hollywood (svarbu pažiūrėti iki galo) : https://www.youtube.com/watch?v=uSkEfKa8CDg . Tačiau, jei kalbėtume ne tik apie konkrečius asmenis, istorinių ar pasakų personažų vaidmuo dar seniau buvo buvo pradėtas naudoti žmonių kiekiui pritraukti. Vienas seniausių ir tikriausiai geriausiai žinomų yra Santa Claus Coca-Cola reklamose. Visi vaikystėje esame tikėję, jog Kalėdų senelis egzistuoja, esame rašę jam laiškus, stengėmis būti geresni, tam kad gautume dovanų. Net būnant suaugus kyla nostalgiški prisiminimai. Taigi, toks marketingo triukas Coca-Cola kompanijai atnešė daug pelno.

    Gražių švenčių,

    Katryna

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s