Ar online bendravimas keičia offline bendravimą?

Šiais laikais vis daugiau ir daugiau žmonių pasirenka bendrauti su kitais skaitmeniniame pasaulyje. Ypač tam populiarūs tampa socialiniai tinklai: žmonės jų pagalba susirašinėja, žymi (angl. tagg) vienas kitą įvairiuose įrašuose, susiburia į grupes, komentuoja vienas kito įrašus, skambina vienas kitam, siunčia nuotraukas, vaizdo įrašus ir pan. Vis dėl to, pastebima, jog žmonės tampa labiau linkę komunikuoti internete nei gyvai, akis į akį. Nancy K. Baym (2015) teigia, skaitmeninė žiniasklaida keičia mūsų socialinių ryšių pobūdį. Toks pokytis atsirado dėl kelerių priežasčių.

Visų pirma, skaitmenis pasaulis suteikia žymiai daugiau galimybių sukurti ryšius su įvairiais asmenimis. Kompiuteriu medijuojamas bendravimas mums leidžia susisiekti su kitais bet kokioje vietoje ir bet kuriuo laiku – nėra laiko ir lokacijos apribojimo. Naudodamiesi žiniasklaida, žmonės gali susipažinti su naujais žmonėmis, susirasti draugų ar dirbti su žmonėmis iš kitų šalių. Taip pat yra galimybė bendrauti su bet kuo: pradedant nuo nepažįstamų iki pačių artimiausių draugų ar antrųjų pusių. Vadinasi, mes galime užmegzti įvairaus pobūdžio santykius. Tuo pačiu socialiniai tinklai mums suteikia galimybę palaikyti tuos santykius. Tai yra labai svarbu tose situacijose, kai žmonės negali vienas kito sutikti gyvai (pvz., gyvena skirtingose pasaulio pusėse). Tong ir Walther (2011) išskiria tris būdus, kaip žmonės palaiko santykius online: 1) buvimą (angl. presence), 2) ryšio ženklus (angl. tie signs) ir 3) kasdieninis bendravimas.

Buvimas yra apibūdinamas kaip vienas kito suvokimas, emocinio ryšio ir artumo jautimas bei jausmas, jog yra palaikomas ryšys. Tai yra įvairus elgesys, susijęs su kitu asmeniu, socialiniuose tinkluose: susirašinėjimas, nuotraukų komentavimas, patiktukų spaudimas ir pan. Šis būdas suteikia asmenims galimybę palaikyti savo santykius ir kurti juos toliau, net jei fiziškai nėra šalia vienas kito. Atkreipiamas dėmesys į tokių veiksmų kiekį ir dažnį: kuo dažniau ir daugiau parodome buvimą šalia, tuo lengviau išlaikyti ryšius, nes parodome, jog mums yra svarbūs tie santykiai. Tuo tarpu, kuo rečiau atliekame minėtus veiksmus – tuo labiau blėsta santykiai su kitais. Kai kurie asmenys naudoja tokį būdą, kai nori nutraukti tam tikrus ryšius, ir vengia kontakto su tam tikru asmeniu. Šis procesas socialiniuose tinkluose vadinamas ghosting – žmogus išnyksta kaip vaiduoklis.

Autoriai ryšio ženklus apibūdina kaip viešą ryšio rodymą, kuris kitiems signalizuoja ryšį tarp tų asmenų bei stiprina tą ryšį. Viešos formos, kaip nuotraukų, kuriose yra draugai ar partneriai, skelbimas ar įrašų rašymas kitų sienoje „Facebook“, rodo, jog tie žmonės bendrauja, o privatus bendravimas – susirašinėjimas – taip pat palaiko santykius, nes kitam asmeniui rodo, jog mes, rašydami jiems, dalinamės privačia informacija. Pabrėžiama, jog patiktukų spaudimas nenurodo artimo ryšio kaip nuotraukų komentavimas ir susirašinėjimas. Vis dėl to, šiais laikais mes laikinam beveik visųnuotraukas, bet tai dar nerodo, jog mus sieja artimi ryšiai. Mes kaip tik dažniau renkamės komentuoti artimų draugų nuotraukas nei nepažįstamų.

Kasdieninis bendravimas yra labai akivaizdus socialiniuose tinkluose. Dažnai, jei asmuo įkelia nuotrauką, kurioje jis yra su draugais ar antra puse, ar komentuoja kitų nuotraukas, kiti socialinių tinklų vartotojai tą pastebi. Šiais laikais ypač populiaru tapo kelti stories „Instagram“ programėlėje, kuriose dažnai būna nuotraukos ar vaizdo įrašai su draugais ar savo pora, o tyrimai rodo, kad toks elgesys sustiprina santykį tarp žmonių. Taigi, palaikyti santykius socialiniuose tinkluose galime įvairiais būdais.

Santykių palaikymui dar svarbus yra komunikacijos turinys, kadangi jis atspindi, kaip žmonės suvokia juos siejamą ryšį – ar jie yra draugai, ar labai geri draugai ir pan. Yra išskirti pagrindiniai komunikacijos bruožai, kurie padeda palaikyti ryšius: pozityvumas, savęs atskleidimas (angl. self-disclosure), atvirumas ir įsipareigojimo santykiams rodymas. Savaime aišku, kokią informaciją asmenys dalinsis tarpusavyje, koks bus bendravimo pobūdis priklauso nuo asmenis siejamo ryšio.

Kitas online bendravimo būdo pliusas – mes galime išvengti nemalonių situacijų, kai nenori su tam tikru asmeniu bendrauti. Tai yra itin patrauklu asmenims, kurie jaučia socialinį nerimą; rašydami žinutes, jie jaučia turintys daugiau kontrolės nei bendraudami gyvai.

Taip pat bendravimas socialiniuose tinkluose leidžia asmenims save pateikti tokius, kokius nori: kai kurie save pateikia kaip labai drąsius, kūrybingus, šmaikščius asmenis. Iš vienos pusės, tai yra gerai, nes mes galim išryškinti savo gerąsias savybes ir nuslėpti tas, dėl kurių jaučiamės neužtikrinti. Iš kitos pusės – kai kurie žmonės apsimetinėja ir pateikia save visiškai kitokius nei jie iš tikrųjų yra. Iškyla klausimas, kokie mes esame iš tikrųjų? Kiekvienas save supranta per sąveiką su kitu, tačiau, jei asmuo bendrauja skirtingai socialiniuose tinkluose ir gyvai, kokį tikrąjį save jis suvokia? Viena pagrindinių priežasčių, kodėl asmuo bendrauja skirtingai yra tai, kad tam žmogui nepatinka, kaip jis bendrauja gyvai, tačiau jis to negali pakeisti veidas į veidą komunikacijoje, bet gali pakeisti online pasaulyje. Vieni į tai žvelgia kaip į pliusą, kiti kaip į minusą.

Internete mes vienu metu galime bendrauti su daug žmonių. Kiekvienas labai lengvai gali pasiekti daugybę žmonių, kas nėra įmanoma gyvame bendravime. Vienas iš pagrindinių asmens poreikių yra jaustis priklausomam. Norėdami patenkinti šį poreikį dauguma žmonių prisijungia į įvairias grupes. Skaitmeninis pasaulis taip pat suteikia galimybę patenkinti minėtą poreikį, kadangi socialiniuose tinkluose galima sukurti įvairias grupes bei grupių susirašinėjimus (angl. group chats).

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „groups online“

Pagal Matook ir Butler (2014), socialinės žiniasklaidos sistemos gali padidinti santykių homogeniškumą. Tai reiškia, jog žmonės yra linkę formuoti santykius su tais asmenimis, kurie yra į juos panašūs. Dėl tokios tendencijos, dar vadinamos homofilija (angl. homophily), skaitmeniniame pasaulyje susikuria žmonių, kuriuos sieja panašus požiūris, įsitikinimai, tam tikros žinios ar net išvaizda, grupės (pvz., „Facebook“ esančios tatuiruočių mėgėjų grupės). Dažniausiai susikuriančios grupės yra fanų grupės, vadinamos fandoms.

Fandoms yra grupė žmonių, kurie visi žavisi ar palaiko tam tikrą populiariosios kultūros subjektą, kuris dažniausiai būna televizijos laida, knygų serijos, filmai, menininkai, aktoriai, atlikėjai ar turinio kūrėjai. Pačios populiariausios fanų grupės yra Hario Poterio fanai, Šerloko Holmso fanai, k-pop grupės BTS fanai ARMY ir anime fanai. Nors pagrindinė šių grupių funkcija yra palaikyti tam tikrą subjektą, įrodyta, jog priklausymas vienai yra labai naudinga psichinei, emocinei ir socialiniai sveikatai. Psichologė Laurel Steinberg teigia, jog priklausymas fandom leidžia asmenims surasti panašiai mąstančių žmonių, su jais sukurti ryšius, nepriklausomai nuo jų lokacijos. Viena iš svarbiausių priklausymo fandoms naudų yra sukuriamas jausmas, jog asmuo tam tikroje grupėje pritampa. Taip pat yra dažnai kuriamos įvairios virtualios bendruomenės,kuriose žmonės suteikia vienas kitam informaciją, paramą, pagalbą, ko galbūt asmuo negali gauti iš savo aplinkoje esančių žmonių. Dėl tokios priežasties vis daugiau žmonių, ypač paauglių, renkasi bendravimą socialiniuose tinkluose nei gyvą.

Žmonės socialinius tinklus naudoja įvairiems santykiams palaikyti. Jie yra išskiriami į draugystes, šeimyninius santykius, profesionalius santykius ir į komercinius santykius. Kiekviename atvejyje komunikacijos pobūdis skiriasi ir labai priklauso nuo jaučiamo ryšio su kitu asmeniu. Pavyzdžiui, su draugais ir giminėmis mes bendraujame labai šiltai, draugiškai, artimai, o su kolegomis kaip tik – oficialiai, dalykiškai ir pan. Taigi, socialinių tinklų pagalba mes galima palaikyti įvairius santykius.

Nors kompiuteriu medijuojamas bendravimas turi daug pliusų, jis neišvengia kritikos. Yra manoma, jog online bendravimas keičia (angl. displace) gyvą bendravimą. Dažniausiai išreikštas susirūpinimas yra toks, kad paaugliai neįgyja vertingų komunikacijos ir socialinių gebėjimų, kadangi jie tarpusavyje bendrauja tik per įvairias socialinių tinklų funkcijas: trumpas žinutes, baksnojimus („Facebook“ funkcija „poke“), emoji ir pan. Vis daugiau įvyksta atvejų, kuomet paaugliai socialinėse situacijose ignoruoja šalia esančius žmones ir tik naršo telefonuose. Tokie pavyzdžiai paremia idėją, kad socialinių tinklų pagalba sukurti santykiai gali pakeisti gyvą bendravimą ir santykius.  

Vis dėl to, empiriniai tyrimai rodo, kuo dažniau asmenys naudojasi socialiniais tinklais, tuo labiau jie yra linkę bendrauti gyvai su savo draugais ar šeimos nariais, o to rezultatas yra didesnis ir įvairesnis socialinis ratas. Be to, ilgesnis socialinių tinklų naudojimas yra siejamas su didesnio kiekio socialinių ryšių turėjimu. Taigi, negalima vienareikšmiškai teigti, jog online bendravimas neigiamai veikia gyvą bendravimą.

Vis daugiau atsiranda nuomonių, kad kompiuteriais medijuojamas bendravimas papildo tradicinį, gyvą bendravimą. Dažnai žmonės susipažįsta su kitais internete, užmezga ryšį ir tuomet tariasi susitikti gyvai. Arba kitas pavyzdys yra situacijos, kuomet asmenys negali susitikti gyvai, nes vienas iš jų yra išvažiavęs. Tuomet interneto pagalba asmenys gali toliau palaikyti savo santykius ir bendravimas išlieka nepakitęs. Kad ir kasdieniniame gyvenime ne visi matome savo draugus ar antras puses, bet palaikome ryšį su jais per socialinių tinklų programėles. Dabar populiariau bendrauti yra naudojantis „Facebook Messenger“ programėle, nei skambinti ar rašyti žmogui į telefoną.

Apibendrinant, online bendravimas turi daug pliusų bei po truputį pradeda keisti gyvą bendravimą – asmenys vis labiau linkę palaikyti ryšius per socialinius tinklus, o ne veidas į veidą komunikacija. Tačiau, abu bendravimo būdai, online ir offline, papildo vienas kitą ir tuo sukuria daugiau galimybių sukurti naujus santykius ir juos palaikyti.

Neringa

Literatūra

Bakardjieva, M. (2003). Virtual togetherness: an everyday-life perspective. Media, culture & society25(3), 291-313.

Baym, N. K. (2015). Personal connections in the digital age. John Wiley & Sons. https://www.hs-heilbronn.de/16580627/2015-baym-nancy-personal-connections-in-a-digital-age-pdf.pdf

Chambers, D. (2013). Social media and personal relationships: Online intimacies and networked friendship. Springer.

Matook, S., & Butler, B. (2014). Social Media and Relationships. The International Encyclopaedia of Digital Communication and Society. DOI: 10.1002/9781118767771.wbiedcs097

Mesch, G., & Talmud, I. (2006). The Quality of Online and Offline Relationships: The Role of Multiplexity and Duration of Social Relationships. The Information Society, 22 (3), 137-148, DOI: 10.1080/01972240600677805

Sosik, V. S., & Bazarova, N. N. (2014). Relational maintenance on social network sites: How Facebook communication predicts relational escalation. Computers in Human Behavior35, 124-131.

Wiest, B. (2017). Psychologists Say That Belonging To A Fandom Is Amazing For Your Mental Health. Teen vogue. https://www.teenvogue.com/story/psychologists-say-fandoms-are-amazing-for-your-mental-health#

One thought on “Ar online bendravimas keičia offline bendravimą?

  1. Straipsnis daugiau atsako į klausimus kokie yra online bendravimo privalumai, kokius ryšius žmonės gali sukurti per socialines platformas, nors straipsnio pradžioje įvardijama kodėl keičiasi žmonių socialinių ryšių pobūdis ir kaip (online) palaikomi tie socialiniai ryšiai. Galbūt temą reikėjo kiek konkrečiau įvardyti.. Rašant apie komunikacijos turinį, žmonių santykis daugiau argumentuojamas per psichologinę prizmę, panašiai rašoma ir apie savęs pateikimą socialiniuose tinkluose – iškeliami klausimai kodėl asmuo save vienaip ar kitaip pateikia, kokį jis save suvokia (toks, koks socialiniuose tinkluose ar toks, koks realybėje), tačiau ne kaip socialiniai tinklai keičia žmonių savęs pateikimo sampratą ar pan., taip, galbūt, būtų labiau gilinamasi ne į psichologines veiksmų priežastis, o socialinių tinklų įtaką visuomenės sampratoms ar pan. Buvo tikrai įdomu sužinoti apie tai, jog socialinės žiniasklaidos sistemos (nelabai supratau šios sąvokos) didina kuriamų santykių homogeniškumą:) .. Mano asmenine nuomone, rašant apie fandoms, reikėjo labiau argumentuoti ne per psichologinius paaiškinimus, tačiau, vėlgi, pažvelgti iš kitos perspektyvos: galbūt socialinių medijų/tinklų platformose fandoms atsirado/pasireiškia kaip subkultūra, kokią įtaką konkrečiai socialiniai tinklai padarė fandoms atsiradimui, jų formoms, narių komunikavimui (nors tai, veikiau, jau būtų atskiri temos klausimai). Komunikacijos stilius ir santykis tarp asmenų taip pat labiau aiškinami per psichologinę prizmę, galima, galbūt, buvo labiau išsiplėsti apie tai, kiek įvairių ryšių (tolimų – artimų) galime palaikyti socialinių tinklų pagalba. Patiko parašyta mintis, jog online bendravimas papildo offline bendravimą, neišsikiriamas vienas „geras/blogas“ komunikacijos pabūdis;). Daiva P.

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s