Emodži svarba mūsų gyvenime

Turbūt šiais laikais būtų sunku įsivaizduoti susirašinėjimą su draugu ar įvairius įrašus, paliekamus socialinėse erdvėse be emodžių ar emotikonų. Jų dėka mes galime suprasti, kad žmogus juokauja, jaučia drovumą, taip pat mes kitiems galime perteikti džiaugsmą, liūdesį ar susierzinimą. Visi mes jais naudojamės ir net nesusimąstome apie jų svarbą mūsų gyvenime. Todėl kyla klausimas kaip jie atsirado mūsų kasdieniniame bendravime ir kodėl emodži ir emotikonai yra tokie svarbūs?     

Visų pirma reikėtų suvokti skirtumą tarp emodži ir emotikonų. Emotikonai – tai yra iš specifinis emocijų žymėjimas tekstuose, sudarytas iš specialiųjų simbolių, tokių kaip skliausteliai, kableliai, brūkšneliai. Jie yra naudojami, norint sudaryti veido išraiškas, tokias kaip :), :D. (*_*). Kalbant apie emodži, tai yra tokios piktogramos, kurias galime matyti savo išmaniuosiuose telefonuose ir kurias galime naudoti skaitmeninėse komunikacijos priemonėse 😂😜😍.

Pirmieji emodžiai buvo sukurti japonų menininko Shigetaka Kurita 1999 metais vienai japonų mobiliųjų telefonų kompanijai. Jis sukūrė 176 mažus paveikslėlius, kuriuos kartu su žodžiais ir skaičiais dabar galėjo siųsti šių japoniškų mobiliųjų telefonų klientai. Tačiau priklausant kokį mobiliojo ryšio operatorių žmonės naudojo, gavėjas galėjo ir nematyti jam atsiųsto emodži. Taip pat nebuvo šių piktogramų kodavimo standartų, todėl vienam asmeniui nusiuntus 🍔, kitas asmuo galėjo gauti štai tokį paveikslėlį 💩. Kai Amerikos telefonų kompanijos atėjo į Japonijos rinką, jie pastebėjo, kad šie paveikslėliai buvo nepaprastai populiarūs ir nusprendė juos standartizuoti. Unicode.org pateiktais duomenimis šiuo metu yra 1742 standartizuoti emoji.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „first emoji“

Emodži naudojimas turi svarbią reikšmę žvelgiant iš psichologinės perspektyvos. Bendraujant tekstinėmis žinutėmis, žmonės negali matyti pašnekovo neverbalinių signalų, tokių kaip veido išraiška, kūno judesiai. Be šių signalų žmogus sunkiau supranta norimą perteikti emociją, o taip pat ir pačią žinutę. Emotikonai padeda jas perteikti per veido išraiškas. Pasak Hatfield (1993), yra toks reiškinys, vadinamas emociniu užkrečiamumu, kai panašios emocijos ir atitinkamas elgesys yra tiesiogiai perduodamas vieno žmogaus kitam. Šis reiškinys gali pasireikšti automatiškai susisinkronizavus arba pamėgdžiojant vokalizaciją, judesius, laikyseną ar išraiškas. Buvo nustatyta, jog tos pačios smegenų dalys, kurios yra suaktyvinamos, kai žmogus pamato tikrą žmogaus veide esančią šypseną, taip pat suaktyvėja ir tada, kai asmuo pamato besišypsantį veidelį internete. Turbūt ir jūs esate tai patyrę, kai, perskaitę gautą žinutę su besijuokiančiu veideliu gale, patys pradedate juoktis. Visgi buvo Churches ir kitų (2009) tyrime su kūdikiais buvo nustatyta, jog šios reakcijos į emotikonus nėra įgimtos, bet įgytos. Tai reiškia, kad žmogus išmoksta tam tikras emotikonas yra atitinkamos veido išraiškos reprezentacija ir šis išmokimas yra įgytas kultūriškai. Taigi, apibendrinant galima teigti, jog žmogui supratus emotikono reikšmę, jis emociškai reaguos į jį taip kaip jis reaguotų į tikrą veido išraišką.   

Emodžių svarbą galima taip pat pažvelgti ir iš sociologinės perspektyvos. Ankstesni tyrimai yra nustatę, kad emodžių naudojimas priklauso nuo bendravimo konteksto. Kai tarp asmenų vyksta dialogas, pavyzdžiui, bendraujant  per Facebook ar Instagram šių paveikslėlių yra naudojama daugiau nei, pavyzdžiui, rašant laiškus paštu. Sampietro (2016) nustatė, jog socialiniame – emociniame kontekste jie yra naudojami dažniau negu į užduotį orientuotame kontekste. Pašnekovų santykiai taip pat gali paveikti kaip ir kaip dažnai emodžiai yra naudojami. Pavyzdžiui, tikėtina, kad emodžių naudojimas bus retesnis, kai žmogus kalbėsis su aukštesnės pozicijos negu jis yra asmenimis, negu tada, kai jis bendraus su sau artimais žmonėmis. Emodžiai taip pat yra svarbūs tuo, kad jų naudojimas žmonėms padeda išreikšti savo ketinimus, sociokultūrinius skirtumus ir identitetą. Jų dėka galima išreikšti save daugybe būdų, pavyzdžiui, per religiją🧕, lytį👩🏻‍⚕️, rasę👳🏿‍♂️. Pavyzdžiui, įmonė Apple yra sukūrusi daug naujų emodžių, kurie vaizduoja žmones su skirtingais odos spalvų tonais, šeimynine padėtimi. Kelly ir Watts (2015) atliktame tyrime buvo pastebėta, kad asmenys naudoja tokius emodžius, kurie turi stiprų asmeninį ryšį. Jie taip pat surado, kad jie yra naudojami ir tokioms paskirtims kaip pokalbio sukūrimui, jam žaismingumo suteikimui ir unikalumo santykiams suteikimui.   

  

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „racial diversity emoji“

Emodžiai taip pat daro įtaką mūsų kalbai. Kaip teigia Alshenqeeti (2016), šios piktogramos taip pat demonstruoja esantį ryšį su ankstesnėmis kalbų formomis, tokiomis kaip egiptiečių hieroglifai, tačiau sudėtingesniu, technologiniu būdu. Emodžiai ne tik išreiškia tam tikras emocijas, bet taip pat atlieka tam tikras funkcijas kalboje, reikiamą pokalbio vietą pabrėždami, nuo jos nukreipdami dėmesį ar atlikdami skyrybos funkciją. Nors emodžiai dažnai yra naudojami papildant kalbą, jie taip pat gali būti naudojami kaip bendrieji išsireiškimai, tokie kaip ,,Labas, kaip sekasi?”, kurį galite išreikšti, kai nusiunčiate mojuojantį žmogeliuką 🙋‍♀ ar nusiųsdami pakeltą nykštį 👍leidžiate kitiems suprasti, kad pasakėte ,,viskas gerai”. Šios frazės pirmiausia atlieka socialinį vaidmenį, o ne lingvistinį. Emodži kalba yra sudaryta iš universalių sąvokų, o tai gali įnešti didesnį supratimą tarp įvairių kultūrų. Šie paveiksliukai taip pat naudojami norint išvengti nejaukios tylos. Tokios pauzės dažnai pasitaiko, kai vienas pašnekovas laukia tam tikros informacijos, tačiau kitas nori išvengti ją suteikti. Tokioje situacijoje emotikono nusiuntimas sumažina ar visai neutralizuoja nejaukią pauzę ir leidžia lengviau pakeisti pokalbio temą. Emodžių naudojimas bendraujant suteikia kalbai kūrybiškumo, taip padarant bendravimą labiau įtraukiantį ir žaismingą. Willoughby ir Liu (2018) atliktame tyrime buvo pastebėtas jų naudingumas gydytojams bendraujant su pacientais bei platinant informaciją susijusią su sveikata.        

Emodžių panaudojimas taip pat gali būti naudingas verslui. Marketingo specialistų buvo pastebėta jų svarba bei populiarumas ir jie buvo įtraukti į mobiliųjų programėlių, elektroninių laiškų ir socialinių medijų platformų rinkodaros strategijas, taip siekiant padidinti vartotojų įsitraukimą. Socialinių medijų įtraukimas siekiant reklamuoti norimą prekę ar paslaugą leidžia pasiekti didžiulę auditoriją už palyginti žemą kainą. Yakın ir Eru (2015) apklausoje buvo pastebėta, kad informacija pateikta pasitelkiant emodžius yra informatyvi ir efektyvi, o tai padaro kampaniją įdomią, kūrybišką ir inovatyvią. Pasak S. Mathews ir S. E. Lee (2018), jų panaudojimas marketingo strategijose turi ne vieną privalumą. Visų pirma, emodžiai suteikia įmonėms efektyvų būdą tapti kasdienių pokalbių dalimi. Kaip pavyzdį galima pateikti įmonę Dove, kuri sukūrė pilną emodžių klaviatūrą, norėdama paremti ,,Love Your Curls” kampaniją Twitteryje. Jo naudotojai turėjo galimybę jais pasinaudoti pasinaudoję hashtagu #loveyourcurls. Taip buvo didinamas kampanijos populiarumas. Emodžiai taip pat suteikia naujų būdų įtraukti vartotojus ir padidinti pardavimus. Pavyzdžiui, Domino’s Pizza paskelbė, jog vartotojai dabar gali užsisakyti savo mėgstamą picą naudojant picą vaizduojantį emodžį. Manhetane esantis Aloft viešbutis taip pat suteikė tokią galimybę klientams. Tai buvo pirmasis viešbutis, kuriame svečias galėjo užsisakyti užkandžių ar vaistų nuo pagirių nusiunčiant žinutę su emodžių kombinacija registratūrai. Rinkodaros atstovai taip pat naudoja emodžius norėdami padidinti savo prekės ženklo matomumą bei geriau rezonuoti su vartotojais. Caffyn (2016) pastebėjo, kad pridėjus emodžį pavadinime siunčiant laiškus klientams, kai kuriems prekės ženklams atidaromų laiškus skaičius padidėjo. 

Visgi yra ir tam tikrų minusų susijusių su emodžių naudojimu. Tie patys emodžiai gali būti interpretuojami skirtingai siuntėjo ir pranešimo gavėjo. Tai gali priklausyti nuo siuntėjo, konteksto, emodži atvaizdo bei kultūrinių skirtumų. Kaye ir kiti teigia, jog pagrindinė emodži funkcija ir yra sumažinti žinutės dviprasmiškumą. Yra tokių emodži, kurie lengvai gali būti semantiškai ar emociškai klaidingai interpretuojami. Tai reiškia, kad ir gavėjas ir siuntėjas gali skirtingai suprasti tiek emodži reikšmę, tiek kokią emociją jis nori perteikti. Atsižvelgiant į tai, jeigu emocinis supratimas tarp pranešimo gavėjo ir siuntėjo labai skiriasi, tai gali nesumažinti žinutės dviprasmiškumo ir žinutė liks klaidingai suprasta. Klaidingas emodžio supratimas gali padidėti, kai siunčiamo emodži dizainas skiriasi skirtinguose įrenginiuose. C. Kelly (2015) atliktame tyrime pademonstravo, kad dauguma asmenų interpretuoja emodži skirtingai priklausant nuo siuntėjo, pagrinde dėl to, kad šeima ir draugai kai kuriems iš jų yra sukūrę savo pačių reikšmes. Taip pat, yra daugybė senesnio amžiaus žmonių, kurie turi blogesnį regėjimą ir turi mažiau patyrimo naudojantis emodžiais. Jie dažnai nesinaudoja jais rašydami žinutes ir tai gali privesti prie nesusipratimų bendraujant. Amerikos automobilių kompanija Chevrolet teigė, jog tik jaunesnė karta supranta ir plačiai naudoja emodžius.

Jų naudojimas marketingo strategijose taip pat gali pakenkti verslui. Prekiniai ženklai, netinkamai naudodami emodžius, gali sau sukelti pavojų, kad bus klaidingai suprantama prekės ženklo paskirtis, arba kad vartotojai gali jų nepriimti. Šis pavojus galėtų būti sumažintas, jeigu prieš naudojant šias piktogramas marketingo specialistai pirmiausia turi ištirti savo vartotojų kultūros pagrindus. Jie taip pat turi iššifruoti paveikslėliais grindžiamą komunikaciją, kad nustatytų emodžių reikšmes ir užtikrintų jų atitikimą jų prekės ženklui. 

Taigi, apibendrinus galima teigti, jog emodžiai yra naudingi tiek asmeniniame gyvenime bendraujant tarpusavyje, išreiškiant save, tiek versle, pritraukiant klientus bei juos išlaikant. Tačiau juos reikėtų naudoti atsargiai, suprantant jų reikšmę, nes kitaip gali kilti įvairūs nesusipratimai bendraujant, perteikiant tai, ką norima.

Brigita

Literatūra

  1. Willoughby, J. F., & Liu, S. (2018). Do pictures help tell the story? An experimental test of narrative and emojis in a health text message intervention. Computers in Human Behavior, 79, 75–82.
  2. Stark, L., & Crawford, K. (2015). The Conservatism of Emoji: Work, Affect, and Communication. Social Media + Society, 1(2), 205630511560485.
  3. Bosch., O. J., & Revilla., M. (2018). The use of emojis by Millenials. 
  4. Mathews, S., & Lee, S.-E. (2018). Use of Emoji as a Marketing Tool: An Exploratory Content Analysis. Fashion, Industry and Education, 16(1), 46–55.
  5. Hakami, Shatha Ali A. (2017). The importance of Understanding Emoji: An Investigative Study. University of Birmingham, School of Computer Science.
  6. Person in Lotus Position. 99% Invisible (2017) https://99percentinvisible.org/episode/person-lotus-position/
  7. http://blog.gsmarena.com/look-new-racially-diverse-emoji-ios-8-3/
  8. The WIRED Guide to Emoji (2018). https://www.wired.com/story/guide-emoji/

One thought on “Emodži svarba mūsų gyvenime

  1. Labai informatyvus straipsnis. Niekada nesusimąsčiau apie tai, kada, kur ir kaip atsirado ,,emodži“, tačiau tavo įrašo dėka galėjau praplėsti žinias 🤯. Skaitant įrašą norėjosi paprieštarauti, kai buvo teigiama, kad visi žmonės naudoja jaustukus, nes iš savo gyvenimiškos patirties žinau, kad yra tokių žmonių, kurie visai jų nenaudoja reikšdami savo emocijas bendraujant virtualioje erdvėje. Tad yra pernelyg drąsu tai tvirtinti.

    Dar norėčiau papildyti apie tai, kad jauni žmonės nenaudoja emodži vienodai dažnai su visais pašnekovais. Kaip teigia Bosch ir Revilla, jauni žmonės bendraudami su jaunesniais arba to paties amžiaus individais naudoja emodži daug dažniau nei, kai sąveikauja su profesoriais, aukštesnio lygio vadovais ar vyresnio amžiaus žmonėmis.

    Kalbant apie tai, kaip yra reiškiami jaustukai, taip pat norėčiau papildyti, kad, kai žmonės vartoja įvairius maisto produktus taip pat išreiškia emocijas, kurias galima pamatyti, pavyzdžiui, ,,Twitter“ platformoje. Kaip teigia Shatha Ali A Hakami, galima susieti jaustukų naudojimą su išgyvenamomis emocijomis valgant įvairiose situacijose. Vienas iš faktorių nuo, kurių priklauso emocijos, yra tai ar individas valgymo metu buvo su kitais asmenimis, ar vienas. Dažniausiai tie, kurie valgymo metu buvo su kitais žmonėmis, naudojo teigiamus jaustukus 😍👌😂 ir priešingai, kai buvo vieni – neigiamus 😭😔. Kitas faktorius, nuo kurio priklauso emocijos valgant, yra vieta, pavyzdžiui, mokykla, darbas arba restoranas. Ir asmenys, kurie vartojo maistą restorane, išreiškė teigiamas emocijas, o kai mokykloje ar darbe – neigiamas. Taip pat emocijos priklauso nuo to, ar individas tuo metu buvo alkanas ar sotus ir pirmu atveju buvo išreiškiami teigiami jaustukai, o antru neigiami.

    Taip pat įraše buvo užsiminta apie tai, kad emodži yra ne įgimtas, tačiau įgytas dalykas. Ir iš tiesų, sunku įsivaizduoti, kaip jaustukai, kuriuos mes vartojame virtualioje erdvėje reiškiant emocijas, galėtų būti įgimti. Jaustukai, žiūrint iš sociologinės perspektyvos, yra socialiniai simboliai, atsiradę naujųjų medijų dėka, nes tai socialinis darinys, kuris kyla iš socialinės patirties, tai yra, bendraujant ir išreiškiant įvairias emocijas.

    Kristina S.

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s