Atsakykite į X kvietimų draugauti: a) patvirtinti b) ištrinti kvietimą

Žmogus. Esu socialinė būtybė ir užmegztas stiprus ryšys su kitu asmeniu į mano gyvenimą atneša ką nors ypatingo, prasmingo ir brangaus. Pradedant nuo pirmųjų vaikystės draugysčių darželyje, ambivalentiško paauglystės laikotarpio iki santykių sukurtų suaugus. Tam tikrus savo gyvenimo periodus dažniausiai geriausiai prisimenu iš žmonių, su kuriais praleidau laiką. Taigi, ne veltui pirmas atsakymas į klausimą, kas mano gyvenimą padaro prasmingą, dažniausiai būna: artimi santykiai su kitais asmenimis. Na, o viena iš labiausiai įtraukiančių bendravimo priemonių šiomis dienomis ryšiui užmegzti ir palaikyti tapo įvairūs socialiniai tinklai. 

Remiantis statistiniais duomenimis 2.7 milijardai žmonių yra socialinių tinklų vartotojai. Tai sudaro daugiau nei trečdalį Žemės gyventojų. Ši informacija aktuali ir Lietuvos gyventojams. Pagal 2019 metų statistika 1.78 milijonai lietuvių naudojasi socialiniais tinklais. Tai sudaro 65% šalies gyventojų. Statcounter.com 2019 metų duomenimis populiariausia socialinių tinklų platforma Lietuvoje yra „Facebook“ (net 65,64% vatotojų). Atitinkamai, daugiausia tyrėjų pasitelkia šios svetainės kontekstą ir tiria jos įtaką tarpasmeniniams santykiams. 

Prieš aptariant skirtingų tyrimų rezultatus, reikėtų turėti omenyje, jog prieštaravimai, dėl interneto poveikio žmonių bendruomenei, nesiliauja jau daugelį metų. Pesimistai teigia, jog platus jo naudojimas prisideda prie socialinės struktūros naikinimo, o optimistai, kita vertus, asocijuoja jį su socialine pažanga ir geresne ateitimi. Taip pat įvairių sričių specialistai (sociologijos, psichologijos, medicinos, pedagogikos) diskutuoja apie socialinių tinklų poveikį socializacijai, fizinei bei psichinei sveikatai.

Socialiniai tinklai ir išmaniųjų suteikta neribota galimybė būti nuolatos “online” tiesiogiai keičia mūsų kasdienius įpročius bei iškreipia etikos suvokimą. Esame įpratę būti pasiekiami 24/7 ir to paties tikimės iš kitų. Tai iš dalies “FOMO” (angl. fear of missing out – liet. baimė kažką praleisti) fenomeno padarinys, kuris mus skatina nuolat “scroll’inti” ir nieko nepraleisti. Bet ar dažnu atveju yra kažkas, ką būtų baisu sužinoti vėliau nei iš karto? Pasak Barkadijevos (2003) reikėtų pabrėžti, kad interneto vartotojai, užsiimdami įvairiomis kolektyvinės praktikos formomis, peržengia privataus individo interesus. Na pavyzdžiui, socialinių tinklų pagalba susitariame dėl susitikimo su draugais, o jų metu nesigėdijame tartis dėl tolesnės veiklos ar tiesiog bendrauti su kitais savo mobiliuoju. Sherry Turkle (2012) pamini studentą pasakojusį apie naują lavinamą įgūdį: susirašinėjimą su vienu žmogumi ir tuo pačiu metu akių kontakto palaikymą su kitu palaikant pokalbį. Šiek tiek šokiruoja, tiesa? Taigi, atrašyti į žinutę vidury pokalbio – nieko tokio. Tačiau ar reaguotume taip pat, jei pokalbio metu mūsų pašnekovas nuolat išeitų minutei ar dviems pasitarti su kitu bičiuliu? Kokias išvadas galime daryti? Ar tai liudija mūsų kelią į susvetimėjimą? 

Andrew Przybylski ir Netta Weinstein (2012) vykdydami tyrimą 34 nepažįstamų žmonių porų paprašė praleisti 10 minučių kalbantis vieni su kitais apie įdomų įvykį, kuris jiems įvyko per pastarąjį mėnesį. Dalyviai sėdėjo ant kėdžių privačioje kabinoje. Pusei jų ant stalviršio, tiesiai prieš akis buvo padėtas mobilusis telefonas. Kitoms poroms vietoje telefono gulėjo užrašų knygelė. Baigę kalbėtis, dalyviai vertino savo pašnekovus atsakydami į klausimus. Komentarai žmonių, kurie bendravo turint telefoną ant stalo, buvo ne tokie teigiami lyginant su kita eksperimento grupe. Pavyzdžiui, jie mažiau sutiko su teiginiu: „Tikėtina, kad mano partneris ir aš galime tapti draugais, jei daug bendrausime“. Jie taip pat pastebėjo, kad jaučiasi ne tokie artimi su savo pokalbio partneriu. Antros, labai panašios autorių studijos rezultatai parodė, jog dalyviams, matantiems užrašų knygelę, o ne išmanujį, pokalbis apie prasmingiausią metų įvykį padidino artumo jausmą ir pasitikėjimą savo pokalbio partneriu. Šio intymumo trūko dalyviams, kuriems mobilusis telefonas matėsi akiratyje. Po eksperimento, tyrėjams apklausus dalyvius, jie atrodė nieko nežinantys apie mobiliojo poveikį, teigdami, kad jo neigiamas poveikis galėjo būti nesąmoningas. Taigi, vien mūsų išmaniojo buvimas matomoje vietoje pokalbio metu trukdo įsijausti į pokalbį bei sutelkti dėmesį į kitą. Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog tyrime dalyvavo tik tarpusavyje nepažįstami žmonės. Autoriai iškelia klausimą ar panašius rezultatus gautų su artimą santykį turinčiais asmenimis. Nepaisant to, šie rezultatai byloja apie mums jau žinomas mobiliųjų sukeltas pasėkmes. Žmogus matydamas telefoną apylinkėse, jau turi kelis senarijus, ką tai galėtų reikšti. Nors ši informacija ir išlieka pasąmoniniame lygyje, ji akivaizdžiai sukelia padarinių mūsų tarpasmeninių santykių kūrimui. 

Nesukelia abejonės ir kitų JAV mokslininkų gauti rezultatai, kurie teigia, jog jauni suaugę (19-32m.) leidžiantys daug laiko socialiniuose tinkluose, jaučiasi vieniši dvigubai dažniau. Sherry Turkle (2012) savo mintis pradeda labai tinkamais šiai temai žodžiais “in the silence of connection” (liet. ryšio tyloje). Juk iš tiesų, šiandien per dieną bendraujame daugiau nei bet kada istorijoje, tačiau tai sukelią parodoksalų fenomeną – tylą. Tampame “vieni – draugėje”. Tai kelia klausimą, kodėl mes taip norime būti įsisteibėlėję į savo ekranus, o ne į kitą žmogų? Vienas iš atsakymų gali būti – kontrolė. Noras sukontroliuoti santykį – neprisileisti kito nei per arti, nei palikti per toli – mums sukelia Goldilocks (liet. auksaplaukės iš pasakos “Trys lokiai”) efektą. Norime, jog viskas vyktų pagal mūsų poreikius – kaip “tik tik, kaip tik”. Šis kontrolės troškimas kartu siejasi su asmenybės atskleidimu. Parodome tiek kiek norime ir kaip norime, galėdami koreguoti informaciją apie save. Taip krypstame į tapatumo bei savireprezentacijos temą (kurią aptariau praeitame bloge), kuri daro įtaką mūsų elgesiui santykyje su kitais. 

Konkrečios informacijos perdavimas socialinių tinklų pagalba nesukelia komunikacinės problemos. Tačiau norint pažinti kitą, tikimybė iškilti nesusipratimams ženkliai padidėja. Ne veltui kūno kalbos svarba yra pabrėžiama komunikacijoje. Pokalbiai akis į akį moko mus kantrybės išklausyti kitą bei leistis į gilesnį pokalbį. Tačiau virtualiame bendravime retai kada galime rasti kažką panašaus. Taip pat, susirašinėjame trumpiniais, o aiškinti, ką turėjome omenyje tingime, neturime laiko arba prisibijome dėl konfidencialumo spragų. Tarsi įsisukame į karuselę, kuri mus nuneša toliau į savęs lavinimo trūkumą. Asmuo didelį informacijos kiekį apie save ir kitus gauna iš pokalbių. Tačiau, jei pokalbiai trumpi ir paviršutiniški, neskiriame laiko jų refleksijai, kuria galėtume pasidalinti vėlesniame pokalbyje. Matook ir Butler (2014) pabrėžia, jog jaunoji karta socialines medijas naudoja ne kaip komunikacinę pagalbą, tačiau kaip gyvų pokalbių pakaitalą, kurių iš tikrųjų neįmanoma pakeisti. O poreikis būti pilnai išklausytam ir suprastam vis tiek išlieka. Taigi, kuo toliau tuo labiau nepatenkiname šios reikmės ir grįžtame prie vienišumo jausmo, kurį minėjau pastraipos pradžioje. Paradoksalu, nes būdami vieni arba buryje nepžįstamųjų, vietoje kontakto užmezgimo, siekiame mobilaus ir greičiausiai įjungiame vieną iš socialinių tinklų programėlių ir taip nesustabdome karuselės. 

Dar vienas socialinių medijų aspektas išryškinamas mokslininkų tyrinėjančių tarpasmeninius ryšius yra santykių homogeniškumo neigiamų pasekmių potencialumas. Jei tik duodama galimybė, žmonės yra linkę užmegzti santykius su tokiais žmonėmis, kurie jiems patinka. Dažniausiai buna tie, kurie turi panašias nuostatas, pomėgius, žinias ar netgi išvaizdą. Realybėje asmuo dažniausiai tokios galimybės neturi vien dėl geografinių apribojimų, taigi tenka prisitaikyti prie “skirtingo plauko” žmonių. Tokiu būdu žmogus sudaro daug skirtingų santykių ir tampa lankstesnis kitų atžvilgiu. Daugiau bendraudamas per socialinius tinklus asmuo pats to nesuvokdamas apriboja savo socialinę aplinką. Na, o visuomet atsiranda, kas nori pasinaudoti kitų budrumo stygimiu. Taigi, santykių homogeniškumo reiškinys tampa aktualus politinėje komunikacijoje, atsiranda filtro burbulai, aido kambariai…

Pilnai suvokiu, jog mano argumentacija ir informacijos pasirinkimas gali skambėti pesimistiškai kalbant apie asmeninę sąveiką pasitelkiant CMC (angl. computer mediated communication – liet. bendravimas kompiuterių pagalba), todėl aptarsiu ir keletą pozityvių CMC aspektų. 

Taip kaip socialiniai tinklai gali paskatinti vienatvės jausmą, taip jie gali ir padėti  juo atsikratyti, o ypač mažesnėms socialinėms grupėms. Emily Alpert Reyes LA Times straipsnyje (2014) aprašo transeksualių žmonių bendruomenę susikūrusią Youtube platformoje. Žmonės, kurie yra didelės visuomenės dalies nepriimami ar smerkiami, turi galimybę nesijausti atstumtais. Galėdami susisiekti su bendraminčiais Youtube svetainėje dalinasi patirtimi ir patarimais įkeldami video į savo kanalus. Tai vienas iš socialinių grupių pavyzdžių, kuriai šiuo atveju socialiniai tinklai daro teigiamą įtaką.  Pažeidžiamesnėms grupėms socialiniai tinklai gali atrodyti netgi saugesnis ir lengvesnis būdas bendrauti tarpusavyje nei realybė. 

Taip pat, analizuodami ryšį tarp individualių draugysčių populiarioje socialinio tinklo platformoje „Facebook“, JAV mokslininkai 2014 metų tyrime nagrinėjo svetainėje palaikomo elgesio tipus ir kaip jie prognozuoja draugystės stiprėjimą. Rezultatai parodė, jog santykiai į vieną ar kitą pusę vystosi laipsniškai, o ne per ekstremalius pokyčius. Taip pat, tyrėjai nustatė, jog naujesnė ir dažnesnė komunikacija naudojant skirtingas susirašinėjimo platformas su galimybe privačiai bendrauti ir dėti nuotraukų tag’us prognozuoja santykių sustiprėjimą

Kalbant apie edukacines bei darbo galimybes, CMC, vėlgi, tampa aplinkybes lengvinančiu faktoriumi. Matook ir Butler (2014) savo darbe Social Media and Relationships (liet. Socialinės medijos ir santykiai) pabrėžia, jog žmonėms nebėra būtina keliauti į kitą pasaulio kraštą, ko nors išmokti arba gauti konkretų darbą, jei to nenori. Žinoma, anksčiau išvardinti santykio apribojimai išlieka ir ne visuomet tai pavyksta, tačiau CMC atveria daug galimybių, apie kurias anksčiau nebūtume galėję nė pasvajoti. Pavyzdžiui, gyvenant geografiškai izoliuotoje teritorijoje interneto pagalba žmogus gali susirasti online mokymų, online darbą ir t.t. Taip pat, Barkadijevos (2003) tyrimas apie komunikacinį ir bendruomeninį interneto naudojimą atskleidė įdomių formų įvairovę, kurių pagalba žmonės susitinka su savo kolegomis ir įgyja žinių apie juos, naudodamiesi nauja terpe. Pasak autorės, ankstesnių anonimiškumo sričių užpildymas išsamiomis žiniomis apie kitus žmones yra vienas įdomiausių interneto savybių.

Apibendrindama savo mintis apie tarpasmeninę sąveiką interneto pagalba vėlgi pasiremsiu Sherry Turkle (2012) mintimis. Kaip ir ji jaučiuosi “pokalbio partizanė”. Manau, jog norint išgirsti kitą svarbiausia tam skirti laiko, erdvės, atsidavimo ir pasitikėjimo. Jei tai galime suteikti naudojant socialinius tinklus – puiku. Tačiau tokiu atveju, reikėtų išlikti budriems ir būti susipažinusiems su galimomis to pasekmėmis – sąmoningai suvokti galimai daromą įtaką, kurios kelis aspektus aptariau tekste. Mano akimis, jei tik yra galimybė, labai svarbu varijuoti tarp realybės ir virtualaus pasaulio tam, kad galėtume išlikti kuo lankstesni ir atviresni kiekvienam sutiktam žmogui. 

Katryna Spangelyte

Andrew K. Przybylski, and Netta Weinstein (2012). Can you connect with me now? How the presence of mobile communication technology influences face-to-face conversation quality. Journal of Social and Personal Relationships DOI: 10.1177/0265407512453827

Bakardijeva, M. (2003). Virtual togetherness: an everyday-life perspective. University of Calgary. Canada. SAGE Publications. 

Farah, S. (2019). What Makes Life Meaningful? Centre of Applied Jungian Studies.https://appliedjung.com/what-makes-life-meaningful/

Matook, Sabine & Butler, Brian. (2014). Social Media and Relationships. 10.1002/9781118767771.wbiedcs097. 

Misiūnas, J. (2019). Socialinių tinklų įtaka socialinei aplinkai. Magistrantūros baigiamasis darbas. Vilniaus Dailės akademija. 

Number of social media users worldwide from 2010 to 2021 ​https://www.statista.com/statistics/278414/number-of-worldwide-social-network-user s/

Primack, B. A., Shensa, A., Sidani, J. E., Whaite, E. O., Lin, L. yi, Rosen, D., … Miller, E. (2017). Social Media Use and Perceived Social Isolation Among Young Adults in the U.S. American Journal of Preventive Medicine, 53(1), 1–8.doi:10.1016/j.amepre.2017.01.010 

Reyes, (2014). YouTube is a lifeline for transgender young people. Los Angeles Times. https://www.latimes.com/local/la-me-c1-trans-video-diaries-20140122-dto-htmlstory.html

 Social media stats in Lithuania (2019) https://gs.statcounter.com/social-media-stats/all/lithuania

Sosik, V. S., & Bazarova, N. N. (2014). Relational maintenance on social network sites: How Facebook communication predicts relational escalation. Computers in Human Behavior, 35, 124–131.doi:10.1016/j.chb.2014.02.044 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s