Savęs realizavimas virtualiame pasaulyje

Internetinė erdvė keičia ne tik bendravimo ypatybes, bet ir įtraukia mus dalyvauti savo pačių virtualiame gyvenime. Sukūrę savo profilius socialiniuose tinkluose tampame to tinklo dalimi, turime rūpintis savo virtualiuoju įvaizdžiu. Remiantis ComScore tyrimų centro duomenimis 1,2 milijardo interneto vartotojų pasaulyje turi sukūrę savo profilius socialiniuose tinkluose. Šiai dienai tas skaičius jau gali būti pasikeitęs, kadangi žmonių gretos, gebančių naudotis kompiuterinėmis technologijomis, tik daugėja.

Socialiniai tinklai gali būti puiki išeitis realizuoti save internetinėje erdvėje, susikurti savo profilį bei susirasti draugų. Juose gausu galimybių ir užimtumo būdų, pavyzdžiui, skaityti, domėtis, žaisti, rašyti, kurti, bendrauti. Virtualusis bendravimas keičia mūsų tiesioginio bendravimo įgūdžius. Viešinami žmonių gyvenimai yra didžiulis informacijos šaltinis, kurį mato ir stebi kiti. Šiame poskyryje aptarsime socialinių tinklų ypatybes, jų gerąsias ir blogąsias savybes, siūlomas galimybes bei įmanomus pavojus. Daugelis pavyzdžių teikiami iš socialinio tinklo Facebook, kuris yra tiriamas šiame darbe.

Socialinių tinklų teikiamos galimybės ir privalumai. Socialinio tinklo pobūdis ir komunikacijos galimybės turi įtakos bendravimo efektyvumui ir bendravimo tikslams pasiekti. Socialinių tinklų dalyviai gali rinktis komunikacijos kanalus, bendrauti viešai ar susisiekti privačiomis žinutėmis.

Socialinių tinklų dalyviai jungiasi į bendruomenes ir tos bendruomenės veikia ne tik lokaliai, bet ir globaliai. Šis tinklas sieja daug asmenų iš viso pasaulio, jie patys socialiniame tinkle apdoroja didelius informacijos srautus, gautus iš kitų dalyvių, ir patys daugiau ar mažiau tokius formuoja. Remiantis Castelso (2016) teorija, taip formuojasi „tinklaveikos visuomenė“, kuri pasižymi interaktyvumu ir individualizmu. Socialinių tinklų dalyviai sudaro bendruomenes, kuriose jie gali bendrauti ir keistis informacija, interaktyviai keliauti iš vieno tinklo į kitą bei individualiai koreguoti savo paskyrą internete, tokią visuomenę autorius pavadina „interaktyviąja visuomene“. Interaktyvumas socialinių tinklų dalyvių bendruomenėje pasižymi informacijos keitimusi tarp dalyvių, dalyvių ir jų draugų rato matomumu, pasiekiamumu, viešumu, o individualizmas pasireiškia asmeniška kiekvieno dalyvio informacijos sklaida, savotišku pateikimu.

Kalbant apie virtualiąją komunikaciją socialiniuose tinkluose, remiantis statistiniais duomenimis (lentelė 1), aiškiai matyti, kad ji pritraukia labai daug dalyvių, o ypač jaunų žmonių. Autoriai Sun ir Wu iškelia tokią hipotezę, kad socialinių tinklų dalyviai turi priklausomybės jausmą (bandos jausmą), nori kažkam priklausyti, nes tai yra pozityviai susiję su viešu savęs supratimu virtualioje erdvėje. Būti susikūrus anketą socialiniame puslapyje ir turėti ten draugų reiškia būti tinkle (angl. network): pažįstamų, draugų, kolegų. Būti tinkle, jame aktyviai bendrauti ir priklausyti. Mes priklausome vienai ar kitai socialinei erdvei, nes ten yra mūsų draugai, pažįstami, mes esame suinteresuoti bendrauti su visuomene toje erdvėje, kuri yra populiariausia šiomis dienomis – internete. Pradedant pavieniais asmenimis, grupėmis ir baigiant stambiomis organizacijomis, visi savo veiklą ir gyvenimus perkėlė į viešąją erdvę, kuri jau seniai tapo pagrindine ir daugialype terpe komunikacijai plėtoti. Anot MRU prof. A. Augustinaičio, „komunikacinis valdymas atspindi kintančias socialines realijas – šiandienės visuomenės negali būti „sėkmingos“, jei nesukuria bendravimo platformos, grįstos pasitikėjimu, bendrais tikslais, žinojimo kontekstais“. Siekdamos būti sėkmingos, visuomenės ir pavieniai asmenys bendrauja interneto platformose, tokiose kaip Facebook, kur pasitikėjimą grindžia tikri žmonių profiliai, su tikrais vardais ir pavardėmis (dažniausiai), nuotraukomis, įrodančiomis asmens tapatybę. Vartotojai turi bendrus tikslus – palaiktyti santykius su pažįstamais ar žinomais žmonėmis, nori priklausyti jų tinklui. Facebook privatumo politika pateikia privatumo nustatymus (angl. privacy settings), kurie leidžia socialinio tinklo dalyviui koreguoti savo informacijos ir veiksmų matomumą kitiems tinklo dalyviams (www.facebook.com).

Laisvas ir nevaržomas bendravimas internete, virtualios komunikacijos įprasminimas bei žmonių subūrimas į bendrą erdvę – tai yra teigiamos socialinių tinklų savybės. Šioje erdvėje asmenys nevaržomai strateguoja savo asmeninį įvaizdį, renkasi strategijas, kaip save pristatyti, ir demonstruoja savo fotografijas. Toliau darbe apžvelgiamos ir neigiamos socialinių tinklų savybės.

Socialiniuose tinkluose slypintys pavojai. Socialiniai tinklai ne visada yra patikimi, informacija juose gali būti nuslėpta, koreguota, neteisinga arba visai jos gali nebūti. Kyla klausimas – ar galima ja pasitikėti.

Socialiniai puslapiai dažnai yra prižiūrimi jų administratorių (moderatorių), kurie tikrina dalyvių anketas, jų turinį, kad nebūtų juose asocialių, smurto ar pornografijos elementų. Anketą socialiniame puslapyje gali susikurti kas nori, atsižvelgdamas į amžiaus apribojimus, jei tokių yra. Vis dėlto yra įmanoma susikurti ir tokią anketą, kuri neparodytų realaus asmens. Reikia tik lakios vaizduotės. Nors socialiniuose tinkluose dažnai anketos pildomos su slapyvardžiu, dabar labiau išpopuliarėjo realios tapatybės kūrimas – tai Facebook poveikis. Siekiama, kad socialinio tinklo dalyviai kuo realiau apibūdintų save, nuo savo tikro vardo ir pavardės iki gyvenimo ir pomėgių faktų. Deja, minėtasis Facebook, kaip praneša The Wall Street Journal, 2010 metais pasiekęs 500 milijonų aktyvių anketų skaičių, įtaria 8,7 % anketų esant sukurtų remiantis netikrais duomenimis . Šios anketos yra išgalvotos.

Teksto autorius: Inidė Jasnauskaitė

Naudota Literatūra

  1. Till, Chris. 2014. “Exercise as Labour: Quantified Self and the Transformation of Exercise into Labour.” Societies, 446–62.
  2. Vicks, Meghan. 2015. Narratives of Nothing in 20th-Century Literature. New York: Bloomsbury.
  3. Warfield, Katie. 2015. “Digital Subjectivities and Selfies: The Model, the Self-
  4. Conscious Thespian, and the #realme.” The International Journal of the
  5. Image 6 (2).Blood, Rebecca. 2000. “Weblogs: A History and Perspective.” Rebecca’s Pocket, September. http://www.rebeccablood.net/essays/weblog_history.html.
  6. Frosh, Paul. 2015. “The Gestural Image: The Selfie, Photography Theory, and
  7. Kinesthetic Sociability.” International Journal of Communication 9 (0):22.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s