Kas tie influencer‘iai ir ką jie mums padarė

Noriu tikėti, jog nesu vienintelis, kuris iki šios dienos nelabai (realiai iš viso ne) domėjosi nuomonės formuotojų fenomenu. Taip, nuomonės formuotojas yra lietuviškas sąvokos influenceratitikmuo. Niekada nebuvau žmogus, kuris savo socialinių tinklų paskyrose (pvz.: instagram) sektų daug lietuviškų influencerių (užsienio seku, bet tai labiau žvaigždės iš pramogų pasaulio). Tačiau vis dažniau pokalbiuose, kuriuose dalyvauju, pradėjo figūruoti įvairios mini-žvaigždės atsiradusios socialinių medijų dėka, apie kurias niekada nieko neteko girdėti. Ir iš tiesų, kartais pradėjau jaustis, lyg nesuprantu kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje, bei daug prarandu. Kol kas nepradėjau sekti visų tų žmonių savo socialinėse paskyrose, tačiau nusprendžiau parašyti blogą, jog geriau susipažinti su šiuo, man menkai pažįstamu, reiškiniu. Ir tikrai likau stipriai nustebęs kiek daug sričių paveikia šių žmonių buvimas ir šios ,,profesijos“ populiarumas.

Taigi kas gi tie, kurie formuoja mūsų nuomonę

            Socialinių tinklų nuomonės formuotojai yra apibrėžiami taip: jie dirba, jog generuotų kažką panašaus į žvaigždžių kapitalą, kultivuodami kuo daugiau dėmesio ir kurdami autentišką, asmeninį prekės ženklą (angl. brand) socialinių tinklų pagalba, o šis brand‘as gali būti naudojamas kompanijų ir reklamų kūrėjų kaip priemonės parduoti ir pasiekti klientą (Khamis, Ang, & Welling, 2016). Žinoma, tai tikrai nėra vienintelis apibrėžimas, tačiau jis gan plačiai apibūdina šį fenomeną. Tam, jog suteikti geresnį supratimą pateiksiu dar vieną influencer‘ių apibūdinimą:  tai yra individai, kurie manoma, jog turi tokią kultūrinę galią, jog jų skatinimas pirkti ar ryšys su kažkokiu prekės ženklu ar produktu, tarnauja kaip atskira reklamos forma (Berryman & Kavka, 2017). Iš šių dviejų apibrėžimų galima įžvelgti du atsikartojančius ir turbūt esminius aspektus: jie turi įtaką didelei žmonių daliai („žvaigždių kapitalas“, „didelė kultūrinė galia“) ir užsiima produktų ar prekės ženklu reklamavimu ir/ar prekyba. Ir turbūt drąsiai galima teigti, jog pirmasis bruožas sudarė prielaidas antrojo atsiradimui. Siekiant aprašyti sritis, kuriose influencer’iai padarė įtaką, turbtū tampa akivaizdu pradėti būtent nuo marketingo srities. Tačiau mano nuomone, tai toli gražu nėra vienintelė sritis. 

Nuomonės formuotojai performuoja dalį ekonomikos

Kalbant apie marketing, turbūt neįmanoma išvengti ir tam tikros statistikos bei skaičių, jog sudaryti geresnį vaizdą apie esamą situaciją. Tyrimai rodo, jog šiai dienai 75% prekybininkų naudojasi nuomonės formuotojų pagalbą, jog šie skleistų žinią apie jų produktus, o net 65% didieji prekės ženklai planuoja didinti savo išlaidas būtent šiai sričiai ir numatoma, jog jau  2020 metais tai sieks 10 milijardų JAV dolerių (Hughes, Swaminathan, & Brooks, 2019). Iš šių skaičių galima padaryti keletą labai svarbių išvadų. Visų pirma dauguma įmonių mato influencer’ius kaip neišvengiamą reklamos priemonę – galbūt galima abejoti šios priemonės veiksmingumu, tačiau manau kompanijos tikrai apsiskaičiuoja šio žingsnio vertę. Tai iš tiesų gali daryti įtaką visoms kitoms reklamos priemonėms: jeigu įmonės skiria šiam reiškiniui tiek finansų, kažkam skiria jo mažiau. Tai gali daryti įtakos reklamos agentūroms, televizijos kanalams ir kitiems sektoriams bei įmonėms susijusioms su reklamomis. Turbūt dar svarbesnis aspektas yra tas, jog nepanašu, kad ši tendencija mažės: kaip tik tam skiriama tik dar daugiau pinigų. Netgi atsiranda įmonės, kurios būtent ir skaičiuoja bei nagrinėja kokie nuomonės formuotojai yra geriausi. Skaičiai kalba patys už save.

Influenceriai nusprendžia įmonių funkcijas

Turbūt visi arba beveik visi žmonės žino populiarią programėlę Instagram. Tikrai ne visi ja naudojasi, tačiau nebūtina ja naudotis, jog suprastume kaip ji veikia. Ši programėlė tapo viena pagrindinių nuomonės formuotojų darbo vieta (Abidin, 2016). Būtent jie iškraipė šios programėlės paskirtis bei funkcijas. Tai labai gražiai aprašyta Crystal Abidin (2016) straipsnyje, o pagrindines mintis perteiksiu ir čia. Iš esmės galima išskirti keturias pagrindines instagramfunkcijas bei bruožus:

  1. Tinklo artimumas – jog žmonės savo tinklą (tai ką seka ir kas seka juos), galėtų sudaryti su jiems artimais žmonėmis;
    1. Fotografijoms užtenka išmanaus telefono;
    1. Atlieka atminties saugyklos funkciją;
    1. Išsaugoja spontaniškus įvykius.

Tačiau nuomonės formuotojai naudodamiesi šia programėle iškraipė šias vertybes ir manau galima drąsiai teigti, jog tuo pakeitė ir dalies vartotojų naudojimosi įpročius. Aptarkime visus iš eilės. Viena turbūt populiariausių Lietuvos influencerių yra K. Meschino – ji turi 285 tūkstančius sekėjų, o pati tuo tarpu seka tik vos daugiau nei tūkstantį. Manau nesuklysiu teigdamas, jog šis milžiniškas sekėjų kiekis tikrai nėra vien jos artimiausi draugai ar iš vis bent jau pažįstami – tai turbūt pagrindžia ir santykis tarp to kiek ji seka žmonių, ir kiek seka ją. Šio pavyzdžio, net ir mūsų valstybės rėmuose, turėtų manau pilnai užtekti, jog suprastame pirmojo punktelio nebeatitikimą nūdienos realybėje. 

Tikrai iki šios dienos manau dauguma žmonių beveik viską fotografuoja savo išmananiais telefonais – kam pirkti foto aparatą, jei gali nusipirkti Iphone 11 PRO, kurio kamera tikrai atitiks eilinio žmogaus poreikius. Tačiau manau antro punkto svarbiausias aspektas yra tas, jog tam, kad pasidaryti nuotrauka nėra reikalingi gera aparatūra. Realybė manau kitokia – siekiant pritraukti daugiau dėmesio, rodyti kokybę, nuomonės formuotojai naudojasi profesionalių fotografų pagalba, nuomojasi studijas ir dėl to dauguma žmonių tūkstantį kartų pergalvoja ar jų nuotrauka pakankamai gera ir kokybiška, retušuoja ir stengiasi. Taip turbūt glaudžiai galima susieti ir su ketvirtu punktu – spontaniškos nuotraukos nuomonės formuotojams nėra tinkamos: jog turi būti gerai apgalvotos, perfotografuotos ir t.t. Netgi yra atliekami tyrimai, jog išsiaiškinti kokiose platformose kokios nuomonių formuotojų reklamos geriausiai veikia ir t.t. (Hughes, Swaminathan, & Brooks, 2019).

Turbūt daug išsiplėsti apie trečią punktelį irgi nereikia. Aš pats asmeniškai, net nežinodamas, kad tai yra viena iš IG paskirčių, naudoju šią programėlę būtent tam – kaupiu man asmeniškai svarbius atsiminimus, apipavidalintus kaip nuotrauka ir komentaras. Tačiau influencer‘iai dalinasi nuotraukomis, kurios jiems yra jų verslo dalis – o tai sunkiai gali būti koks svarbus asmeninis prisiminimas (tikrai manau yra ir tokių, bet nemanau, jog visos nuotraukos). Ir tai vėlgi iškraipė manau dalies žmonių naudojimosi paskirtį. Taip pat galima paminėti ir nuomonės formuotojų įtaką asmenukių darymuisi: tai turi įtakos paskutiniams trims punkteliams. Atrodo įsijungsi priekinę kamerą, pykšt ir asmenukė yra. Tačiau viskas nebėra taip paprasta: atsirado standartai kaip tai turi atrodyti. Kokiu kampu turi būti pasukta galva. Koks turi būti apšvietimas. Kaip turi kristi plaukai. Ir manau plačiai komentuoti, kokią įtaką tam turėjo nuomonės formuotojai turbūt net nereikia.

Kiekvienas turime parduoti save

            Anglų kalboje yra terminas, kurį sunku išversti į lietuvių kalba: self-branding(savi-ženklinimas kaip prekė neskamba kaip naudojamas terminas). Tačiau šio konstrukto esmė yra gan paprasta – kiekvienas turime parduoti save. Kiekvienas turime būti prekę (Hughes, Swaminathan, & Brooks, 2019). Tai tikrai yra labai aktualu šiomis dienomis, kada daug žmonių pasirenka dirbti nepriklausomai nuo jokios įmonės (tarkim koučingo specialistas, freelancer‘is), tad gaunasi, jog turi parduoti ne kažką kitą, o save ir paslaugą ar prekę kurią siūlai. Turbūt gan akivaizdu, jog šis reiškinys yra glaudžiai susijęs būtent su nuomonės formuotojais. Tikrai ne vienas (galbūt net visi) esamas nuomonės formuotojas turi parduoti save, jog parduotų reklamuojamą prekę, ar galų gale pats sukurtų savo produkto ženklą (Berryman & Kavka, 2016). Berryman ir Kavka (2016) netgi paskyrė savo straipsnį, paskelbta moksliniame žurnale, būtent tokio atvejo analizei (aišku, ten yra tam tikras fokusas: lytis).  Tačiau tai nepakeičia fakto, jog asmenys, kurių pagrindinė darbo užduotis yra self-brandingsudaro tam tikrus standartus, kaip tai turi atrodyti ir kaip tai turi būti daroma. O didžioji dalis tokių žmonių yra tos profesijos atstovai, kurie aprašinėjami šio blogo rėmuose. Tad vėlgi, jie diktuoja ne tik, kaip save fotografuoti, ką kelti į įvairias paskyras – bet netgi diktuoja, kaip žmonės turi parduoti save.

Mama, aš noriu būti Paul Demiko

            Influencer‘is tai yra profesija. Lygiai tokia pati kaip medikas, psichologas ar suvirintojas. Todėl nieko keisto, jog vis daugėja vaikų, kurie teigia, jog ,,Mama, ateityje aš noriu būti nuomonės formuotojas“. Nebe kosmonautas. Ir tai nebūtinai yra blogai, visos profesijos ir darbai yra garbingi. Tačiau būtent šios profesijos egzistavimas truputi skiriasi nuo visų kitų būtent šiuo faktu: influencer‘iai yra laikomi mikro įžymybėmis, apie kurias girdėję yra nemažai žmonių. Jų didžioji dalis auditorijos yra būtent jaunesnio amžiaus žmonės. Tad tikrai nenuostabu, jog kai kurie vaikai sakydami savo ateities svajas įvardija ne profesiją, o konkretų žmogų ,,Mama, aš noriu būti Paul Demiko“. Taigi gan akivaizdu, jog dalis influencer‘ių yra tam tikras sektinas pavyzdys (angl. role model). Lietuviškas šios frazės vertimas imponuoja, jog tai būtinai yra teigiamas pavyzdys, tačiau angliška frazė to neteigia, tad noriu pabrėžti, jog ir čia aš nebūtinai turiu omenyje kaip gerą ar tinkamą pavyzdį. Taigi, daugėjant populiarių žmonių, mikroir makrožvaigždžių, daugėja ir sektinų pavyzdžių. Akivaizdu, turbūt beveik visi norėtume, jog savo vaikams mes būtume sektini asmenys, tačiau dažnai tai būna žinomi žmonės. Tačiau tyrimai rodo, jogrole modelsbuvimas daro teigiamą įtaką jauniems asmenims daugelyje sričių, pavyzdžiui paaugliai, kurie turi sektinus pavyzdžius, pasižymi aukštesne savęs reguliacija (Nakanishi et al., 2019). Tokių tyrimų dėka netgi yra daromos išvados apie edukacines sistemas (pvz.: jog didesnis dėmesys turi būti skirtas mokiniams, kurie neturi sektinų pavyzdžių (Nakanishi et al., 2019)). 

Žinoma lazda turi du galus – dažnai influencer’iai atitinka tam tikrus standartus, ypač susijusius su išvaizda. Dažnai žmones atranda savo grožio etalonus, kaip savo sektinus pavyzdžius kas gali vesti prie didelio nepasitenkinimo savimi, iškraipyto savo kūno matymo ir kitų rimtų problemų (Willburger & Vartarian, 2017). Žinoma, tokia pat įtaką turėjo ir įžymybės ir žvaigždės (ypač Holivudo) dar prieš atsirandat nuomonių formuotojams, tačiau kaip ir minėjau anksčiau, būtent influencer‘ių buvimas padidino tokių žmonių kiekį, bei to viešinimą įvairiose medijose bei socialinėse platformose – nes tai jų darbas.

Kaip ir priklauso, pabaikime su išvadomis

Visų pirma turbūt svarbu paminėti, jog tikrai nepaminėjau visko, ką įmanoma apie influencer‘ius. Man ši tema yra ganėtinai nauja, tad negaliu pateikti plačių ar išsamių pavyzdžių, tačiau manau tai šiame blog‘e ir yra įdomu: koks susidarė įspūdis apie šį fenomeną, skaitant daugiausia mokslinius straipsnius ir mažai nagrinėjant pačia kultūrą socialinėse medijose iš savo patirties. O vaizdas susidarė tikrai įvairiapusis. Dauguma aptartų aspektų, turi ir teigiamą ir neigiamą puses, tad tikrai negalima niekaip teigti apibendrintos šio fenomeno vertės. Pavyzdžiui, tikrai yra pasaulyje įmonių kuriems influencer‘iai padidino pelną, o kurioms pamažino. Net žiūrint smulkesniu lygmeniu (žmogaus) galima manau rasti žmonių, kuriems nuomonės formuotojai padarė teigiamą ar neigiamą įtaką. Tačiau manau svarbiausia yra suprasti mastą ir įvairiapusiškumą sričių, kurios tapo paliestos šio fenomeno – ypač suprantant, jog aš čia panagrinėjau turbūt tik mažą dalį tų sričių ir tikrai nepakankamai giliai kiekvieną iš jų. Visgi šio blogo paskirtis buvo aprašyti bent keletą svarbių, literatūroje įvardijamu pokyčių atsiradusių dėl influencer‘ių ir juos trumpai aprašyti – jog viską aprašyti išsamiai reikėtų rašyti knygą, o ne blogą.

Aivaras

Literatūra

Abidin, C. (2016). “Aren’t These Just Young Rich Women Doing Vain Things Online?”: Influencer Selfies as Subversive Frivolity, Social Media + Society, 1-17

Berryman, R., & Kavka, M. (2016). ‘I Guess A Lot of People See Me as a Big Sister or a Friend’: the role of intimacy in the celebrification of beauty vloggers, Journal of Gender Studies, 26(3), 307-320.       

Fardouly, J., Willburger, B. K., & Vartanian, L. R. (2018). Instagram use and young women’s ody image concerns and self-objectification: Testing mediational pathways. New media & society, 20(4), 1380-1395

Hughes, C., Swaminathan, V., & Brooks, G. (2019). Driving Brand Engagement Through Online Social Influencers: An Empriical Investigation of Sponsored Blogging Campaigns, Journal of Marketing, 1-19.

Juškauskaitė, V. (2019). Ištyrė 150 Lietuvoje populiariausių ,,influencerių“ anketas: tarp jų 1,5mln. netikrų sekėjų. Priega internetu: https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/istyre-150-lietuvos-populiariausiu-influenceriu-anketas-tarp-ju-1-5-mln-netikru-sekeju.d?id=82161983

Khamis, S., Ang, A., & Welling, R. (2016). Self-branding, ‘micro-celebrity’ and the rise of Social Media Influencers, Celebrity Studies, 1-18

Nakanishi, M., Yamasaki, S., Endo, K., Ando, S., Morimoto, Y., Fujikawa, S., et al. (2019). The association between role model presence and self- regulation in early adolescence: A cross-sectional study. PLoS ONE 14(9), 1-10

Schaefer, M. Is it time to regulate social media influencers? Priega internetu: https://businessesgrow.com/2019/02/25/regulate-social-media-influencers/

            Tele2 inovacijų biuras. (2019). Influenceriai: atėjo tam, kad pasiliktų, ar tam, kad pranyktų? Prieiga internetu: https://inovacijubiuras.tele2.lt/influenceriai/

One thought on “Kas tie influencer‘iai ir ką jie mums padarė

  1. Tikrai įdomi tema bei įrašas! Man labai patiko pasvarstymas apie sektinų pavyzdžių/ role models ir influencerių panašumus ir skirtumus. Juk, pasvarsčius, influencerių (priešingai nei bet kokios kitos profesijos atstovų, atsitiktinai tampančių sektinais pavyzdžiais) pagrindinė “paskirtis” ir yra buvimas sektinu pavyzdžiu, jei ne dėl asmeninių savybių, tai dėl spintos turinio, apkeliautų šalių skaičiaus ar gebėjimo pasidaryti tobulą makiažą. Tačiau nors visa tai puikiai žinome, vis tiek, kažkodėl, influencerius sekame. Dar keisčiau, kad netgi tikime jų rekomendacijomis, puikiai suprasdami, jog už jas nuomonės formuotojai gauna pinigus (https://www.statista.com/statistics/956231/consumer-opinion-of-influencers/)

    Kitas įdomus momentas, aptartas ir tavo minėtame Abidin (2016) straipsnyje – idealaus selfio standartai. Sunku patikėti, kad egzistuoja specifinės rekomendacijos ar net reikalavimai selfiui, kurių laikymasis lems didesnį laikų kiekį, kuris, savo ruožtu, beveik tiesiogiai virs užmokesčiu. Atrodytų, jei pasitikime influencerių reklamomis būtent todėl, kad jie mums atrodo artimi ir, ko gero, unikalūs; jei tikime, kad jų rekomendacijos nuoširdžios, net jei už jas ir gaunami pinigai, keista, jog neatkreipiame dėmesio į tai, jog jų turinys modeliuojamas pagal specifinius standartus ir, šiuo atvžilgiu, yra visiškai neunikalus. Daug influencerių (ypač žinomų dėl aprangos stiliaus ir reklamuojančių su tuo susijusius produktus) save pateikia kaip “turinio kūrėjus” ar “kūrybininkus” tačiau, ko gero, kuriant griežtus standartus atitinkantį turinį, kurio grožis vertinamas tik skaičiais, vietos tikrai kūrybai nelabai lieka.

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s