Ką ir kodėl mes kasdien keliam į „IG“?

„Instagram“ aplikacija yra viena daugiausiai kasdienybėje naudojamų socialinės medijos platformų, ypatingai, žinoma, tarp šiuolaikinių jaunuolių, Y ir Z kartų atstovų. Kembridžo universiteto žodynas nurodo, jog žodis „kasdienis“ reiškia tai, kas niekuo neišsiskiria arba yra tipiška, įprasta, dar kitaip sakant, rutiniška. Natūralu, jog Kornelio universiteto docentė, medijų tyrėja Lee Humphreys kurdama medijų apskaitos teoriją (angliškas terminas – media accounting theory) nurodo, jog poreikis kasdienei apskaitai medijose gali būti kasdienės rutinos, taigi ir dalijimosi kasdienybe, dalis. Šio blogo rėmuose aš darau prielaidą, jog „Instagram“ programos galimybė laikinai (24 valandoms) patalpinti nuotraukas „Instagram stories“ pavidalu yra svarbiausias dalijimosi kasdienybe būdas, o „Instagram“ įrašai (angl. posts) kaip įkeltos į platformą nuotraukos – sąlyginai retesnis būdas, nebent tai būtų aktyvaus naudotojo, pavyzdžiui nuomonės formuotojo (angl. influencer), paskyra. Apskritai tai „Instagram stories“ yra savotiškas „Instagram“ įrašų koncepcijos praplėtimas, „tęsinys“.

Kadangi „Instagram stories“ dar kitaip gali būti traktuojamos kaip skaitmeninis („Instagram“) istorijos pasakojimas, angliškai vartojamas terminas – digital storytelling, kuriame individas subjektyviai „nupasakoja“ savo kasdienybę ir kasdienes patirtis nuotraukomis (šiame įraše nesikoncentruosiu į „Instagram“ vaizdo įrašus), tad galima pritaikyti G. Prince‘o pasakojimo teoriją  (angl. narrative transportation theory), tai reiškia, „Instagram“ pasakojimas yra kaip besikeičiančių žmogaus būsenų ar įvykių pateikimas, subtilus jų papasakojimas, šiuo atveju, nuotraukomis. M. Amâncio baigiamajame magistro darbe išskiria netgi 7 „Instagram stories“ būdus, kuriais skaitmeniniu būdu galima pasakoti istoriją – nuotraukos, tekstas, vaizdo įrašai, emotikonai, braižiniai, informacija akimirksniu ir filtrai. Analizuojant nuotraukų pobūdį, žinoma, reikia atsižvelgti ir į tai, ar yra kitų iš minėtų komponentų joje, kaip pavyzdžiui nuotraukos ir tekstas arba nuotraukos ir filtrai, kuo pasižymi „Instagram stories“. Aš aprašysiu „Instagram“ nuotraukų tipus, kurie yra 3 dažniausi įrašuose tarp „Instagram“ vartotojų, pagal Y. Hu, L. Manikonda ir S. Kambhampati 2014 metais atliktą tyrimą.

Asmenukės (angl. selfies) – žmogaus autoportretai – ir/ar asmens portretų nuotraukos. Tenka pripažinti, kad tai dažniausias, bet kartu greičiausiai ir kompleksiškiausiai suvokiamas talpinamų nuotraukų „Instagram“ paskyroje tipas. „Instagram“ vartotojai neretai paprasčiausiai nori pasidalinti su kitais žmonėmis kaip jie atrodo ar/ir jaučiasi tam tikromis situacijomis (didelė „Aš“ svarba), daugiausiai esant pozityvios nuotaikos. Nenuostabu, jog, labiau tikėtina, kad žmogus pasidarys savo nuotrauką esant pozityviems įspūdžiams, nes tyrime apie aktualų šiuolaikinį „everyday imagery“ (liet. kasdieniai vaizdai) fenomeną, C. Peters ir S. Allan teigimu, medijų vartotojai plačiąja prasme teikia pirmenybę užfiksuoti momentus, kurie jiems vizualiai suvokiami kaip ypatingi, tinkami dalinimuisi ir teigiamai prisimenami, todėl ir tarp „Instagram stories“ mažai tikėtina, kad pamatysite daug nuotraukų, kuriose žmogus verks ar stipriai liūdės. Tokiu atveju, dar realiau, kad žmogus tą dieną galimai nepasidalins savo būsena su kitais ir neįkels jokios nuotraukos. Ganėtinai svarbus „Instagram stories“ aspektas, nagrinėjant asmens portretų nuotraukas, gali būti tekstai, kurie, kaip M. Amâncio darbe teigiama, dažnai būna trumpi ir iš tikrųjų naudojami tam, kad paaiškintų arba paryškintų kažkokią informaciją, pavaizduotą nuotraukoje. Pavyzdys – merginos nuotrauka su tekstu, kuris 3 kartus panaudotas ryškiau akcentuoja merginos emociją, šiuo atveju laimę, kuri ir perteikiama autoportretu. 

Aišku, reikia nepamiršti, jog neretai asmens (auto)portretų nuotraukos gali būti padarytos ir kaip pasijuokimo iš savęs (arba savęs papildymo, pagražinimo), vadinasi, saviraiškos formuojant savo tapatumą forma, su įvairių „Instagram“ programos suteikiamų filtrų išbandymu. Filtrai „Instagram“ paskyroje, nors kartais ir užslėptai, gali padėti pagražinti žmogų keliant įrašus, pasirenkant tam tikrą spalvą, ryškumą ir kt. Arba gali atspindėti humoristinį turinį kaip pavyzdžiui „Instagram stories“ suteikiami žaismingesni filtrai, pavyzdžiui, pridėtos šuniuko ausys ir nosis. Kadangi žmogus turi galimybę įkelti save kokį tik nori ir taip pats susikurti savo tapatumą socialinėse medijose, natūralu, jog jis norės, neretai „savo geriausioje formoje“, su kitais vartotojais tuo pasidalinti ir gauti nemažą kiekį komentarų, kas iš šono gali pasirodyti narcisistiška. Narcisistiškas požiūris gali būti suprantamas kaip per didelis susifokusavimas į save ir poreikis dėmesiui iš kitų, „Instagram stories“ atveju – poreikis reakcijoms į įkeltą nuotrauką. C. Peters ir S. Allan iš atlikto socialinių medijų vartotojų praktikų tyrimo taikliai pastebi, jog žmonės nuotraukas iš kone bet ko ir visur kelia tik tam, kad galėtų įgauti daugiau pasitikėjimo savimi ir jaustis geriau, gavę reakcijų į patalpintą nuotrauką.

Draugų (arba bent kelių žmonių) nuotraukos. Tai antras pagal dažnumą „Instagram“ platformos nuotraukų tipas. Žmonės neretai nori įamžinti buvimą su kitais žmonėms ir taip „papasakoti“ pasauliui su kuo jie yra ir ką jie veikia. C. Peters ir S. Allan atliktame vartotojų tyrime tarp tyrimo dalyvių išryškėja tendencija, jog esant kuo didesnei žmonių grupei ir/ar stipresniam jų tarpusavio ryšiui (pavyzdžiui, draugų pora arba šeima), didėja tikimybė užfiksuoti momentą ir įkelti pasidarytą nuotrauką. Natūralu, jog ir „Instagram“ vartotojams pakankamai svarbu parodyti kitiems žmonėms reikšmingas socialines sąveikas – draugus, jų kiekį, nes kuo jų daugiau, tuo „kiekybinio aš“ (tai Humphreys įvedama sąvoka poreikiui viską  kiekybiškai suskaičiuoti, pamatuoti) statusas bus aukštesnis. Laiko praleidimas su draugais ir to parodymas pasauliui reiškia, kad kasdienybėje galimai esi labai užimtas ir visiems reikalingas žmogus. Arba, kaip sako tyrėjai C. Peters ir S. Allan, nuotraukos yra skirtos socialiniam tapatumui ir pozityvumo konstravimui, kadangi vaizdai su draugais tikrai dažnai gali būti įkeliami į „Instagram“ dėl to, jog esi su kitais žmonėmis ir, veikiant teigiamoms emocijoms, nori tai užfiksuoti bei pasidalinti su sekėjais, kad gerai leidi laiką. Tiesa, čia iškyla ir diskusinis klausimas, kas yra draugai, o kas yra tik, pavyzdžiui, „Instagram“ paskyros vartotojai. Nepaisant to, „Instagram“ platforma leidžia pažymėti kitą žmogų, esantį nuotraukoje, tiek įrašuose, tiek teksto pagalba „Instagram stories“ pavidalu. Pažymint kitą žmogų, „Instagram stories“ kelių žmonių / draugų nuotrauka gali būti ir kaip savotiškas prisiminimų apie žmogų pasidalinimas arba žmogaus paminėjimas tam tikrame kontekste (beje, pažymėtas žmogus gali bendra nuotrauka pasidalinti ir savo „Instagram story“!), kaip antai pavyzdyje – draugo pasveikinimas su gimtadieniu ir, kaip sustiprinimui, emocinio ryšio akcentavimas.

Gamtos ir miesto vaizdai arba panašu į tai, kuo Y. Hu, L. Manikonda ir S. Kambhampati tyrime platesne prasme pavadino – veiklos, kadangi gamtos ir miesto vaizdai kyla iš veiklų. Į veiklas trys tyrėjai įtraukė tiek vidaus, tiek lauko veiklas, tiek vietas, kur vyksta įvairios veiklos, pavyzdžiui koncertai arba įvairūs paminklai, žymūs įvykiai. Tai gan plati kategorija, kadangi tokios nuotraukos gali persipinti tiek su draugų nuotraukomis, tiek su proginėmis asmens portreto nuotraukomis, nors kartais yra ir paprastų, kaip pavyzdžiui ėjimas į mišką, veiklų padarinys. Gamtos ir miesto vaizdai (veiklos) yra didelė medijų turinio dalis, ypatingai iš kelionių į kitas šalis, tačiau ir kasdienybėje kyla klausimas – kokiu tikslu žmonės socialinėse medijose dalijasi gamtos ar miesto peizažais (arba su tuo susijusiomis veiklomis). Tiriant veiklas, C. Peters ir S. Allan tyrimo dalyvis teigė, kad žmonės ne tik paprasčiausiai kelia momentus iš koncertų, švenčių ir išvykų, bet kartais ir tiesiog tam, kad kiti žmonės pavydėtų tam tikros veiklos. Visgi apskritai siekis sukelti pavydą kitiems žmonėms gali būti susijęs ne tik su veiklų nuotraukomis, bet ir buvimu su draugais ir bene visų tipų nuotraukomis, pavyzdžiui, smagiais prisiminimais iš draugų susitikimo arba pasidalinimas kvapą gniaužiančiais panoraminiais vaizdais su kitais žmonėmis keliaujant. Taip pat veiklos dar gali būti susijusios su informacija iškart (angl. instant information), ką M. Amâncio „Instagram stories“ pavidalu apibūdino kaip vietos pridėjimą arba tekstinės informacijos pridėjimą apie vietą tam, kad parodytų sekėjams arba kur jie esamuoju laiku yra, arba kaip dienos istorijos dalis, nors tarp tyrimo dalyvių išsiskyrė nuomonės, kadangi, vieni žmonės mieliau rinktųsi dalintis vieta, kurioje dažnai praleidžia laiką, o kiti pažymėtų vietą, kuri yra įdomi ir išskirtinė, nes tai skiriasi nuo kasdien lankomų vietų. Pavyzdys – iš paukščio skrydžio lėktuve nufotografuoti Vokietijos miesto Štutgarto vaizdai, pasidalinti „Instagram story“ pavidalu.

 M. Amâncio taip pat paminėjo, kad informacijai iškart nuotraukų pavidalu būdingas laiko įtraukimas, tai reiškia, kad „Instagram“ vartotojai galimai nori įtraukti laiko elementą tiesiog tam, kad būtų nurodomas nuotraukos užfiksavimo laikas arba tam, kad būtų aišku kokia veikla kaip Instagram istorijos pasakojimo dalis buvo atlikta tam tikru metu, pavyzdžiui besiskundimas ankstyvu atsikėlimu ryte. Na, o Amâncio išskiriamas temperatūros elementas, vėlgi, gali būti suprantamas kaip paprasta vizualinė detalė nuotraukai arba istorijos pasakojimo dalis apie tam tikrą veiklą. Taigi, sukomponavus visus šiuos tris informacijos iškart elementus – vietą, laiką ir temperatūrą –„Instagram“ platformoje sekėjai turi galimybę sužinoti ir nemažai detalių apie „Instagram“ vartotojo kasdienį gyvenimą labai tiksliai.

Apibendrinimas – „Everyday imagery“ reiškinys tikrai egzistuoja ir tai galima daugiausiai pastebėti iš „Instagram stories“ nuotraukų, kuriomis yra dalinamasi tarp „Instagram“ vartotojų. Galimai „Instagram“ vartotojų dalijimasis kasdienybe daugiausiai ir yra visų šių trijų – asmens (auto)portretų, draugų (arba bent kelių žmonių) nuotraukų ir gamtos / miesto vaizdų (veiklų) – tipų „Instagram“ aplikacijoje kėlimas ir jų maišymas, derinimas tarpusavyje. Visgi negalima paneigti idėjos, jog noras pasipuikuoti ir pasirodyti tuo, kaip tu atrodai, su kuo esi ir ką veiki, o kartais netgi ir pašiepti ar pasijuokti iš savęs ir išlieka pagrindinė paskata dalintis kasdienybe „Instagram“ platformoje, nors naudojimosi „Instagram“ platforma priežasčių gali būti ir daugiau įvairių negu mano minėtosios.

Parašė Matas

Šaltiniai:

  • Humphreys, Lee. “The Qualified Self: Social Media and the Accounting of Everyday Life.” (2018). Cambridge, MA: MIT Press. Skyriai  Introduction ir Sharing the Everyday.
  • Peters, Chris, and Stuart Allan. “Everyday imagery: Users’ reflections on smartphone cameras and communication.” Convergence 24.4 (2018): 357-373.
  • Hu, Yuheng, Lydia Manikonda, and Subbarao Kambhampati. “What we instagram: A first analysis of instagram photo content and user types.” Eighth International AAAI conference on weblogs and social media. 2014.
  • Amâncio, Marina. ““Put it in your Story”: Digital Storytelling in Instagram and Snapchat Stories.” (2017).

One thought on “Ką ir kodėl mes kasdien keliam į „IG“?

  1. Matai,
    buvo įdomu skaityti tavo straipsnį. Labai patiko, jog įtraukei tris kasdienybėje dalinimosi įrašų tipus bei kodėl žmonės mėgsta tokius įrašus dalintis. Taip pat geras pastebėjimas, jog šis fenomenas yra rutinos dalis; aišku, ne visi kasdien dalinasi savo nuotraukomis “Instagram”, bet įdomu tai, jog kai kuriems asmenims tai jau yra įprotis. Tačiau, manau, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kasdienybės dalijimasis socialiniuose tinkluose patenkina tam tikrus asmens bazinius poreikius. Tu minėjai poreikį pateikti save gražiausią bei poreikį gauti dėmesio iš kitų, bet, aš manau, jog didelę įtaką turi ir dėmesio gavimo ar patvirtinimo iš kitų poreikio nepatenkinimas. Dažnai savęs dalijimasis yra siejamas su nepasitikėjimu savimi ir vienišumo jausmu. Tyrimas (Heppner et al., 2008) rodo, jog socialinis priėmimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių pasitikėjimui savimi. Vadinasi, jei asmuo kasdien gauna patvirtinimą iš aplinkinių, jis ir jausis gerai. Šiuo atveju tai galėtų būti peržiūros (angl. views) asmens “Instagram stories” nuotraukų; jeigu jų daug – asmuo jaučiasi gerai, pasitiki savimi, ko pasekoje vis dažniau kels nuotraukas ir tuomet tai taps įpročiu. Pittman ir Reich (2016) atliko tyrimą apie “Instagram” ir ištyrė, jog nuotraukų dalijimasis mažina vienišumo jausmą ir padidina pasitenkinimą gyvenimu, kadangi šioje platformoje jaučiamas didesnis intymumas tarp vartotojų nei kitose platformose, pvz., “Twitter”. Tai rodo, jog asmenys gali kasdien naudotis “Instagram” norint išvengti vienišumo. Bendrai, puikus straipsnis, iš kurio daug sužinojau apie “Instagram stories” nuotraukas ir kodėl jos tokios populiarios.

    Neringa 🙂

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s