Nudistų pliažas

Mes, kaip žmonės, turime poreiki išreikšti save. Matyti ir būti matomiems. Vienas pagrindinių kūdikio poreikių yra žinoti, kad mama ji mato, girdi ir suprantą. Šis motinos atliekamas kūdikio emocijų atspindėjimas yra toks svarbus, kad nuspalvina vaiko tarpasmeninius santykius visam jo gyvenimui. Poreiki save išreikšti pasiliekame ir kai suaugame. Ilgai manyta, kad gebėjimas būti kūrybiškiems, sukurti kažką visiškai naujo, buvo viena esminių žmogaus, kaip gyvūno savybių. Žmonijos istorija yra neatsėjama nuo jos kurinių. Šumerų civilizaciją pirmieji išreiškė save į molines lenteles įrėždami simbolius, kurie simbolizavo žodžius, apibūdindavo jų dieną ir įamžindavo verslo sandorius. Viduramžiais turtingieji samdydavo dailininkus, kurie tapė prabangius portretus. Šiandien savo egzistavimą parodome, kai su draugais pasidalijame nuotrauka, kurioje pavaizduota, kaip atrodo mūsų kokteiliai penktadienio vakarą. Kūryba ir jos naudojimas išreikšti save, kaip asmenybe, yra neatsiejama žmogiškosios patirties dalis.

Kaip mane mato kiti?

Kiekviena dieną, net nesusimastydami apie tai, darome daugybe sprendimų, kuriais kontroliuojame, kaip mus mato kiti. Madistė prisiekia, kad jos niekas niekada nepamatys su Ugg batais, o save gerbiantis verslininkas į susirinkimą neateis su treningais. Madistė nenešioja specifinių batų, nes nori būti suvokiama kaip madinga, o Ugg batų nenešioja madingi žmonės. Verslininkas nori pasirodyti rimtas ir gerbtinas, o tokias asmenybės savybes simbolizuoja kostiumas, o ne treningai. Mus kiti mato taip, kaip mes nusprendžiame save reprezentuoti. Savęs reprezentacijos kūrimo fenomenas yra apibūdinamas kaip ,,įspūdžio kontrolė“. Kai asmuo užsiima savęs reprezentacijos kūrimu, jis kontroliuoja, kokia informaciją pasirinks apie save atskleisti. Žmonės dažniausiai tikslingai pasirenka, kokį įspūdį nori sudaryti kitiems žmonėms. Savęs reprezentacija yra socialinis vaidinimas, ją atlikdamas užimi tam tikrą rolę ir sukuri norimą scenarijų. Kaip ir vaidinimas, savęs reprezentacija turi turėti publiką. Rettberg (2017) teigia, kad kiekvienam socialiniam kontekstui sukuriame atskiras savęs reprezentacijas. Kai kurios yra naudojamos matyti visiems viešai, kitos – tik keliems atrinktiems individams.

Socialinių tinklų svetainių susikūrimas sukūrė nauja kontekstą, kuriame mes darome savęs  reprezentacijas. Kadangi visi gali matyti, kokią savęs versiją mes rodome internete, ypač svarbus tampa tas, kuris mato mūsų sukurta savęs reprezentaciją. Daugybę kartų esame girdėję patarimų, kad atsargiai atsirinktumėme, ką dedame į socialinių tinklų svetaines, nes tai gali matyti potencialūs darbdaviai. Gali atrodyti smagu kelti gėdingas vakarėlio nuotraukas savo draugams, bet darbo kontekste tai sudarytų mums nepalankų įvaizdį. Tokią konteksto svarbą įrodo ir posakis ,,kas įkeliama į internetą, lieka ten amžinai“.  Kadangi šiais laikais visi turi prieigą prie interneto, jame ypač sunku ir svarbu parodyti save taip, kaip norime būti matomais. Šiais laikais socialinių tinklų svetainės yra plačiai naudojamos sukurti plačiai matomai savęs reprezentacijai – įvaizdį, kuris tiktu visiems kontekstams, savąjį ,,elektroninį pasą“. Ši nauja savęs reprezentacijos kūrimo erdvė yra neatsiejama nuo dabartinės mūsų kultūros.

Meeus ir kiti (2019) argumentuoja, kad socialinių tinklų svetainės yra dalis šiandieninių paauglių psichosocialinio brendimo, nes suteikia platformą, kurioje, kuriant įvairias savęs reprezentacijas, yra sudaromos sąlygos savi refleksijai ir savi tapatumo kūrimui. Mokslininkų tyrimas parodė, kaip svarbu yra kitų žmonių atsakas į mūsų sukurtą savęs vaizdą. Tyrimo metu atrasta, kad paauglių pasitikėjimas savimi buvo susijęs su internetinės savęs reprezentacijos populiarumu. Mes sukuriame, kaip mus mato kiti. Priklausant nuo reakcijų, keičiame ir koreguojame, kaip įvairiems savo socialiniams ratams save reprezentuojame. Internetas šiuo atveju yra ypač pavojinga ir išskirtinė vieta, nes ten atsidūrusios reprezentacijos paprastai negali būti panaikintos ir yra prieinamos visiems, bet tuo pačiu metu lengvai ir tiksliai sukuriamos.

Kaip save matau aš?

Naudojantis savęs reprezentacijas, mus kaip asmenybes gali suvokti kiti žmonės. Tačiau mes save išreiškiame ne tik dėl kitų. Mums taip pat reikia sukurti savęs reprezentacija patiems sau. Kai sekame, kiek žingsnių nuėjome per dieną, fotografuojamės asmenukes, kurių niekam nesiunčiame, ar rašome dienoraštį, kurio nenorime, kad kas nors atrastų, mes kuriame pačių savęs suvokimą. Mes su savimi turime susipažinti, taigi, mes save pažįstame tik per savo pačių saviraišką. Dienoraščių naudojimas užfiksuoti savo vidines būsenas ir jas išanalizuoti yra naudojamas nuo viduramžių. Jie buvo naudojami reflektuoti apie savo dvasinę kelionę ir užfiksuoti tos dienos įvykius. Tokios savo funkcijos jie neprarado iki šiol. Išreikšdamas savo mintis galime sukurti savo paties gyvenimo pasakojimą. Pamatydami kiek nueiname žingsių galime nuspręsti, ar esame sportiški. Išskirdami tam tikrus dienos momentus ir suteikdami jiems subjektyvią reikšmę mes sukuriame savo gyvenimo reprezentaciją.

Rettberg (2014) pastebėjo, kad šis reiškinys ypač matomas su asmenukės atsiradimu. Prieš telefonus su priekine kamerą, mes galėjome matyti save veidrodyje, bet negalėjome matomo vaizdo įamžinti taip, kaip jį matome tiesiogiai savo akimis. Kai telefonuose atsirado priekinės kameros, mes galėjome matyti save ekrane, kaip save matome veidrodyje – ir sąmoningai nuspręsti, kuriuos vaizdus įamžinti. Šiuos vaizdus įamžinome, nes juose mums patiko, kaip atrodome, mes sutikome su tokia savęs reprezentacija. Mes taip pat nusprendžiame, kokios jaučiamos emocijos yra svarbiausios. Dažnas kognityvinės elgesio terapijos pratimas yra dienoraščio laikymas, kuriame fiksuojamas tam tikras pasiekimas ar emocija, kurią norima dažniau pastebėti. Šis pratimas yra veiksmingas, nes individas save suvokia per savo sukurtą savęs istoriją.

Ne visi dienoraščiai yra rašomi tik pačiam sau. Ankščiau dienoraštis būdavo dalis bendruomenės. Juo naudodamiesi jos nariai galėjo žinoti, kas ką veikia ir patys pažymėti jiems atsitikusius įvykius. Šiandien vieši dienoraščiai yra rašomi internete blogo formatu. Bloguose mes galime išreikšti, kas mums svarbu, kas mus domina. Juose pateikiame savo nuomones ir jausmus. Blogai ne visada būna asmeniški; šiais laikais įvairios įmonės turi blogus per kuriuos kuria savo įvaizdį. Blogas, aprašantis naujienas, gali turėti labai mažai paties autoriaus asmeninių įžvalgų. Tačiau net tokiais atvejais, asmuo blogui pasirinks aprašyti tik temas, kurios jam įdomios ar atrodo vertingos. Asmens kūrinys bet kokiu atveju atspindės jo kūrėjo vertybes. Taigi, kurdami mes sukuriame ir savo pačių savęs suvokimą. Savo kurinių dėka išsigryniname, ką laikome savo patirtimi, ką jaučiame ir ką mėgstame.

Kaip mes reprezentuojame save, kai nieks nežino, kad tai mes?

Kaip pastebėjome ankščiau, internete, kas priskirta prie tavo tapatybės, lieka priskirta amžinai. Kadangi šiandieniniame internete sukurta savęs reprezentacija yra labai svarbi, dažnai pasirenkama savo vidinę reprezentaciją išreikšti anonimiškai. Dabar yra ypač populiarūs tokie

anoniminiai blogai su socialinių tinklų funkcijomis kaip „Tumblr“ ar „Twitter“. Šie blogai leidžia sukurti savo vidinių būsenų savęs reprezentaciją anonimiškai ir nepriklausomai nuo savo įprastos, socialinės savęs reprezentacijos, kuri gai nukentėti išreiškus savo asmeninius įsitikinimus. Yra pastebėta, kad mes labiau esame linke visiškai atsiverti nepažįstamam asmeniui, nes yra mažai tikėtina, kad pateikta informacija nukeliaus iki mūsų socialinių tinklų ir galės turėti įtakos mūsų gyvenimui. Qian ir Scott (2007) atrado, kad asmuo labiausiai linkęs asmeniškai atsiskleisti, jeigu nepatekia jį identifikuojančios informacijos.

Anoniminiame kontekste galime atkleisti savo giliausius jausmus ir įsitikinimus. Dažnai tai reiškia, kad anonimiškose erdvėse sutiksime daugybę rasistų ir homofobų. Daug kas susidūrėme su faktu, kad anonimiškumas ir iš to ateinantis gebėjimas išvengti savo veiksmų socialinių pasėkmių gali beveik bet ką internete paversti ,,troliu“ – asmeniu, kuris elektroninėje erdvėje atlieka provokuojančius ir žeiždiančius veiksmus tik dėl reakcijos. Puslapis „4chan” turi gyvo įrodymo, kad žmonės už kaukės gali būti labai žiaurūs, reputaciją. Šis puslapis užtikrina anonimiškumą ir tai yra viena iš priežaščių, kodėl šis puslapis yra žinomas kaip visų interneto ,,trolių” būstinė. Vienas iš pagrindinių grupių psichologijos faktų yra tai, kad grupės stiprina savo pačios verybes. Anoniminės grupės, sudarytos iš narių, reiškiančių smurtą skatinančias nuomones, stiprins ir toliau vystys šias nuomones.

Nepaisant, kad anonimiškumas palengvina neetiško elgesio atlikimą, atrasta, kad anonimiškumas gali sutekti žmonėms galimybę būti ypač atvirais ir paslaugiais. Anonimas daug dažniau linkęs pasidalinti savo paslaptis nei asmuo, kurio tapatybė yra žinoma. Tokį dalijimasi paslaptimis parodo puslapiai kaip „Tumblr“. Dėka šio puslapio savybių vartotojas gali leisti savo nuomones būti smerkiamomis ir vertinamomis, lyg tai būtu mūsų asmenukė instragrame. Naudodamiesi „Tumblr“ galime ne tik išreikšti savo mintis ar parodyti savo meno kūrinius, bet galime kitų asmenų išraišką priskirti prie savosios reblog‘inant jų įrašus. Anonimiškumas šiuo atvėju skatina ieškoti ir dalintis parama tokiomis jautriomis temomis kaip seksualinė orientacija, psichinė sveikata, egzistencinis siaubas ar serialas, kurio sakei, kad nežiūri. Puslapio struktūra leidžia matyti kitų žmonių paslaptis ir priskirti kai kurias iš šių paslapčių sau, lyg pasakytum ,,matau tave, aš irgi toks esu‘‘.

Anonimiškumas leidžia mums sukurti savęs reprezentaciją, kuri gali būti nepriimtina remiantis socialinėmis normomis. Galimybė ją išreikšti be nemalonių padarinių leidžia kurti platesnę asmeninę savęs reprezentaciją ir į ją įtraukti visuomenėje nepaplitusias vertybes. Visuomenėje paplitusios vertybės yra nuolat besikeičiantis dalykas, todėl, manau, gebėjimas jas diskutuoti ir analizuoti prieš priskiriant sau nepakenkiant asmeninei saves reprezentacijai yra labai naudingas.

Gabrielė R.

Literatūra:

Qian, Hua, and Craig R. Scott. (2007), Anonymity and self-disclosure on weblogs. Journal of Computer-Mediated Communication 12.4 1428-1451.

Rettberg, Jill W. (2017)“Self-representation in social media.”

Meeus, Anneleen, Kathleen Beullens, and Steven Eggermont. (2019),Like me (please?): Connecting online self-presentation to pre-and early adolescents’ self-esteem. New Media & Society Doi: 1461444819847447.

Rettberg, Jill W. (2014).Seeing ourselves through technology: How we use selfies, blogs and wearable devices to see and shape ourselves. Springer, ć.

One thought on “Nudistų pliažas

  1. Visų pirma norėjau pasakyti, jog buvo labai įdomu skaityti, todėl ir nusprendžiau pakomentuoti tavo darbą. Iš tiesų skaitydamas, apie tavo pamąstymus, jog dienoraščiai ir asmeniniai blogai (šiuolaikinė jų atmaina) leidžia žmogui geriau save pažinti ir tik per tai kurti savo vaizdą. Iš tiesų aš manau, jog didele dalimi save pažįstama per komunikavimą su kitais – būtent kurdami save paveikslą iš įvairių žmonių nuomonių apie save, savęs įvertinimą kuomet komunikuoja su kažkokiais žmonėmis (na tarkime supranti kokių žmonių nemėgsti). Tad kaip anksčiau žmonės savo dienoraščiais dalindavosi vieni su kitais, matyt norėdami kažkokio GR ir taip leisti geriau save suprasti – lygiai taip pat gali būti, jog veikia ir blogai, bei įvairūs socialiniai tinklai – per kitų reakcijas geriau galime suprasti kas mes esame patys. Tad šiuo punku labai norėjau papildyti. Ir kažkaip dar labai minimaliai palietei Context Collision fenomeną – kada tarkime FB turime daug skirtingų aplinkos žmonių (bendradarbiai, vaikystės draugai, šeima ir t.t.) ir jog kuriame tuomet galbūt savo profilį, kuris atitiktų tokį save, kuriuo būni prie visų – tad galbūt savo kaip šerdį, esminius asmenybės ypatumus. Tad nors ta reguliacija ir yra, nekeli iš vakarėlio savęs trūkusio nuotraukos dėl tam tikrų asmenų, bet tai gal ir padeda susidaryti tikslesnį vaizdą savęs – nes yra tikrai tokių kurie kelia ir jiems nerūpi, tad gal tai ir būna jiems viena esminių jų savybių.

    Aivaras

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s