Ką iš tikrųjų reiškia emoji?

Su socialinių tinklų naudojimo išpopuliarėjimu, žmonės pradėjo žymiai dažniau bendrauti skaitmeniniame pasaulyje. Yra manoma, jog 55% bendravimo sudaro kūno kalba, 38% – balso tonas ir tik 7% patys žodžiai.  Kadangi bendraujant socialiniuose tinkluose išreikšti kūno kalbos neįmanoma (nebent siųsti vaizdo įrašą, bet retai kas taip daro), o balso toną galima išgirsti tik siunčiant balso įrašus, labai didelė atsakomybė atitenka siunčiamam tekstui. Iškyla problema – kaip tiksliai išsireikšti? Laimei, šiomis dienomis egzistuoja emoji. Emoji tapo žmonių bendravimo skaitmeniniame pasaulyje kalbos dalimi. Iš tiesų, emoji labai plačiai bei kasdien naudojami socialiniuose tinkluose ar elektroniniuose paštuose. Kas tie emoji ir kaip jie atsirado?

Žodis emoji kilo iš Japonų kalbos (絵 (e, „paveikslėlis“) + 文字 (moji, „tekstas“); panašumas į lietuvišką žodį „emocija“ yra visiškai atsitiktinis. Emoji, arba lietuviškai jaustukai, yra ideogramos ir veidukai, naudojami elektroninėse žinutėse ir įvairiuose tinklalapiuose. Jaustukų yra įvairių žanrų: gyvūnai, maistas, veiklos, įvairios vietos, objektai, pasaulio vėliavos bei dažniausiai naudojami – veido išraiškos. Emoji yra piktogramos, rodomos išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių klaviatūrose, kurias galima naudoti rašant tekstą (pavyzdžiui, susirašinėjant su kitais ar rašant antraštę nuotraukos, kuri keliama į socialinius tinklus).

Emoji pirmtakas yra šypsenėlės (angl. emoticon), kurios atsirado, kai 1881 metais (!) pirmą kartą buvo išspausdintos žurnale. Šypsenėlėmis yra vadinami simboliai, reiškiantys tam tikrą emociją ir vaizduojami rašmenų seka arba paveiksliuku. Po maždaug 100 metų (1982 m.) šypsenėlės buvo įtrauktos į kompiuterinę kalbą. Jos dažniausiai naudojamos elektroniniuose laiškuose ar pokalbiuose socialiniuose tinkluose, norint išreikšti tam tikrą emociją. Pačios populiariausios šypsenėlės yra šios: :- ) (šypsena), ;- ) (akies mirktelėjimas), :- ( (liūdesys), :- P (liežuvio rodymas), :- D (plati šypsena arba juokas).

Pirmosios šypsenėlės

Įdomu tai, jog šiomis dienomis žinomi emoji atsirado Japonijoje, kai 1990-ųjų pabaigoje vyravo tendencija siųsti paveiksliukus susirašinėjant telefonu. Shigetaka Kurita yra oficialus jaustukų kūrėjas, kuris dirbo NTT Docomo kompanijoje. Kurita mąstė, jog susirašinėjant žmonių emocijos negali būti išreikštos raidėmis ir simboliais, todėl 1999 metais sukūrė 176 jaustukų rinkinį, gaudamas įkvėpimo iš manga (japoniškų komiksų) ir orų prognozės pranešimų, tiksliau – juose naudojamų saulės, debesų ir kt. paveiksliukių.

Patys pirmieji emoji

Emoji visame pasaulyje išpopuliarėjo tik 2011 metais, kai Apple sukūrė iOS 5 iPhone telefoną, kurio klaviatūroje buvo įtraukti jaustukai. Metams bėgant emoji paplito įvairiuose socialiniuose tinkluose bei vis daugiau žmonių pradėti naudoti juos savo kasdienybėje. Jaustukai sulaukė tokio didelio populiarumo, jog net 2015 metais Oksfordo žodynas „veidas su džiaugsmo ašaromis“ emoji (😂) titulavo metų žodžiu. Yra žinoma, jog dabar egzistuoja apie 3178 jaustukų.

Emoji dėka galima lengvai išreikšti save susirašinėdami socialiniuose tinkluose – jie leidžia perteikti žmonių veidų išraiškas. Jaustukai padeda formuoti, palaikyti bei stiprinti santykius su kitais asmenimis. Tyrimai rodo, jog dažniausiai jaustukus naudoja tūkstantmečio kartos atstovai bei pagrinde jie yra naudojami susirašinėjant su draugais, šeima ir panašaus amžiaus žmonėmis. Be to, kiekvieną dieną yra naudojama šeši milijardai emoji susirašinėjimo metu.

2014 metais atliktas tyrimas apie jaustukus atrado, jog pamatant veido išraiškos emoji žmonių smegenyse padidėja aktyvumas toje pačioje smegenų srityje, kurioje padidėja aktyvumas matant kito asmens veido išraišką gyvai. Duomenys parodė, jog ši smegenų reakcija nėra įgimta – tai išsivystė laikui bėgant nuo internetinių (angl. online) sistemų ir jų unikalaus bendravimo (būtent emoji naudojimo) atsiradimo. Asmenį supanti aplinka ir kultūra, jį stipriai veikia ir skatina naujų įgūdžių išmokimą. Atitinkamai dėl to daugelis išmoko sieti matomus jaustukus tekste su tam tikra emocija ir į jaustuką reaguos lygiai taip pat kaip ir į tikrąją veido išraišką, matomą gyvai. Emoji yra suvokiami kaip emocinė žinutės informacija, taigi jųįterpimas į tekstą yra  svarbus. Kartais žmonės jaustukus naudoja vietoj žodžių pranešimuose. Štai keli pavyzdžiai:

Dar vienas emoji pliusas yra jų gausybė. Jaustukų vartotojai jų dėka gali išreikšti savo ketinimus, sociokultūrinius skirtumus, identitetą (pvz., rasę, lytį, etninę priklausomybę ar religiją) ir šeimos padėtį. Sakoma, jog tokio tipo jaustukai skatina bendravimą tarpusavyje šeimos narių bei stipriną šeimyninius santykius. Skirtingų rasių emoji taip pat labai svarbūs. Skirtingų rasių asmenys taip pat gali laisvai išreikšti savo identitetą – jie nėra diskriminuojami.

Mokslininkai Dresner ir Herring teigia, jog jaustukai atlieka daugiau nei vieną funkciją – išreikšti save. Jie 2010 metais atliko tyrimą ir išskyrė 3 emoji funkcijas.

Pirmiausia, jaustukai yra emocijų rodikliai ir tiesiogiai susiję su veido išraiškomis; kaip ir minėta anksčiau, emoji pagalba kai kurie asmenys išreiškia savo jaučiamas emocijas žinutėse. Pavyzdžiui:

Antra jaustukų funkcija yra tokia: tam tikrais momentais jie nėra naudojami išreikšti emocijoms, bet vis tiek yra tiesiogiai susiję su veido išraiškomis. Dažniausiai tokiais atvejais yra naudojamas „šypsenėlės“ emoji (🙂).Pavyzdžiui, kai yra išsakomas prašymas, užduodamas klausimas ar galbūt net išreiškiamas sarkazmas, ne visuomet asmuo jaučia laimę ar kokią kitą teigiamą emociją. Bet tokiais atvejais realybėje žmonės dažnai šypsosi, kadangi taip bando sumažinti nejaukią atmosferą gyvo pokalbio metu, parodyti, jog jie nėra suglumę. Dėl to toks jaustukas yra naudojamas ir bendravimo skaitmeniniame pasaulyje metu. Kalbant apie konkretų „šypsenėlės“ jaustuką, tyrimai rodo, jog jį dažniau naudoja vyrai nei moterys, kai išreiškia sarkazmą ar pasyviai agresyviai bendrauja. Tai yra labai įdomu, kadangi tyrimai rodo, jog bendrai dažniau moterys, norėdamos išreikšti savo emocijas, naudoja emoji  nei vyrai.

Trečia – jaustukai yra bendras pranešimo tonas, jie nėra susiję su veido išraiškomis, o susiję su asmens ketinimais. Naudojami emoji  nėra žinutės teksto dalis – jie suteikia tam tikrą nuotaiką siunčiamam pranešimui. Dažniausiai yra naudojamas „akies mirktelėjimo“ (😉) jaustukas, kuris nurodo pajuokavimą (angl. joking), erzinimą ar bendrai nurodo, jog asmuo nežiūri rimtai į siunčiamo pranešimo turinį. Neabejotinai, juokavimas nėra emocija; asmuo gali juokauti apimtas bet kokios emocijos – liūdesio ar laimės. Pajuokavimas – tai yra veiksmas, priklausantis nuo kalbos – pavyzdžiui, pokštų pasakojimas. O būtent su „akies mirktelėjimo“ ar kitų emoji dėka galima lengvai suprasti, jog asmuo juokauja. Žinoma, „akies mirktelėjimo“ jaustukas nebūtinai reiškia, jog asmuo juokauja, tai gali reikšti ir flirtą, tačiau šiuo atveju dažniau siunčiamas kitas akies mirktelėjimą vaizduojantis jaustukas – 😏.  Taip pat „akies mirktelėjimo“ emoji (😉) gali irgi reikšti sarkazmą (kaip ir „šypsenėlė“). Taigi, ką asmuo nori pasakyti siunčiamu pranešimu, labai priklauso nuo pridedamų jaustukų.

Šiais laikais kyla daug klausimų, ką visgi reiškia kai kurie jaustukai? Patys emoji be teksto gali turėti daugybę reikšmių ir būti interpretuoji labai įvairiai. Kaip minėta anksčiau, „šypsenėlė“ nebūtinai reiškia džiaugsmą ar laimę – tai gali būti ir sarkazmo išraiška. Kitas pavyzdys yra „dviejų sudėtų rankų“ jaustukas (🙏): daug kas jį naudoją kaip meldimosi jaustuką, tačiau jis taip pat gali reikšti ir „duoti penkis“. Būtent dėl kai kurių jaustukų dviprasmiškumo 2013 metais buvo sukurtas puslapis apie juos.Emoji Vikipedijoje yra paaiškinta kiekvieno emoji reikšmė, kaip jis gali būti naudojamas kaip žargonas, kaip jis atrodo įvairiose platformose, kurie yra populiariausi ir pan. Yra svarbu žinoti jaustukų reikšmę, nes jie gali būti netinkamai interpretuojami.

Tai, kaip emoji  bus interpretuojami priklauso nuo įvairių veiksnių: pranešimo konteksto, kultūros bei asmeninių normų. Svarbiausias yra kultūrinis aspektas, kadangi vienoje kultūroje kai kurie jaustukai gali turėti teigiamą reikšmę, o kitoje – neigiamą. Pavyzdžiui, „O.K. rankos“ (👌) jaustukas reiškia „viskas gerai“, „puiku“ – turi teigiamą reikšmę, o dauguma šalių Pietų Amerikoje ir Viduriniuosiuose Rytuose šis emoji turi užgauliojančią reikšmę. Kitas įdomus pavyzdys yra „angelėlio“ (👼) jaustukas: daug kur jis simbolizuoja tyrumą, tačiau Kinijoje jis simbolizuoją mirtį. Taip pat būna tokių atvejų, kai emoji vartotojai gali tarpusavyje susikurti tik jiems žinomą emoji reikšmę. Pavyzdžiui, vienoje draugų grupėje „raudonos širdelės“ emoji (❤️)simbolizuoja aistrą, romantiką, tikrąją meilę, „geltona širdelė“ (💛) simbolizuoja laimę ar draugystę, o „dvi širdelės“ (💕) – įsimylėjimą. Tuo tarpu kiti asmenys skirtingų spalvų širdelėms nepriskiria skirtingų reikšmių. Be to, jaustukai yra skirtingai atvaizduoti įvairiose platformose – dar viena priežasčių, kodėl jie gali būti interpretuojami skirtingai. Vadinasi, vienas iš būdų, kaip sumažinti jaustukų neteisingą supratimą, – suvienodinti juos visose platformose.

Svarbu paminėti, jog nėra tiksliai nutarta, kokį poveikį jaustukai turi žmonių išsireiškimui. Vieni tyrimai rodo, kad tūkstantmečio kartos atstovų komunikacijos gebėjimai yra žymiai prastesni nei ankstesnių kartų atstovų, o kaip yra žinoma, būtent tūkstantmečio karta dažniausiai naudoja jaustukus. Bei Chris McGovern teigia, jog gana smarkiai suprastėjo jaunimo gebėjimas taisyklingai vartoti anglų kalbą ir rašyti skyrybos ženklus. Tačiau kiti teigia, jog emoji kaip tik atvirkščiai – papildo žmonių kalbą ir jie gali lengviau išsireikšti. „Facebook“ sukūrė 6 reakcijos mygtukus: „Patinka“, „Labai patinka“, „Cha cha“, „Oho!“, „Liūdnas veidelis“ ir „Piktas veidelis“. Tokiu būdu „Facebook“ vartotojai turi galimybę skirtingai reaguoti į paskelbtus įrašus. Toks sprendimas buvo priimtas, kadangi „Patinka“ mygtukas per daug suvaržydavo „Facebook“ vartotojus, o dabartiniu atveju, jie kaip tik turi daugiau laisvės.

Galima tikėtis, jog ateityje emoji naudojimas dar labiau išaugs: galbūt jie pradės skverbtis į skaitmeninį bendravimą ir profesiniame kontekste? Bet kokiu atveju būtina prisiminti, jog kiekvienas jaustukus interpretuojame savaip ir bet kada gali iškilti nesusipratimų.

Neringa

Literatūra:

Bosch, O. J., Revilla, M. (2018). The use of emojis by Millennials.

Cambridge University Press. (2008). Cambridge Dictionary. https://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/emoji

Dagienė, V., Grigas, G., Jevsikova, T. (2008). Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. http://ims.mii.lt/EK%C5%BD/

Emojipedia. (2013).  https://emojipedia.org/

Grant, M. (2016). Where Did Emoji Come From? Here’s A Brief History Of Everyone’s Favorite Pictograms — VIDEO. Bustle. https://www.bustle.com/articles/152580-where-did-emoji-come-from-heres-a-brief-history-of-everyones-favorite-pictograms-video

Hakami, S. A. A. (2017). The importance of understanding emoji: An investigative study. Research Topics in HCI, 1-20.

Hern, A. (2015). Don’t know the difference between emoji and emoticons? Let me explain. The Guardian. https://www.theguardian.com/technology/2015/feb/06/difference-between-emoji-and-emoticons-explained

Keywords Emoji; Computer-Mediated Communication; Emotion.

Miller, H. J., Thebault-Spieker, J., Chang, S., Johnson, I., Terveen, L., & Hecht, B. (2016). “Blissfully Happy” or “Ready toFight”: Varying Interpretations of Emoji. In Tenth International AAAI Conference on Web and Social Media, 259-268. Paimta iš: https://www.aaai.org/ocs/index.php/ICWSM/ICWSM16/paper/view/13167/12746

Pynchon, K. (2014). Use Your Words: Over-Emojing is Becoming a Thing. Guff. https://guff.com/use-your-words-over-emojing-is-becoming-a-thing

Roberts, S. (2019). GETTING EMOJI-ONAL: Here’s what the different heart emojis mean, and how to use them properly – from showing true love to appreciating friendships. The Sun. https://www.thesun.co.uk/fabulous/2734745/heart-emoji-meanings-revealed/

Sky News. (2019). World Emoji Day 2019: 11 emojis with very different meanings in different countries. https://news.sky.com/story/world-emoji-day-2019-11-emojis-with-very-different-meanings-in-different-countries-11763633

Stark, L., & Crawford, K. (2015). The conservatism of emoji: Work, affect, and communication. Social Media+ Society, 1 (2), 1-11.

Thompson, J. (2011). Is Nonverbal Communication a Numbers Game?. Psychology Today. https://www.psychologytoday.com/us/blog/beyond-words/201109/is-nonverbal-communication-numbers-game

Tigwell, G. W., & Flatla, D. R. (2016). Oh that’s what you meant!: reducing emoji misunderstanding. Proceedings of the 18th international conference on human-computer interaction with mobile devices and services adjunct, 859-866. Doi:10.1145/2957265.2961844

Turner, C. (2018). Emoji ‘ruining people’s grasp of English’ because young rely on them to communicate. The Telegraph. https://www.telegraph.co.uk/education/2018/04/17/emojis-ruining-english-language-young-people-rely-communicate/

Willoughby, J. F., & Liu, S. (2018). Do pictures help tell the story? An experimental test of narrative and emojis in a health text message intervention. Computers in Human Behavior79, 75-82. https://doi.org/10.1016/j.chb.2017.10.031

One thought on “Ką iš tikrųjų reiškia emoji?

  1. Puikus straipsnis, į fenomeną pažvelgta iš įvairių kampų. Tekste paminėta, kad emoji tarp skirtingų kultūrų gali būti interpretuojami šiek tiek skirtingai, o tai gali sukelti nesusipratimų. Tačiau yra ir kita medalio pusė – emoji, kaip ir tikros emocijos, yra universali kalba. Kalbotyros profesoriaus Vyvyan Evans teigimu, emoji yra universaliai suprantama kalba, nes tai yra reprezentacijų sistema. Profesoriaus teigimu, ši sistema nepakeis tradicinės kalbos, tačiau ją praturtins. Emoji aiškiai padeda atskirti nuoširdumą nuo ironijos, žaismingumą nuo susierzinimo.
    Tačiau yra ir kitokių požiūrių – kai kurie žmonės emoji mato kaip problemą. Google atliktas tyrimas parodė, kad emoji yra raštingumo mažėjimo priežastis. Tyrimo duomenimis, net trečdalis britų kaltina emoji dėl raštingumo mažėjimo, 75proc. Britanijos suagusiųjų yra linkę naudoti emoji ir spellcheck, kai nėra užtikrinti dėl tam tikrų žodžių rašybos. Chris McGoven teigimu, mes judame bendravimo paveikslėliais ir animacija linkme. Tai tikrai turės įtakos raštingumui. Vaikai visuomet eis mažiausio pasipriešinimo keliu. Taigi, emoji populiarumas neabejotinas, tačiau jų naudojimo pasekmės nėra aiškios.
    Milda V.

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s