Savęs pateikimas socialinėse medijose – Kaip paaugliai pateikia save socialiniuose tinkluose?

Šiuolaikiniame skaitmenizuotame amžiuje, didžioji dalis gyventojų susiduria su socialinėmis medijomis. Socialinės medijos, tai masiniai informacijos perdavimo kanalai, kuriuose kiekvienas mūsų galime rasti norimą informaciją, galime ją patys kurti. Socialinėse medijose galime perduoti aplinkiniams įvairias žinias, savo pomėgius, mintis, dienos nutikimus. Taip pat socialinėse medijose galime lengvai komunikuoti vieni su kitais, nejaučiant jokių trikdžių. Kiekvienam visuomenės nariui, socialinės medijos palengvina kasdienybę, kadangi visą norimą informacijos srautą galime rasti vienoje vietoje, nereikia turėti krūvos laikraščių, norint rasti skirtingos kategorijos informaciją, rasti užmirštus draugus. Tad galima teigti, jog socialinės medijos sparčiai prisideda prie pasaulio vystymosi bei žmogaus lengvesnio gyvenimo kūrimo. Lietuvoje, plačiausiai naudojamos socialinės medijos yra tokios kaip „Facebook“, „YouTube“, „Instagram“, bei įvairūs žinių portalai, tokie kaip „Delfi“ ar „15min“, tad paprašius apibūdinti šiuos socialinių medijų kanalus, kiekvienas vartotojas turėtų ką pasakyti apie juos.

Tapatybės kūrimas socialinėse medijose

Kiekvienas žmogus, besinaudojantis socialinėmis medijomis, kuria savo tapatybę „iš naujo“, socialinėse medijose. Kiekvienas narys, kuris kuria informaciją apie save, gali ją visiškai kontroliuoti ir pateikti tiek, kiek jo manymu reikia ir ką reikia. Kurdamas savo tapatybę, gali nuslėpti didelę dalį faktų, pateikti tik gražiausias, pagražintas puses. Taip pat gali pasitaikyti atvejų, kuomet pateikta informacija gali būti išgalvota ir realiai neatitinkanti su asmens tikrove. Informacija iškraipoma drąsiai, žinant, jog kiti nariai nežinos, kas tikra, kas ne. Kiekvienas žmogus atsirenka ką kelti, ko nekelti, kokius savo aspektus derėtų paryškinti medijų erdvėse, asmenys atsirenka per tam tikrą laiko patirtį, kurią patiria pats arba jo draugai. Tačiau net ir medijos turi naujokus, kuriems „atvėrus“ socialinių medijų duris viskas pasirodo nauja ir nepažįstama. Vadinti „naujokais“ galime ikimokyklinio amžiaus vaikai arba paaugliai. Jiems viskas yra neatrasta, nauja, norima susikurti tapatybę socialinėse medijose. „Iš esmės teigiama, kad žmonės linkę vertinti savo pristatymus iš išorės. Šie (vidiniai ir išoriniai) vertinimai gali savo ruožtu prisitaikyti prie viešosios tapatybės vaizdavimo, o vėliau – prie veiksmingesnių savęs pateikimo strategijų“ ( Anneleen Meeus , Kathleen Beullens, Steven Eggermont, 2019, 2). Tarkim kuriant anketą socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės kelia tik gražiausias savo nuotraukas, norėdami parodyti savo gražią pusę, jog kiti bendruomenės nariai susidarytų gerą įspūdį, gautų komentarų, kuriuose giriama išvaizda, bei spustelėjimų „Patinka“. Tokia narių reakcija yra kaip valiuta, kuria atsiskaitoma užpatinkančias nuotraukas, pasidalinamas mintis. Gražias nuotraukas galima pavadinti preke dėl tos priežasties, kadangi kuo gražesnė nuotrauka, tuo ji turės daugiau „Patinka“ paspaudimų, komentarų, o tai gali iššaukti asmens populiarumą. Paaugliai būdami naujokai socialinėse medijose eksperimentuoja. Eksperimentuoja keldami įvairių tipų nuotraukas, kurios gali būti iššaukiančios arba labai paprastos, taip pat įvairius vaizdo įrašus ar minčių pasidalinimus. Žvelgdami į nuotraukų reakcijas, paaugliai gali susidaryti išvadas ir galvoti kas labiau patinka bendruomenei ir į tai atsižvelgdami kurti įvairias strategijas, kuriomis vadovaujantis, jie galėtų sulaukti didesnio populiarumo. Kadangi paaugliai turi mažai patirties socialiniuose tinkluose, jie praleidžia daug laiko, mokydamiesi iš kitų bendruomenės narių ir taip formuodami savo mąstymą bei patirtį socialiniuose tinkluose. Dalyvaujant socialiniuose tinkluose, nariai didelį dėmesį skiria ne tik nuotraukoms, tačiau ir didelį dėmesį skirdami būsenos atnaujinimams, savęs pristatymui, įdomių savybių ar hobių pasakojimu auditorijai. „Taigi, internetinis savęs pristatymas, ypač pereinamojo laikotarpio metu, gali vaidinti svarbų vaidmenį kuriant tapatumą“ (( Anneleen Meeus , Kathleen Beullens, Steven Eggermont, 2019, 3). Kuomet paaugliai kuria savo tapatumą socialiniuose tinkluose, labai svarbus tapatumo sukonstravimo sėkmingumas. Sėkmingu tapatumo sukonstravimo atveju, tolesnei vaiko charakterio vystymosi atveju viskas klostytųsi tik į gerą, kadangi sėkmingas pritapimas socialinėje erdvėje, išugdytų jo pasitikėjimą savimi, bei sustiprintų vidinį ego. Tačiau priešingu atveju, kuomet tapatumas susikonstruotų neigiamai, tai atsilieptų neigiamai paauglio raidai kuomet jis taptų irzlus, nepasitikintis savimi. Norint pritapti, sulaukti populiarumo, priverčia paauglį eksperimentuoti ir naršyti plačiai, po įvairius internetinius šaltinius, bandant įgauti įvairios informacijos, jog atsirinktų tinkamą bei reikalingą informaciją, kuris vestų tikslo link – būti populiariu bendruomenės nariu, sulaukti simpatijų. Negaudami pakankamai dėmesio, paaugliai jaučia spaudimą sugalvoti kažką naujo ir sukurti tokią tapatybę, kurią pamėgtų jį stebintys bendruomenės nariai. Toks bandymas, įtikti kitiems, tačiau slopinti savo tikrąją tapatybę ir vėl gi, paauglys gali tapti uždaras, bei neigiamai paveikti besivystančią nervų sistemą, bei paveikti trapią savivertę. Vienas iš pliusų yra toks, kad asmuo, kuris pristato save socialinėse medijose, gali pats atsirinkti auditoriją, kuriai nori transliuoti viską apie save. Pavyzdžiui, tai būtų „Facebook“, kuomet savo draugų/stebėtojų tarpe gali kontroliuoti asmenis, kurie jį stebi (pridėti į draugus arba pašalinti iš draugų).

Kai ikimokyklinukai ir ankstyvieji paaugliai sulaukia daugybės simpatijų ir komentarų apie savo įrašus, gali padidėti įspūdis, susijęs su tikslo siekimu (t. Y. Būti populiariu ar sustiprinti ego), sustiprinant jų tikslo siekimą bei vidinę motyvaciją. (“ ( Anneleen Meeus , Kathleen Beullens, Steven Eggermont, 2019, 5). Kuomet paauglys pasiekia savo tikslą socialinėje erdvėje, tampa populiarus, sulaukia daug simpatijų, jis gali tapti autoritetas kitiems. Pastaruoju metu, internete gausu žmonių, kurie socialinėse erdvėse dalinasi savo vaizdo įrašais, juose išdėsto savo įvairias mintis, kalba apie savo gyvenimus, aptarinėja įvairius  įvykius, kurie nutiko pasaulyje arba tiesiog kritikuoja kitus, kurie neatitinka jų pažiūrų į gyvenimą. Šie asmenys vadinami influenceriais ( nuomonės formuotojai), kurie gali paveikti savo auditorijos narių nuomonę į neigiamą ar teigiamą pusę. Anot Jill Walker Rettberg, influenceris yra tas, kuris yra kasdienis interneto vartotojas, kuris yra prikaupęs daug dienoraščių ir socialinės žiniasklaidos priemonių, kurie pateikia savo kasdienio gyvenimo vaizdinę medžiagą ir savo vaizdinėje medžiagoje, už pinigus perteikia įvairiausias reklamas. Galima teigti, jog influenceriai turi kelias platformas, kuriose išreiškia savo nuomones ir kalba apie savo gyvenimą, bet ir turi kelias atskiras, skirtingas auditorijas. Pavyzdžiui „YouTube“ platformoje su sekėjais dalinasi įvairiausiomis pamokomis ar reklamomis, o „Instagram“ erdvėje dalinasi savo asmeniniu gyvenimu.

Kaip jauniausią influencerį Pasaulyje, noriu pristatyti Ralphie Waplington, kuriam yra vos dveji metai. Ralphis yra kilęs iš Didžiosios Britanijos ir turi beveik 20-tūkst. Sekėjų instagrame. Jaunasis influenceris, dar pats nepasakoja apie savo gyvenimą video bloguose, tačiau nuotraukose puikuojasi su garsiais prekiniais ženklais, tokie kaip „Porsche“, su kuriais yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį ir iš šios reklamos uždirbantis dešimtis tūkstančius svarų. Tai tik parodo, jog savęs pristatymas internete neturi nustatytų amžiaus cenzų, tačiau reikia turėti tam tikrą pastūmėjimą iš šeimos narių ar vidinę užsidegimą siekti tikslo. Tačiau, kadangi Ralphiui tik dveji metai, jo visą informaciją, kuri pateikiama internete, yra kuruojama jo mamos.

 Viena iš jauniausių Lietuvos influencerių merginų yra Vikė Malašauskaitė, kuriai šiuo metu yra 17 metų, tačiau influencerės veiklą pradėjo būdama lygiai 13-ikos metų. Šiuo metu „Instagram“ erdvėje ji turi truputį daugiau nei 60 tūkstančių sekėjų. Jaunoji influencerė Vikė, savo pirmuosius kartus internete prisimena, kuomet būdama maža, bandydavo atspėti kompiuterio slaptažodį, nes pajuto nenumaldomą susidomėjimą kompiuteriu. Atspėjusi slaptažodį, kaip ir kiti vaikai tyrinėdavo kompiuterį, internetą, bandė suprasti kaip veikia internetas, kokie žmonės yra populiarūs ir ko reikia norint tapti žinomu. Jaunoji nuomonės vartotoja vieną dieną nusprendė sueksperimentuoti ir sūkurusi video klipą, įkėlė į „YouTube“. Jaunoji influencerė nesitikėjo, kad jos drąsus bandymas gali būti sėkmingas, kuris vieną dieną jai atneš pinigus, bei didelį žinomumą bendraamžių tarpe. Plačiau apie jaunąją influencerę galite skaityti čia:  Tai gi, tai yra puikus pavyzdys, kuris nurodo, jog galima atrasti būdų kaip save pateikti, nesitapatinant su kitais personažais, o pristatant tikrąjį „AŠ“, tam tereikia vidinės motyvacijos ir stipraus užsidegimo tikslo link.

Tai gi, kiekvienas žmogus, dalyvaujantis socialinėse medijose, nusistato savo siekius, o siekia ar populiarumo, ar tiesiog būti pasyvus socialiniuose tinklapiuose ir stebėti kitus, taipogi kokį save pateiks, ar tikrąjį aš, ar gražiąją savo versiją, nuslepiant daugybę detalių.

Svajūnas P.

Literatūra:

Anneleen Meeus , Kathleen Beullens and Steven Eggermont – Like me (please?): Connecting online self-presentation to pre- and early adolescents’ self-esteem
Jill Walker Rettberg – Self Representation in Social Media


Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s