Savęs pateikimas socialinėse medijose – individo poreikių patenkinimas?

Socialiniai tinklai yra nauja bendravimo forma, kurios dėka išvengiama vienatvės, suburiamos didelės bendruomenės, kur sukuriama tinkama erdvė kurti ir demonstruoti savo įvaizdį bei keistis informacija.

Remiantis autore Jill Walker Rettberg, socialinėje erdvėje žmonės gali save išreikšti įvairiai – vizualiai, raštu ir kiekybiškai. Pavyzdžiui, vieniems individams patinka save reprezentuoti įkeliant asmenukes (angl. „selfies“), gamtos, augintinių ar kito pobūdžio nuotraukas, o kitiems – talpinant vaizdo įrašus ar siunčiant jaustukus (angl. „emoji“), tačiau esmė išlieka ta pati – tai yra viena iš įvairių galimybių pateikti save internetinėje erdvėje, naudojant vizualinius stimulus.

Ne mažiau populiaru save pateikti yra kuriant tinklaraščius, vedant dienoraščius ar įkeliant statuso atnaujinimus „Facebook“, „Instagram“ ar kitose socialinių tinklų paskyrose. Žmogus savo įvaizdį formuoja ne tik pats atnaujindamas savo statusą vizualiai ar raštu, bet taip pat ir spausdamas „patiktukus“ (angl. “likes”) ar komentuodamas kitų žmonių įrašus, sekdamas ir viešindamas savo nueitus ar nubėgtus žingsnius per dieną. Todėl naudojantis socialiniais tinklais žmonėms tampa vis svarbiau suprasti, kokią įtaką kiekvienas veiksmas gali daryti jų įvaizdžiui.

Socialinės medijos yra puiki terpė žmogui save realizuoti. Šiame tinkle žmogus gali pasinaudoti įvairiomis funkcijomis, tokiomis kaip turinio redagavimas, pasitelkiant įvairius „patobulinimo“ įrankius ir aukštas jo matomumas. Vartotojai pritaiko šias funkcijas skelbdami statuso atnaujinimus („Facebook“ ar „Twitter“ tinkluose), įkeldami vaizdo įrašus „Youtube“ platformoje ar talpindami „asmenukes“ „Instagram“ ar „Snapchat“ programėlėse, kurios turi įvairių filtrų, galinčių pabrėžti individo bruožus ir išryškinti gražiausią jo pusę. Visa tai lemia didesnį dėmesį ir susižavėjimą tuo žmogumi, kuris platina tokį turinį.

Atnaujindami savo statusą tam tikru įrašu žmonės pastebi, kokio pobūdžio medžiaga sulaukia daugiausiai dėmesio ir susižavėjimo (iš „patiktukų“ ir komentarų skaičiaus), todėl tolimesni profilio atnaujinimai gali reprezentuoti asmenį nevienodai, jei yra atsižvelgiama, kas patinka aplinkai, o ne pačiam individui. Dėl tokios priežasties kyla grėsmė socialinėje erdvėje pasirodyti visiškai kitokiu žmogumi nei esama realiame pasaulyje. Visgi, įvairūs statuso atnaujinimai, vaizdo įrašai bei nuotraukos šiuolaikinėje visuomenėje yra suprantamos kaip svarbi terpė poreikio save pateikti patenkinimui socialinėje erdvėje.

Remiantis Rasos Ramonaitės magistro baigiamuoju darbu, svarbu paminėti, kad socialiniuose tinkluose skelbiant savo fotografijas susiformuoja savireklamos strategija – demonstruojamos geresnės asmens savybės, pasiekimai ir laimėjimai. Viena iš tokių erdvių, įgalinančių žmogų save pristatyti visuomenei, yra „Instagram“ – nuotraukų dalijimosi programėlė, kuri išpopuliarino nuotraukų patrauklumą didinančių filtrų naudojimą. Žmonės skelbia spalvingas ir jausmingas nuotraukas, darydami prielaidą apie įsivaizduojamą auditoriją, kuri, tikėtina, kad norės juos sekti. Tuo pačiu iškyla grėsmė viešai parodyti savo narcicistinę pusę.

Kadangi „Instagram“ platformoje yra skelbiamos „asmenukės“, „grupinukės“ (angl. „groupsies“) ir neretai pabrėžiamas seksualumas, tyrėjai Jin, Ryu ir Muqaddam tai argumentavo kaip perdėtą savo grožio pateikimą ir siekį sukelti žavesį, kuris viešai simbolizuoja narcisizmą. Visgi, remiantis evoliucinės psichologijos perspektyva svarbu pabrėžti, kad savęs pateikimas socialiniuose tinkluose patenkina poreikį priklausyti ir būti populiariam tarp potencialių partnerių, todėl tai galima traktuoti kaip šiems laikams įprastą socializavimosi būdą.

Ne mažiau svarbu paminėti gan populiarią internetinę erdvę, kurioje yra svarbus įvaidžio formavimas – tai pažinčių portalai. Kadangi technologijos nuolat tobulėja, atsinaujina ir pažinčių svetainės, kurios atrodo vis inovatyviau ir labiau traukiančios akį.

Viena iš populiariausių internetinių pažinčių erdvių yra 2012 metais įkurta „Tinder“ programėlė, kuri visame pasaulyje išpopuliarėjo itin greitai ir po dviejų metų jau skaičiavo daugiau nei vieną milijardą „perbraukimų“ (angl. „swipes“) per dieną. Tai yra žaidimo pobūdžio programėlė, kurios pagrindą sudaro vartotojų nuotraukos ir aprašymai. Todėl tokioje erdvėje tapo ypač svarbu pateikti kuo išvaizdesnes nuotraukas, galinčias „pakerėti“ potencialų „partnerį“.

Jei seniau populiariuose portaluose žmonių tinkamumą vienas kitam skaičiuodavo algoritmai, kuriems reikėdavo pateikti savo asmenines savybes ir pomėgius, šioje programėlėje užtenka, kad abu žmonės pirštu „perbrauktų“ telefono ekraną į dešinę pusę ir jau galės pradėti bendrauti.

Visgi, kuo populiaru tokio pobūdžio programėlės? Jin, Ryu ir Muqaddam straipsnyje teigiama, kad jos leidžia taupyti laiką ir kuria tam tikrą žaidybinį azartą, kurį pajutus gali atsirasti priklausomybė. Taip pat pažinčių portalai suteikia galimybę žmonėms patikrinti savo seksualinę orientaciją, flirtavimo įgūdžius ir tiesiog linksmai praleisti laiką.

Ne mažiau svarbu paminėti, kad tokį populiarumą galima paaiškinti ir evoliucinės psichologijos perspektyva – pažinčių portalai patenkina individų poreikį priklausyti, turėti tam tikrą statusą ir siekį poruotis.

Nors socialiniai tinklai ir pažinčių portalai yra itin populiarūs suaugusiųjų tarpe, viena aktyviausių amžiaus grupių juose yra paaugliai. Šiuolaikiniam jaunimui jau tapo įprasta socialinėje erdvėje save kitiems pateikti kuo geriau, o tai yra ypač svarbu jų psichosocialiniam tobulėjimui. Paaugliai susiduria su tokiais iššūkiais kaip santykių kūrimas su bendraamžiais, seksualumo ir tapatumo paieška, todėl stengiasi save realizuoti internetinėje erdvėje. Socialiniuose tinkluose paaugliai gali „pasimatuoti“ skirtingus identitetus ir po truputį išsiaiškinti, kas jiems yra artima.

Nustatyta, kad paauglių savęs pristatymas socialinėje erdvėje yra teigiamai susijęs saviveiksmingumu (angl. „self-efficacy”). Šią koncepciją sukūrė psichologas Albert Bandura, kuris teigė, jog individai, turintys stiprų saviveiksmingumo pojūtį, sugeba sudėtingas užduotis traktuoti kaip iššūkį, turi aukštus siekius bei išlieka orientuoti į užduotį, kai yra jaučiamas spaudimas.

Grįžtant prie saviveksmingumo socialiniuose tinkluose, reikia paminėti vieną svarbią to sąlygą – kai populiarumas yra patvirtinamas gaunamu grįžtamuoju ryšiu, pavyzdžiui, „patiktukais“ ar komentarais, tuomet žmogus pradeda jausti, kad gali įveikti visus iššūkius ir siekti aukštumų. Todėl galima teigti, kad internetinė erdvė padeda paaugliams suprasti, kaip jie nori save pateikti visuomenei.

Nors internetiniai atsiliepimai yra teigiamai susiję su paauglių saviverte, toks socialinio pritarimo siekis sukelia priklausomybę ir tuo pačiu gali sumažinti savivertę. Meeus Beullens ir Eggermont straipsnyje teigiama, kad noras socialinėje erdvėje palikti teigiamą įspūdį sukelia socialinio spaudimo jausmą ir stresą. Kadangi paaugliams yra labai svarbi aplinkos nuomonė, jie tampa ypač pažeidžiamais tarpasmeniniame savęs vertinime.

Taip pat socialiniuose tinkluose tapo visiškai nesunku peržiūrėti bendraamžių profilius, o tai paskatino savęs su kitais lyginimą, kuris gali lemti didesnį savikritiškumą. Berlyno Humboltų universiteto ir Darmštato technikos universiteto mokslininkai nustatė, kad bent trečdalis socialiniuose tinkluose apsilankančių žmonių galiausiai patiria psichologinį diskomfortą ir nepasitenkinimą gyvenimu.

Kodėl taip nutinka? Visų pirma, matydami linksmas ir įspūdingas savo draugų fotografijas, žmonės pasijunta menkesni ir jaučia pavydą, o kartais galbūt ir panieką ar pyktį. Antra, socialiniai tinklai sukelia depresiją. Daugelis žmonių paprasčiausiai nemoka džiaugtis kitų sėkme bei laime, todėl, matydami, kaip sekasi jų draugams ar pažįstamiems, jie pradeda savęs gailėtis, nuvertinti, kol galiausiai suserga depresija. Taigi, galima teigti, kad socialiniuose tinkluose slypi nemažai pavojų, su kuriais gali susidurti besiformuojančios asmenybės.

Šiais laikais pernelyg daug dėmesio yra skiriama materialumui. Žmonėms taip rūpi, kaip jie atrodo kitų akimis, kad stengiasi kuo geriau save pateikti ir tuo pačiu pamiršta, kas iš tiesų yra vertinga. Atrodo, jog kai kurios akimirkos yra kuriamos vien tam, kad žmogus galėtų jomis pasidalinti su kitais, o ne pasiliktų sau. Juk dažniausiai nemaža dalis tokių akimirkų yra keliamos dėl kuo didesnio „patiktukų“ skaičiaus, o ne dėl savęs (aišku, visuomet yra išimčių). Todėl tokiu būdu yra siekiama įtvirtinti savo egocentrizmą, kurį atspindi socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Instagram“.

Tai puikiai iliustruoja citata iš Andrėjos Liudžiūtės straipsnio „Like‘ų narcisizmas“:

Mes ne gyvename, tik nuolat bandome parodyti ir įrodyti, kad tai darome. Tai primena vaikščiojimą podiumu, kada vietoj mėtomų ar gaunamų gėlių renkame ir skaičiuojame like’us, tapdami like’ų narcicistais.

Taigi, žmonės labiau save pripažįsta, kai juos pripažįsta ir kiti. Todėl galima teigti, kad šiuolaikinėje visuomenėje kartais yra pamirštama, kas iš tikrųjų gyvenime yra svarbu.

Apibendrinimas

Socialiniuose tinkluose yra suteikiama puiki galimybė žmonėms save išreikšti tiek vizualiai, tiek raštu. Todėl skelbiant savo fotografijas susiformuoja savireklamos strategija, padedanti pademonstruoti geresnes asmens savybes, pasiekimus ir laimėjimus.

Kadangi individai yra įpratę save reklamuoti ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir pažinčių svetainėse, jos kuria tam tikrą žaidybinį azartą, sukeliantį priklausomybę. Todėl tiek pažinčių portalai, tiek įvairūs socialiniai tinklai patenkina individų poreikį priklausyti ir būti populiariam tarp potencialių partnerių, o tai galima traktuoti kaip šiems laikams įprastą socializavimosi būdą.

Ne mažiau svarbu pabrėžti, kad šios internetinės erdvės yra itin populiarios ne tik suaugusiųjų tarpe, bet ir tarp paauglių, kurie tuo metu išgyvendami tapatumo krizę ir jausdami poreikį pritapti prie bendraamžių gali susidurti su slypinčiais pavojais. Lygindami save su kitais, jaunuoliai gali pradėti save labiau nuvertinti ir patirti psichologinį diskomfortą, sukeliantį depresiją. Todėl, nors šiais laikais pernelyg daug dėmesio yra skiriama materialumui, išorės garbinimui ir poreikių patenkinimui, svarbu nepamiršti, kas iš tiesų individui yra vertinga.

Miglė M.

Literatūra:

Bandura, A. (1995). Self-efficacy in Changing Societies. Cambridge, UK: Cambridge University Press.

Jin, S., V., Ryu, E., and Muqaddam A. (2019). Romance 2.0 on Instagram! “What Type of Girlfriend Would You Date?”. Evolutionary Psychology, 1–17. DOI: 10.1177/1474704919826845

Liudžiūtė, A. (2016). LIKE’Ų NARCISIZMAS. Paimta iš: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-04-16-like-u-narcisizmas/143093

Meeus, A., Beullens, K., & Eggermont, S. (2019). Like me (please?): Connecting online self-presentation to pre- and early adolescents’ self-esteem. New Media & Society, 1 –18. DOI: 10.1177/1461444819847447 journals

Rasa Ramonaitė (2014). ASMENS ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO STRATEGIJOS: Facebook PROFILIO NUOTRAUKŲ ANALIZĖ (Magistro baigiamasis darbas). Klaipėda: Klaipėdos universitetas. Paimta iš:
https://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:eKT5XpOoOCMJ:https://vb.ku.lt/object/elaba:2122047/2122047.pdf+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt

Rettberg, J., W. (2014). Seeing Ourselves Through Technology. DOI: 10.1057/9781137476661

Rettberg, J., W. (2017). Self Representation in Social Media. SAGE Handbook of Social Media. 1-30.

Visos nuotraukos paimtos iš unsplash.com.

2 thoughts on “Savęs pateikimas socialinėse medijose – individo poreikių patenkinimas?

  1. Migle,

    buvo įdomu skaityti tavo blogą, jis tikrai informatyvus ir matosi, jog tikrai daug pasidomėjai šia tema prieš dėstant savo mintis. Man labai patiko, kad bloge buvo liečiami tam tikri poreikių aspektai, kurie egzistuoja ir yra aktualūs daug šimtmečių atgal ir vis dar išlieka svarbūs šią dieną (t. y. evoliucinės psichologijos įvardinami poreikiai).

    Pastebėjau, jog šiame bloge matoma, kad išskirtos dvi grupės, apie kurių poreikių patenkinimą per socialinius tinklus yra aprašoma – paaugliai ir visi kiti (kas pilnamečiai). Vis dėlto, drįsčiau kritiškai pažiūrėti į tai, kad aprašoma yra generalizuotai, ypatingai dėl amžiaus aspektų. Nesutikčiau, jog vyresnio amžiaus asmenims, kurie naudojasi socialiniais tinklais, būtų toks svarbus jų savęs pateikimo estetikos aspektas ar labai rūpėtų “patiktukų”, kaip kiek jaunesniems suaugusiems. Pavyzdžiui, L. B. Erickson (2011) teigia, jog senjorams (65+ amžiaus) socialiniuose tinkluose yra svarbiausia santykis, kurį jie gali palaikyti su draugais bei šeima.

    Vis dėlto, džiugu, kad paaugliai buvo atskirti ir aptarti plačiau, kadangi tai yra amžiaus grupė, kuri yra pažeidžiama ir lengvai paveikiama socialinių tinklų. Paaugliai patys tiksliai ir reikšmingai dar nesuvokia, kokį poveikį socialiniai tinklai jiems turi: anot M. Anderson ir J. Jiang (2018) tyrimo atskleista, kad apie 45% paauglių mano, jog socialiniai tinklai neturi nei teigiamos, nei neigiamos įtakos jiems, apytiklsiai 31% tiki, kad šios platformos turi teigiamą poveikį, o apie 24% mini, kad gali veikti neigiamai. Kadangi paaugliams dažnai būna kiek sunku objektyviai įvertinti, kas yra gerai ir blogai jų sveikatai (fizinei ar psichologiniai), šis straipsnis yra puikus šaltinis jiems sužinoti apie galimus neigiamus niuansus, kuriuos sukelia socialiniai tinklai.

    Man itin patiko tai, kad buvo priliesta narsicistiškumo tema šiame straipsnyje. Iš tiesų, narscistines asmenybes labai traukia socialiniai tinklai, nes per juos jie turi galimybę kurti perdėtą savo grožio reprezentaciją (vienas iš minėtų aspektų Jin, Ryu ir Muqaddam (2019) straipsnyje) bei tenkinti kitus savo poreikius, kaip dėmesys. Egzistuoja realių pavyzdžių, kai žmonės su asmenybės sutrikimais išnaudoja socialines platformas, kurdami perdėtą, iškraipytą ir kai kuriais atvėjais netgi netikrą savo įvaizdį, siekdami savo poreikius, pavyzdžiui norą būti žinomu, patenkinti. Vienas tokių radikalių atvėjų yra Luka Magnotta. Šis vaikinas atliko daug, švelniai pasakius, ne prosocialių elgesio pavyzdžių per socialinių tinklų platformas, siekdamas sulaukti populiarumo. Elgesys varijavo nuo mažiau kenksmingų, kaip kūrimas netikrus fanų puslapius apie save iki mažų kačiukų nužudymo ir įkėlimo tai į “Facebook” paskyrą tam, kad žmonės pradėtų juo domėtis ir netgi vieno asmens nužudymo. Jeigu domina daugiau apie jį sužinoti, galima pažiūrėti trumpą filmą apie jį čia: http://www.youtube.com/watch?v=Vyb4fOBMWds arba paskaityti N. Jackson, S. Kimber, J. Walker ir T.J. Watson 2016 metais išleistoje knygoje “Snuff: Real Death and Screen Media”.

    Bendrai blogas tikrai buvo aktualus šios dienos žmonėms, ypatingai jaunesniems ir tiems, kurie kasdien aktyviai naudojasi socialiniais tinklais. Tikiuosi ir toliau rašysi įdomius traipsnius apie medijas. 🙂

    Caroline

    Like

  2. Migle,
    dėkoju už įdomų straipsnį! Man patiko, kad išplėstai pristatei šią temą, įtraukdama jautriausią amžiaus grupę – paauglius – ir pristatei grėsmes, su kuriomis gali susidurti kiekvienas, net ir suaugęs žmogus. Taip pat patiko, kad palietei gan psichologinę temą – narcisizmą, kuris gali pasireikšti tam tikrų žmonių socialinių tinklų profiliuose. Todėl pasidomėjau šia tema plačiau ir išsiaiškinau, kad galima ne tik narcisizmą, bet ir asmenybės bruožus numatyti pagal pateiktą “Facebook” profilį. Margeret Hall ir Simon Caton (2017) ištyrė, kad ekstravertai neretai soc. tinkluose naudoja žodį “mes”, o atviri patirčiai ir sutarūs žmonės naudoja daugiau žodžių viename sakinyje. Pastebėta, kad neurotikai dažniausiai yra linkę “šnipinėti” kitų profilius ir kuria savo įvaizdį keldami nuotraukas, kuriose jų nesimato. Manau, kad būtų visai įdomu šią temą apimti plačiau kitame blogo įraše 🙂.
    Taip pat radau šiek tiek informacijos ne tik apie skirtumus tarp įvairių amžiaus grupių, bet ir tarp lyčių. Margeret Hall ir Simon Caton (2017) nustatė, kad suaugę vyrai žymiai drąsiau save pateikia socialinėse medijose nei moterys. Pavyzdžiui, Ioanna Psylla, Piotr Sapiezynski, Enys Mones ir Sune Lehmann (2017) ištyrė, kad narcisizmas socialiniuose tinkluose dažniau pasireiškia tarp vyrų, tačiau moterys juose yra aktyvesnės.
    Visgi, svarbu paminėti Johanna van Oosten, Laura Vandenbosch ir Jochen Peter (2015) tyrimą, kuriame buvo ieškoma skirtumų tarp paauglių savos lyties išreikšto pateikimo ir seksualumo. Išsiaiškinta, kad lyčių skirtumų tarp paauglių savęs pateikimo nebuvo rasta, tačiau išsiaiškinta, kad, jei paauglys skelbia labai stipriai vienai ar kitai lyčiai prijaučiančius įrašus, dažniau pasireiškia seksualus savęs pateikimas socialiniuose tinkluose. Todėl, vėlgi, tai gali būti viena iš idėjų sekančiam blogui.
    Dar kartą padėkosiu, kad pasidalinai savo mintimis ir pasidžiaugsiu, jog suteikei galimybę įsigilinti į šią temą 🙂
    Berta

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s