Nuotraukų kėlimas į socialinius tinklus – naujosios kartos dienoraštis?

Šiuolaikiniais laikais veikiausiai beveik visi negali apsieiti be vienokių ar kitokių socialinių tinklų. Vieni naudoja „Facebook“, kiti „Twitter“, dar kiti „Instagram“ ar „Snapchat“, o gal ir visus vienu metu. Nuolat skubančioje ir dideliais informacijos kiekiais aptekusioje visuomenėje, vaizdinės komunikacijos reikšmė akivaizdžiai didėja. Vietoj ilgos žinutės, dabar žmonės gali nusiųsti nuotrauką, kuri apibūdina tam tikrą situaciją. Todėl jau kuris laikas yra atsiradusi tam tikra mada dalintis savo gyvenimo smulkmenomis keliant nuotraukas ir prie jų užrašant prierašą. Taip pat apie didėjančią vaizdinės informacijos įtaką byloja ir vaizdine komunikacija paremtų socialinių tinklų iškilimas: „Instagram“, „Pinterest“, „Tumblr“ ir kita.

Pile of 3d popular social media logos Free Photo

Šių laikų visuomenei svarbios žinios yra kas kokį automobilį įsigijo, kur nukeliavo, kaip ir su kuo atšventė gimtadienį, kurias jie vienas kitam vis dažniau perteikia per nuotraukas. Vieni siunčia jas asmeninėmis žinutėmis, kiti skelbia viešai. Norite tikėkite, norite ne, bet anksčiau toks dalijimasis savo asmeninio gyvenimo smulkmenomis irgi egzistavo. Ar pamenate tokią knygutę su užraktu, vadinama dienoraščiu? Taip, būtent dienoraščiai dar senais laikais buvo naudojami asmeninių įvykių pasidalinimui. Dar XIX a. pabaigoje ištekėjusios merginos turėjo rašyti dienoraščius tam, kad atvykę jų tėvai galėtų jį perskaityti ir sužinoti visus įvykius, taip skatindami jas elgtis tinkamai. Apskritai dienoraštis bei socialinių tinklų naudojimas ne taip vienas nuo kito ir skiriasi: abiejuose yra fiksuojami arba aprašomi svarbūs momentai, abiejuose yra fiksuojama data. Kaip ir socialinių tinklų įrašą (angl. Post) taip ir dienoraščio užrašus tu gali pasirinkti kam rodyti – gali pasilikti tik sau asmeniškai, gali parodyti tam tikriems žmonėms, arba visiems. Taip pat abu šie dalykai nėra faktinė informacija, juk prie nuotraukos, kurioje stovi prie „Ferrari“ nepridėsi dokumentų kopijos, įrodančios, jog ji priklauso tau.

Visgi, dienoraštis ir socialinės medijos – panašu ar nelabai?

Tiek dienoraščiuose, tiek socialinėse medijose  žmonės dalinasi ne tik smulkmenomis apie save, bet ir apie jų aplinkoje įvykusius įvykius. Humphreys (2018) nusprendė pasigilinti į socialinį tinklą “Twitter”. Jis pabandė palyginti dalijimąsi gyvenimo smulkmenomis dienoraštyje ir „Twitter“ paskyroje. Paėmęs abejoms dalijimosi priemonėms tinkamas temas, tokias kaip, maistas, sveikata, oras, miegas, šeima, religija ir veiklos/hobiai, jis pastebėjo, kad nuo XIX a. pabaigos ne taip daug kas ir pasikeitė. Beveik 70 procentų „Twitter“ „postų“ buvo būtent šiomis temomis. Taip pat Humphreys pastebėjo ir tai, kad tiek „Twitter“, tiek XIX a. dienoraščiuose labai dažna tema – tos dienos naujienos bei nutikimai. Atrodo, žmonės visais laikais mėgo pasidžiaugti bei pasiskųsti apie pasaulio naujienas, kurias jie sužinojo.

People holding social media icons Free Photo

Pažvelkime į kitą socialinį tinklą – „Flickr“. Tai platforma, kurioje žmones gali kelti nuotraukas, jas aprašyti, priskirti joms raktinius žodžius (angl. Tag), gali kurti albumus ir panašiai. Julia Davies (2007) nusprendė patyrinėti šį socialinį tinklą. Ji pastebėjo, kad čia neapsakomai daug žmonių dalinasi savo kasdienybe, į kurią, pasak autorės, jie bando pažvelgti kitu kampu. Keliamos nuotraukos gali nustebinti – žmonės fotografuoja ne tik tai, ką valgo pietums, bet ir kaip plauna indus, kaip gyvena, kur žiūri televizorių bei kur ir kada vedžioja šunį arba net katę.

Low section of a woman walking with her cat Free Photo

Žmones traukia paskalos ir kitų žmonių asmeninio gyvenimo detalės

Kodėl tokia tendencija išlieka? Tai gana elementaru: visiems žmonėms, visais laikais patiko skaityti ir domėtis kitų asmeniniu gyvenimu. Ne maža yra žmonių, kurie nors kelis kartus per savaitę pasidomi ne tik savo draugų, bet ir žymių žmonių  asmeninio gyvenimo detalėmis. Mums įdomu, kas, ką veikė, kur buvo ir ką valgė pusryčiams, taip pat, kaip anksčiau ištekėjusių merginų tėvai arba mirusio žmogaus artimieji skaitydavo jų dienoraščius. Humphreys tai lygina su tam tikru intymumo užmezgimu. Tai lyg ryšio užmezgimas su seniai nematytu draugu, tolimu giminaičiu ar bet kuo kitu, su kuo norėtųsi artimiau pabendrauti, daugiau apie jį sužinoti.

Young sad vulnerable girl using mobile phone scared and desperate suffering online abuse cyberbullying being stalked and harassed in teenager cyber bullying concept

Aktyvumas socialiniuose tinkluose pavojingas?

Nors dalijimasis mūsų kasdiene veikla, atrodo, nėra labai pavojingas, juk kas gal nutikti, jei aš pasigirsiu gavusi naują, prabangų laikrodį arba pasigyrusi, jog išvykstu iš namų kelioms savaitėms? Tačiau tai gali labai pakenkti mūsų privatumui ir netgi saugumui. Paluckaitė ir Žardeckaitė-Matulaitienė (2015) pastebėjo, kad paaugliai neretai internete atskleidžia informaciją apie alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimą ar nelegalią, amžiui draudžiamą veiklą, kas gali jiems užtraukti neigiamų pasekmių mokykloje (jie gali gauti įspėjimą ar būti svarstomi mokyklos komisijos). Taip pat autorės teigia, kad pastaruoju metu tampa vis populiariau patikrinti darbo ieškančių asmenų socialinių tinklų profilius. Tad pateikus netinkamą ar kitokio pobūdžio, galimai kompromituojančią medžiagą iškyla grėsmė, jog pateikta nepriimtina asmeninė informacija turės neigiamos įtakos bandant įsidarbinti. Be to, tai gali turėti reikšmės ir akademinėje srityje, kai, pavyzdžiui, universiteto dėstytojas gali turėti problemų dėl įkeltos netinkamos nuotraukos ar kitos informacijos, kuri nėra priimtina universiteto bendruomenės vizijai.

Kodėl vieni iš mūsų linkę būti labai aktyvūs socialiniuose tinkluose, o kiti vis tik išlieka pasyvesni?

Pasak Sorokowski ir jo kolegų (2015), daugelis tyrimų yra patvirtinę, jog žmonių polinkis būti aktyviems socialiniuose tinkluose yra susijęs su Penkių Faktorių Modeliu ir pavydu. Tačiau kaip būtent šios charakteristikos susijusios su socialinių medijų aktyvesniu naudojimu išlieka neaišku. Seidman (2013) pastebėjo, kad poreikis priklausyti yra pagrindinė paskata užmegzti ir palaikyti santykius bei pagrindinis „Facebook“ naudojimo motyvas. „Facebook“ leidžia vartotojams patenkinti priklausymo poreikius bendraujant ir sužinant informaciją apie kitus. Seidman taip pat mano, jog „Facebook“ gali būti efektyvus būdas atsikratyti socialinio atsiribojimo jausmo, nes tai leidžia bendraamžiams priimti ir plėtoti santykius bei padidina jų savivertę. Kita svarbi „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų naudojimo motyvacija yra savęs parodymas. „Facebook“ veikla, kuria siekiama savęs pateikimo, parodymo tikslų, yra nuotraukų, profilio informacijos ir sienos (angl.  Wall) turinio skelbimas. Tyrimai parodė, kad populiarumo siekiantys vartotojai linkę atskleisti labai daug informacijos apie save „Facebook“, įsitraukti į strategišką savęs pateikimą ir tobulinti savo profilį. Tad socialinės medijos gali būti unikali vieta išreikšti ir parodyti save. Kai kurie asmenys, ypač turintys didelį socialinį nerimą, jaučiasi galintys išreikšti paslėptus savo asmenybės aspektus (savybes, kurios yra žmogaus asmenybės dalis, bet paprastai nėra išreiškiamos kasdieniame gyvenime) internete. Tačiau kai kurie tyrėjai mano, kad ir, pavyzdžiui, narcistiški individai yra labai linkę reikštis socialiniuose tinkluose. Jie yra labai egocentriški, dominuojantys, matantys save kaip patrauklesnį bei geresnį už kitus. Narcisizmo tyrinėtojai pastebėjo, kad tokių žmonių charakteristikos ir suteikia jiems didesnį poreikį aktyviai dalyvauti socialiniuose tinkluose, kur jie yra pastebimi, jiems suteikiamas dėmesys ir pagyros. Tačiau kai kurie mano, kad tai veikiausiai galima priskirti tik prie asmenukių (angl. Selfies)  viešinimo, o ne apskritai prie aktyvumo šioje erdvėje. Tad, kodėl vieni pasirenka labai aktyviai dalyvauti socialiuose tinkluose, o kiti to labai vengia, išlieka paslaptis.

Cityscape icon symbol web element

Apibendrinimas

Tad veikiausiai galima sakyti, jog šių laikų visuomenė ne taip ir pasikeitė, ji tiesiog patobulėjo. Mūsų minčių ir jausmų išreiškimas dabar yra ne ant popieriaus ir kartais net ne žodžiais. Daugelis iš mūsų dalinamės savo asmeninio gyvenimo detalėmis, tiek kasdienėmis smulkmenomis, tiek ir didžiaisiais gyvenimo pokyčiais, taip, kaip dabar yra priimtina – virtualioje erdvėje.

Literatūra

Humphreys, L. (2018). The qualified self: Social media and the accounting of everyday life. Cambridge, MA: MIT Press. Skyrius Sharing the everyday.

Paluckaitė, U., Žardeckaitė-Matulaitienė, K. (2015). Rizikingas elgesys internete: jo formos ir pasekmės tarpasmeniniams santykiams bei asmens privatumui. Visuomenės sveikata: 3(70), 29-38.

Seidman, G. (2013). Self-presentation and belonging on Facebook: How personality influences social media use and motivations. Personality and Individual Differences: 54(3), 402-407. https://doi.org/10.1016/j.paid.2012.10.009

Sorokowski, P., Sorokowska, A., Oleszkiewicz, A., Frackowiak, T., Huk, A. & Pisanski, K. (2015). Selfie posting behaviors are associated with narcissism among men. Personality and Individual Differences: 85, 123-127. https://doi.org/10.1016/j.paid.2015.05.004

Berta

One thought on “Nuotraukų kėlimas į socialinius tinklus – naujosios kartos dienoraštis?

  1. Berta,

    Man patiko tavo įžvalgos šia tema. Tikrai suradai negirdėtų faktų ir juos aprašei labai įdomiai ir įtraukiančiai. Taip pat, manau, kad labai gerai apžvelgei šią sritį iš psichologinės pusės. Tačiau dar pagilinant temą norėčiau pasidalinti savo pastebėjimais.

    Man įstrigo Keith Wilcox ir Andrew Stephen (2012) tyrimas, kuriame jie pastebėjo, jog žmonės naudojasi socialiniais tinklais, norėdami patenkinti įvairius socialinius poreikius, įskaitant saviraišką ir savęs pristatymą. Tad, jų teigimu, naudojimasis socialiniu tinklu gali padidinti savivertę ir teigiamai paveikti psichologinę gerovę. Nors naudojimasis socialiniais tinklais verčia žmones geriau jaustis būnant savimi, pasak jų, šie padidėjusios savivertės jausmai gali neigiamai paveikti elgesį. Kadangi žmonėms rūpi įvaizdis, kurį jie pateikia artimiems draugams socialiniuose tinkluose, autoriai mano, jog kuo labiau žmogus vertina stiprius ryšius su artimais žmonėmis, tuo labiau padidėja jų savivertė jiems peržvelgiant savo socialinį profilį. Toks momentinis savivertės padidėjimas, sumažina savikontrolę. Dėl šios priežasties asmenys, susitelkę į tvirtus tarpasmeninius ryšius, rodo mažiau savikontrolės po naršymo socialiniame tinkle, nei prieš naršymą.

    Taip pat, sužinojau, kad, pasak Ellison, Steinfield ir Lampe (2007), žmonės, kurių pasitenkinimas gyvenimu paprastai yra žemas, naudojasi socialiniais pranašumais norėdami gauti socialinę paramą ir atstatyti savo gerovę po neigiamų emocinių išgyvenimų, pasikliauja socialiniais tinklais.

    Palietei ir, mano manymu, labai svarbią temą – apie žmogaus ir jo skelbiamos informacijos saugumą ir asmens privatumą. Tačiau, manau, jog šią temą galima būtų dar labiau praplėsti. Yang Wang, Gregory Norcie ir jų kolegos (2011) išanalizavo ir pateikė dižiausias rizikas, susijusias su socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“. Jie išskyrė, jog privatumo rizika, susijusi su socialiniais tinklais, yra persekiojimas, tapatybės vagystė, šantažas. Taip pat autoriai teigia, jog informacijos viešinimas gali sukelti neigiamus padarinius, tokius kaip, reputacijos sugadinimas, nepageidaujami kontaktai, priekabiavimas ir individo asmeninių duomenų panaudojimas.

    Tad tikrai, manau, kad ši tema yra perspektyvi tolimesniam plėtojimui. Ačiū tau, jog pasidalinai savo įžvalgomis.

    Miglė

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s