Nuotrauka yra verta tūkstančio žodžių, arba kodėl Instagramas yra vienas populiariausių socialinių tinklų

Ar žinote, kaip šiais laikais vaikinai užkalbina merginas ir ko jie jų prašo? Tikrai jau, kad ne telefono numerio, bent jau dauguma.. Beje, net ir ne „Facebook” paskyros. Dažniausiai jie domisi ar mergina turi visiems puikiai žinomo (drąsiai sakau „visiems” ir esu įsitikinusi, kad galiu savo žinojimo net necituoti) socialinio tinklo „Instagram” paskyrą. Jeigu mergina paskyrą turi, vaikinai vietoje ją paseka („pafollowina”) ir tam kartui bendravimas būna baigtas. Pasirodo, šis klausimas domina ne vien tik mane. 2014-tų metų forume radau merginos klausimą:  „Pastebėjau, kad po to, kai vaikinui daviau savo numerį, jis vėliau manęs paprašė instagramo. Aš galėčiau tai suprasti, jei būtume susipažinę internetu, bet, priešingu atveju, man atrodo, kad čia tiesiog būdas jiems (vaikinams) gauti daugiau sekėjų ir „like’ų”. Ar aš klystu?”. Merginai forumo lankytojos pažėrė tokio pobūdžio atsakymus:

  • „Tikriausiai dėl to, kad jie nori pažiūrėti tavo nuotraukas. Tavo instagramas gali daug ką pasakyti apie tave..” 
  • „Jie bando išsiaiškinti, kokia tu esi iš tikrųjų. Nuotraukos pasako DAUG.”
  • „Tai paprasčiausiai yra būdas išsiaiškinti, apie ką tu esi.”
  • „Yra pasakymas, kad nuotrauka pasako tūkstantį žodžių.. Toks būtų mano spėjimas!”

Išsiaiškinti, kokia tu esi iš tikrųjų? IŠ TIKRŲJŲ..? 

Tokiu būdu norėjau pabrėžti Instagramo turėjimo svarbą. Kas jei ne jis geriausiai atspindi, kas mes esame, ką mes veikiame, kuo mes gyvename, kaip mes gyvename, na ir galiausiai… kokie mes esame gražūs, populiarūs, juokingi, stilingi, protingi, mylintys, draugiški..? Tai aš sakau pusiau ironiškai, pusiau ne – jums spręsti. Bet, vėlgi, svarbiausia, kad tai, ką norime parodyti savo paskyroje, galime 100% kontroliuoti. Mes patys renkamės, ką, kokius, kur, kodėl ir kaip gali mus matyti aplinkiniai – mūsų sekėjai ir ne tik. Mes patys priimame ir tampame visiškai atsakingi už sprendimus dėl to, kokias nuotraukas keliame, kokiomis istorijomis dalinamės, kaip dažnai tai darome ir už daugelį kitų virtualiai priimamų sprendimų. Visa tai mūsų rankose ir, iš tikrųjų, visa tai galima būtų pavadinti paprasčiausiai – savęs pateikimu. 

Kada tai pasidarė aktualu?

Jau 2008-tais metais galėjome skaityti straipsnius apie savęs pateikimą socialiniuose tinkluose. Skirtumas tas, kad tuomet straipsnio raktas buvo „Įvaizdžio Formavimo” (angl. Impression Management) sąvoka, kurią pirmą kartą panaudojo ir aprašė Ervingas Goffmanas. Raktas sakau (ir literaliai pabrėžiu) dėl to, kad tada tas „įvaizdžio formavimas” dar buvo labiau apie tarpasmeninę sąveiką ir identiteto konstravimą realybėje. Realybėje, kurioje kasdien susiduriame su šiuo sąmoningų ir nesąmoningų procesu, bandydami paveikti žmonių suvokimą apie kitą žmogų, objektą ar įvykį, kontroliuodami informaciją socialinėje sąveikoje. Nuo to, kaip mes apsirengiame ryte iki pat išėjimo pro namų duris, kuomet įgauname socialines roles prieš kitus – mes nuolat, kasdien, ištisai ir nepertraukiamai konstruojame ir kontroliuojame savojo „aš” versijas prieš kitus. Su šiuo reiškiniu minėtas autorius mus supažindino 1959-iais metais savo knygoje „The presentation of self in everyday life”. Sąvoka buvo pristatyta kaip teatras – žmonės kasdien užima tam tikrus vaidmenis ir dalyvauja pasirodyme, norėdami perduoti specifinį įspūdį savo auditorijai ir sukelti tam tikras reakcijas. Taip, kaip kito konstrukto samprata ir kontekstas, kuriame jis buvo naudojamas, taip pačiai keitėsi ir savęs pateikimo galimybės, atsiradus technologijoms, socialiniams tinklams, na ir.. Instagramui. 

Kaip savęs pateikimą pakeitė technologijos?

Apie savęs pateikimą, įvaizdžio valdymą ar identiteto konstravimą – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi – viešai kalbėjome jau prieš 60 metų, o tai reiškia, kad pats konstruktas buvo aktualus jau ir kur kas anksčiau. Žmonės save pateikdavo įvairiausiais būdais, tačiau kai 2010 metų spalio 6 dieną atsirado programėlė išmaniesiems telefonams visiems gerai žinomu pavadinimu „Instagram”, kuri po poros mėnesių turėjo daugiau nei 2 milijonus vartotojų, atsirado puiki galimybė save pateikti greitai ir patogiai, naudojantis vizualine komunikacija. Šiandien, beje, o dar tiksliau – šiuo metu, Instagramas turi vieną biljioną (BI-LI-JO-NĄ) vartotojų. 

Naujosios socialinės erdvės leidžia vartotojams konstruoti viešą arba pusiau viešą profilį. Instagramo vartotojai kuria savo asmeninę dokumentiką savo keliamų nuotraukų/paveikslėlių įvairove. Tarp kitko, buvo įrodyta, kad žmonės pristato ir valdo savo virtualų identitetą strategiškai. Tai reiškia, kad žmonės dažniausiai turi tikslą, kokie nori būti ir kaip nori save pateikti. Tyrimais taip pat įrodyta, kad pagrindinė motyvacija naudoti Instagramą yra saviraiška –  keliant nuotraukas, kurios leidžia išreikšti savo tikrąjį „aš”. Kitas smarkiai motyvuojantis Instagramo naudojimo veiksnys yra asmeninės (privačios) informacijos perteikimo galimybės kitiems. Apskritai, nuotraukų ir vaizdo įrašų tipai, kuriuos kelia programėlės vartotojai, gali būti suskirstyti į aštuonias pagrindines kategorijas: autoportretai (selfiai), draugai, veiklos, užfiksuoti kadrai, maistas, įvairūs menkniekiai, mada ir gyvūnai. 

Communication is the key to success..”

Iš esmės, savęs pristatymas visada buvo ir yra apie komunikaciją. Technologijos šiai komunikacijai leidžia būti rašytinės, vizualinės ir kiekybinės formos, anot Jill Walker Rettberg. Autorė teigia, kad rašytinis savęs pristatymo būdais socialinėse medijose yra tinklaraščių rašymas arba paprasčiausiai – būsenos atnaujinimas (angl. status update). Šio būdo ištakos yra dienoraščiai, autobiografijos, memuarai ar tiesiog užrašai. Kiekybinis savęs pristatymas įgalinamas įrankiais, kurie leidžia mums pamatyti ir įprasminti savo gyvenimą per skaičius. Vizualinis savęs pristatymas socialinėse medijose – eiliniai „selfiai” atitinkantys autoportretus ir ne tik. Tai ne tik asmenukės, bet ir kiti paveikslėliai ar nuotraukos, kuriomis mes išreiškiame save. Nepaisant to, kad socialinėse medijose šie trys savęs pateikimo būdai dažniausiai vyrauja kartu, Instagramą geriausiai atpažįstame dėl jo paprasto ir patogaus formato dalintis nuotraukomis ar paveikslėliais. Pats pavadinimas, beje, yra darinys junginio „instant camera” ir „telegram”, o tikslas šio junginio buvo atspindėti „čia ir dabar” principą (kad dalintis viskuo būtų dar paprasčiau, greičiau ir patraukliau). Paveikslėliais mes galime perteikti sudėtingą informaciją paprasčiau, vizualinė komunikacija apskritai  yra daug lankstesnė, lengviau patraukia dėmesį ir yra įtraukianti, turi didesnę įtaką auditorijai, yra patikimesnė, įsimintinesnė ir panašiai.

Key to successful communication are visuals”

Instagramas buvo pirmoji socialinė platforma, siūlanti be jokio įsipareigojimo dalintis nuotraukomis ar paveikslėliais. Prie viso to, instagramo kūrėjai pasiūlė platų į programėlę integruotų filtrų pasirinkimą, kuriais galime koreguoti ir gražinti savo nuotraukas. Instagramas „gyvas” jau beveik 10 metų, o per tą laiką, žinoma, kūrėjai integravo daugelį kitų funkcijų, kurios programėlę darė vis patrauklesnę. Dabar turime galimybę kelti ne tik nuotraukas, kurios išlieka mūsų paskyroje ir visą laiką yra prieinamos kiekvienam mūsų sekėjui ir ne tik (jei esame ne privatūs), bet ir istorijas – „stories”, kurios įkeltos išnyksta po 24 valandų. Nepaisant to, svarbu paminėti, kad mes turime galimybę pasižiūrėti savo istorijų archyvą ir iš jo kada tik norime įkelti pačias smagiausias savo istorijas į „highlights” skiltį. Tada jau mūsų istorijos, kaip ir mūsų nuotraukos – išlieka prieinamos ir matomos visiems. Jos, kaip ir mūsų nuotraukos, leidžia mums formuoti ir kurti savo identitetą, kurio pėdsakas visada bus pasiekiamas, kol jo neištrinsime visam laikui. Ką, beje, padaryti yra labai sunku, nes ištrynus savo Instagramo paskyrą, yra galimybė persigalvojus ją susigrąžinti, net po visai ilgo laiko tarpo. Na o tai yra dažniausia pasekmė individams, kurie visgi karts nuo karto pabando išsitrinti savo paskyras..

Taigi, kadangi socialiniai tinklai yra labiausiai paplitę tarp „milenialsų”, o šie apskritai labiausiai vertina vizualinę komunikaciją, Instagramas savo paveikslėliais grįsta idėja greitai tapo labai patrauklia platforma. Joje kasdien galime kurti save ir stebėti, kaip tai daro kiti, nes tai yra labai paprasta. Galime stebėti kaip keičiamės patys ir kaip keičiasi kiti. Filtrų gausa leidžia pateikti informaciją (arba save) gražesniu/dailesniu pavidalu. Taip, kaip ne visada išeina realybėje, kurioje komunikacija ir savęs pateikimas vyksta socialinėje aplinkoje, tarpasmeninės komunikacijos būdu. Žmonės jaučiasi laisvesni pateikdami save virtualiai negu realybėje, nes tai leidžia daug ką, jei ne viską, ką keliame, pagražinti.

Dabartinis virtualaus savęs pristatymo fenomenas tapo mūsų reputacija ir tai, pagal ką mus žino ar atpažįsta kiti. Juk neturi nuolat būti prisijungęs prie savo paskyros, kad tave galima būtų „prachekinti”. Kiekvieną dieną mes kuriame savo identiteto istoriją, kuri, net jei yra „privati”, yra prieinama ženkliai didesniam skaičiui žmonių, nei kada nors galėjo būti prieinama anksčiau, neturint socialinių tinklų. Taigi, technologijos, virtualūs tarpasmeniniai santykiai ir komunikacija  apskritai pakeitė socialinį diskursą. Lygiai taip pat beje, kaip telefono numerį pakeitė Instagramo paskyra.

Gabrielė K

Literatūra

Rettberg, W., J. (2014). Seeing Ourselves  Through Technology. 1-88

Rettberg, W., J. (2017).  Self Representation in Social Media. SAGE Handbook of Social Media.  1-30.

Picone, Ike. (2015). Impression Management in Social Media. 10.1002/9781118767771.wbiedcs071

Smiciklas, Mark. (2012). The power of infographics : using pictures to communicate and connect with your audiences. Indianapolis, Ind. :Que Pub.,

Serafinelli, E. (2017) Analysis of Photo Sharing and Visual Social Relationships. Instagram as Case Study. Photographies, 10 (1). ISSN 1754-0763 

Tyer, Sarah (2016) Instagram: What Makes You Post?,” Pepperdine Journal of Communication Research: Vol. 4, Article 14.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s