Kodėl žmonės teikia pirmenybę virtualiam bendravimui?

Turbūt ir jūs esate buvę tokioje situacijoje, kai, vietoj to, kad susitiktumėte su žmogumi, jam tiesiog parašote žinutę, naudodamiesi socialinės medijos platforma, tokia kaip Facebook ar Instagram. Galbūt tiesiog neturėjote laiko susitikti su tuo žmogumi gyvai ar tiesiog tingėjote palikti savo namus. Šiais laikais vis daugiau ir daugiau žmonių naudojasi socialinėmis medijomis. Oberlo.com pateiktais duomenimis 45% pasaulio gyventojų naudojasi socialinėmis medijomis ir jų naudojimas nuo 2010 metų kasmet padidėdavo maždaug 12,6 procentų. Bet kodėl žmonės dažnai pasirenka virtualų bendravimą vietoje realaus ir kaip toks bendravimas paveikia tarpasmeninius santykius?

Yra keletas priežasčių kodėl kai kurie žmonės yra labiau linkę bendrauti virtualiai, o ne realybėje. Visų pirma, socialinės medijos yra galingas įrankis, leidžiantis palaikyti ir vystyti santykius su kitais žmonėmis, nes jų dėka galime greitai susisiekti vieni su kitais, neįdėdami daug pastangų. Tokios platformos kaip Facebook leidžia mums atkurti nutrūkusias draugystes, sustiprinti silpnus socialinius ryšius. Nors mes negalime fiziškai būti kartu su žmogumi, mes žinome, kad visada galima su juo susisiekti kelių telefono ar kompiuterio klavišų paspaudimų pagalba. Nesvarbu ar tai būtų asmeninė žinutė, draugo pažymėjimas kokiame nors įraše, sureagavimas patiktuku į kito įkeltą nuotrauką ar jos pakomentavimas, šie veiksmai gali parodyti žmogaus susidomėjimą kitu asmeniu, dėmesio jam suteikimą bei įsipareigojimą tarpusavio santykiams. Nuolatinis ryšio palaikymas sustiprina santykius ne tik virtualiame, bet ir realiame gyvenime. 

Santykių kūrimas pasitelkus socialinės medijos platformas įgalina mus kurti santykius, kurie kitais būdais būtų sunkiai užmezgami ar iš viso neįmanomi. Jų dėka žmonės gyvenantys skirtinguose pasaulio kampeliuose gali lengvai susipažinti bei užmegzti draugystę. Kompanijos nesunkiai gali užmegzti norimus darbinius santykius ar išplėsti savo verslą į kitas vietoves. Naudojantis jomis žmonės, kurie nori ir ieško socialinio palaikymo, gali rasti įvairiausias bendruomenes, kuriose gali jį gauti. Pavyzdžiui, moteris, kuri neturi savo aplinkoje žmonių, kuriems galėtų pasipasakoti savo problemas, kurias patyria subyrėjus santuokai, internete gali susirasti žmonių, kurie irgi yra tai patyrę, ir, sulaukdama jų palaikymo, gali pati geriau su šiomis problemomis susidoroti. Taigi, socialinės medijos leidžia nepaisyti socialinių, geografinių bei politinių apribojimų, kuriant naujus santykius.  

Psichologiniai veiksniai taip pat gali būti susiję su tuo, kad žmogus yra labiau linkęs bendrauti su kitais asmenimis internetu. McKenna ir kt. teigia, jog vieniši individai dažnai yra įsitikinę, kad jie gali geriau išreikšti savo asmenybę bendraudami su kitais internete negu su tais, kuriuos pažįsta ir su kuriais bendrauja už interneto ribų. Tačiau kita teorija teigia, jog tai yra ne tiek vieniši individai, kiek žmonės, kurie turi socialinį nerimą. Socialinis nerimas atsiranda tuomet, kai asmuo nori sukurti teigiamą savo paties įvaizdį, tačiau neturi pasitikėjimo savimi tai padaryti. Kadangi bendravimas internetu ir realiame pasaulyje šiek tiek skiriasi, yra manoma, kad internetinis bendravimas gali būti ypač patrauklus tiems, kurie turi tarpasmeninio bendravimo sunkumų. Šis teiginys gali būti paaiškinamas keletu veiksnių. Visų pirma, virtualus bendravimas suteikia didesnį anonimiškumą. Vienas žmogus gali bendrauti su kitu, pasivadinęs savo sugalvotu slapyvardžiu ar atskleisti tik tokias detales apie save, kurias jis yra linkęs pasidalinti, nebijodamas, kad jo tapatybė bus atskleista. Žmogus pašnekovui gali nepasakyti savo amžiaus, lyties, rasės, neparodyti savo nuotraukų, kuriose būtų matoma jo išvaizda bei nuslėpti elgesio įpročius. Visi šie veiksniai už interneto ribų galėtų daryti įtakos ar iš viso su šiuo žmogumi norėtumėme kalbėti bei palaikyti santykius, tačiau socialinių medijų pagalba sukurtas anonimiškumas sumažina šių veiksnių svarbą. Tokia bendravimo forma taip pat suteikia didesnę galimybę kontroliuoti tai, kaip žmogus save pateikia. Kitaip negu realiame gyvenime, kur bendravimas vyksta spontaniškai ir reakcijas į kito pašnekovo pasisakymus yra sunkiau nuslėpti, bendraudami internetu galime ilgiau apgalvoti kokius atsakymus pateiksime, geriau suformuluoti savo mintis. Taip pat emocinės reakcijos yra lengviau nuslepiamos, kai, norėdami neparodyti, kad esame supykę, nusiunčiame draugui linksmą emotikoną ir gerai apgalvojame savo atsakymą prieš jį išsiųsdami asmeniui, sukėlusiam mums tokią reakciją. Vieniši ar socialiai nerimastingi asmenys bendravimą internetu supranta kaip mažesnę socialinę riziką negu bendravime akis į akį, tai yra, jų manymu, jų socialinis statusas gali mažiau nukentėti bendraujant internetu. Norėdami perteikti tokį įvaizdį, kurį jie siekia sudaryti kitiems, šie asmenys yra labai motyvuoti siekti mažai rizikos sukeliančių bendravimo situacijų. Šie žmonės yra linkę vengti pavojų, kurie gali pakenkti jų susikurtam įvaizdžiui. Taigi, tokie asmenys jaučiasi, kad bendraujant virtualioje platformoje, jie yra saugesni, pasiekia efektingesnių rezultatų, yra labiau pasitikintys savimi bei jaučiasi daug patogiau užmezgant bei vystant virtualius santykius. Zhao ir kt. taip pat atlikę tyrimus rado, kad socialinės medijos platformos gali suteikti žmonėms pasitikėjimo savimi, kadangi šie individai jose gali pateikti save kaip socialiai geidžiamesnius. Platformos, tokios kaip Facebook, taip pat leidžia droviems žmonėms užmegzti kokybiškesnius santykius. Jose jie bendraudami tampa ne tokie suvaržyti, nors realiame pasaulyje bendraujant drovumas galėtų tik trukdyti kurti santykius. Baker ir Oswald atliko tyrimą ir išsiaiškino, jog tie asmenys, kurių drovumo įvertis buvo aukštas daugiau laiko praleisdavo Facebook platformoje bei jų santykiai ten su draugais buvo kokybiškesni. Nedroviems asmenims Facebook neturėjo jokios įtakos jų santykių su kitais kokybei. Internete sutikti žmonės taip pat yra ir suvokiami kitaip. Čia nepažįstamieji yra suvokiami ,,tokie patys kaip aš”, tokie, galėtų juoktis iš tokių pačių pokšų, turėtų tokį patį humoro jausmą, turėtų panašius pomėgius bei galėtų laisvai kalbėtis apie temas, kurios yra įdomios ir tau. Vieniši ir socialinį nerimą patiriantys asmenys tampa labiau linkę bendrauti internetu, dėl ko vėliau gali patirti negatyvias pasekmes dėl per didelio jo naudojimo, tokias kaip išsivysčiusi interneto priklausomybė.

Tyrimas, tyręs santykių kūrimąsi teigia, jog žmonės, kurie socialinius ryšius yra linkę kurti internete, taip pat dažnai turi socialinį ratą, kurį sudaro ne tokie įvairūs žmonės. Duodami pasirinkti su kuo bendrauti, asmenys dažnai pasirenka užmegzti santykius su tais, kurie yra į juos panašūs. To pasekmė yra ta, kad tuomet žmonių socialinis ratas yra sudarytas iš tokių asmenų, kurie turi panašius įsitikinimus, nuostatas, žinias ar net išvaizdą. Nesinaudodami socialinėmis medijomis žmonės tampa apriboti jų gyvenamosios vietos, tad ir jų socialinis ratas tuomet susideda iš įvairesnių individų.

Visgi kaip dar bendravimas internetu gali paveikti tarpasmeninius santykius? Dažnai žmonės net nesusimąsto, kad yra šiokių tokių skirtumų tarp bendravimo realybėje ir bendravimo virtualioje aplinkoje. Nors bendravimas socialinių medijų platformose yra efektyvesnis būdas susirasti draugų bei šiuos santykius plėtoti, tokio bendravimo būdo gali ir nepakakti, jei yra reikalingas fizinis prisilietimas prie žmogaus ar intensyvus jo įtikinėjimas. Socialinių medijų dėka taip pat tapo galimos partnerystės, kurių partneriai gyvena skirtinguose pasaulio kampeliuose, tačiau šie santykiai yra daug trapesni, dėl ko dažniau iškyla įvairios problemos, kai ateina sunkesnis laikotarpis, dėl kurio reikia įtvirtinti tam tikrus pokyčius. Kai kurie mokslininkai, tokie kaip Cooper ir Sportolari, teigia, jog nors, dėl anonimiškumo žmonės yra linkę labiau patys atsiskleisti, pasakoti įvairiausias savo gyvenimo detales  bei jausmus, šie santykiai nesitęsia labai ilgai. Žmonės atsiskleidžia vieni kitiems labai greitai, todėl greitai virtualūs santykiai tampa labai intensyvūs. Vis dėlto, dėl pamatinio pasitikėjimo internetiniu draugu trūkumo ir dėl nuoširdaus vienas kito supratimo nebuvimo, šie santykiai yra nepatvarūs ir juos yra sunku išlaikyti. Taigi, šis santykių modelis teigia, kad nors asmenys yra atviresni vieni su kitais bendraujant socialinės medijos platformose, tokios draugystės vargu ar tęsis ilgą laikotarpį, nes jos yra labiau paviršutiniškos. 

Nors mes ir žinome, kad virtualus bendravimas bei bendravimas akis į akį turi tam tikrų skirtumų, bet ar tikrai tai yra dvi skirtingos komunikacijos rūšys?  Nors ir yra situacijų, kai yra sukuriami nauji virtualūs santykiai ar pakeičiamos į juos realaus pasaulio draugystės, pavyzdžiui, draugui išvažiavus gyventi į užsienį, pasak Wang ir Wellman, dažniausiai pasitaiko tokių santykių, kai virtualus bei realus bendravimas papildo vienas kitą. Kai individai pradeda daugiau naudotis socialinės medijos sistemomis, jie yra linkę daugiau kontaktuoti su savo draugais bei šeimos nariais. Šios priežastys nulemia tai, kad asmuo įgyja platesnį bei įvairesnį socialinį ratą. Didesnis naudojimas socialinėmis medijomis bei platesnis socialinis ratas yra siejamas su didesniu socialinių ryšių turėjimu aukštesne socialinių sąveikų kokybe, tai yra, naudodamasis socialinėmis medijomis žmogus įgyja daugiau draugų bei patobulina savo santykius realiame gyvenime. Taip atsitinka todėl, kadangi socialinės medijos platformos dažnai yra naudojamos suorganizuoti, koordinuoti bei sekti už interneto ribų vykstančius susitikimus bei renginius. Santykiai, sukurti socialinių medijų dėka, jiems vystantis, neretai yra pratęsiami ir realybėje. 

Taigi, apibendrinant galima teigti, jog žmonės bendrauja socialinių medijų platformose dėl įvairių priežasčių, tokių kaip socialinė, geografinė, politinė atskirtis, socialinio nerimo, drovumo. Toks bendravimas taip pat sutaupo laiko ir pastangų, kurias reikia įdėti norint palaikyti santykius. Vienų tyrėjų nuomone bendraudami tokiu būdu gali būti užmezgamos prasmingi, kokybiškesni santykiai, tačiau kiti tyrėjai tvirtina, jog tokios draugystės yra paviršutiniškos ir jos ilgai netrūksta. Visgi yra ir trečioji nuomonė, kuri teigia kad virtualūs santykiai ir santykiai realiame gyvenime papildo vienas kitą ir vienas kitą sustiprina.

Brigita K.

Literatūra

  1. Butler, B. S., Matook, S. (2015). Social Media and Relationships. The International Encyclopedia of Digital Communication and Society, 1-12.
  2. Caplan, S. E. (2007). Relations among loneliness, social anxiety, and problematic Internet use. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 10(2), 234–42.
  3. Bakardjieva, M. (2003). Virtual Togetherness: An Every-Day Life Perspective. Media, Culture & Society, 25, 291-313.
  4. Sosik, V. S., & Bazarova, N. N. (2014). Relational maintenance on social network sites: How Facebook communication predicts relational escalation. Computers in Human Behavior, 35, 124-131.
  5. Harper, A (2019). The Nature of Virtual Relationships in Social Media. Soapboxie. https://soapboxie.com/social-issues/The-Nature-of-Virtual-Relationships-in-Social-Media
  6. Baker, L., & Oswald, D. (2010). Shyness and Online Social Networking Services. Journal of Social and Personal Relationships, 27, 873-889.

2 thoughts on “Kodėl žmonės teikia pirmenybę virtualiam bendravimui?

  1. Labai informatyvus ir įdomus post’as, daug reikiamos informacijos, paaiškinimų ir tekstas labai nuosekliai išdėstytas ir teisingai argumentuotas. Manau, puikiai pasiremta reikiama ir svarbiausia tinkama literatūra, autorių mintys ir perfrazavimai labai tinkami ir savo vietoje.
    Tačiau man užkliuvo kelios mintys. Visų pirma, nesutinku su mintimi, kad socialinėse medijose sutikti žmonės su kuriais tu susipažįsti ir tampi draugais, negali būti tavo ilgalaikiai draugai, nes jūsų nuomone, tokios draugystės yra labai paviršutiniškos, manau, tai priklauso nuo to, ko siekiama iš tos draugystės, jeigu abu žmonės norės, kad ta draugystė tęstųsi, tai ji gali būti ir labai ilgalaikė, Antra, manau, jog minimi teigiami dalykai apie bendravimą internetu yra naudingi tik pačiam žmogui asmeniškai, tačiau iš kito žmogaus perspektyvus tas visas galimas netikrumas ir apsimetimas gali būti paveikti labai neigiamai, melas kuriant draugystę nėra tinkamas pasirinkimas, nors tai tau asmeniškai ir galbūt sukuria geresnį įvaizdį apie tave. Apibendrinime tikėjausi išgirsti jūsų asmeninę nuomonę, tai visgi ar bendravimas internete geriau nei realus ar blogiau.
    Tačiau darbas yra nuoseklus, informatyvus ir naudingas!
    Gabrielė V.

    Like

  2. Labai įdomus post’as. Smagu, kad atskleidei bedravimą socialiniuose tinkluose iš blogosios ir gerosios pusių.
    Nors sutinku, kad yra grėsmė žmonėms, kurie bendrauja daugiausiai socialinių tinklų pagalbą tapti priklausomais nuo interneto, tačiau dažnai turintiems socialines fobijas žmonėms bendravimas socialinių tinklų pagalba yra vienintelis išsigelbėjimas. Šie žmonės ne vien jaučiasi saugiau pateikdami save socialiniuose tinkluose bet ir patenkina poreikius bendrauti, išvengia vienišumo jausmo, kadangi bendravimas tikrovėje yra sunkiai įgyvendinamas ir yra kasdieninė kova bei didelių varginančių pastangų eikvojantis dalykas. Būtų įdomu sužinoti ar šiems žmonėms socialiniuose tinkluose sukurti santykiai yra kokybiški ir susitikus tikrovėje. Taip pat minėjai, kad socialiniuose tinkluose sukurtas socialinis ratas yra sudarytas iš panašias nuostatas, pomėgius ir net išvaizdą turinčių žmonių. Tačiau manyčiau tai priklauso nuo pačio individo ir kokias ypač socialines medijas jis naudoja bendravimui. Ne visada turinčius panašius pomėgius, kaip pavyzdžiui tos pačios knygos, atlikėjo fanus, sieja tokios pat pažiūros apie kitas temas, kurios nėra susijusios su tuo pomėgiu. Aišku internete mes turime grėsmę patekti į tam tikrus “aido kambarius”, kai apsupame save tik panašiais į save individais, kurie turi nuomonę su kuria mes sutinkame. Tai priklauso nuo to ko siekiame iš žmonių su kuriais susipažįstame socialiniuose tinkluose – pritarimo, palaikymo o galbūt kaip tik, kad kas mestų iššūkį mūsų pažiūroms.

    – Silvija

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s