Influenceriai. Nauda ar žala?

Influenceriai arba vadinamieji „nuomonės formuotojai” yra labai naujas ir unikalus komunikacijos reiškinys pasaulyje ir ypač Lietuvoje. Tai yra tai, kuo šiandien nori būti dažnas jaunas žmogus. Būti influenceriu visiem atrodo kaip, pats lengviausias darbas. Aplinkinių nuomone būti influenceriu reiškia nedaryti nieko, tai yra, kelti post’us ar stories apie savo dieną, rodyti visiems, ką nusipirkai, kur ir ką valgei, su kuo susitikai ir panašiai. Juk, toks darbas svajonė ar ne? Daugelis žmonių, to net nelaiko tikru darbu, jie tai supranta, kaip hobį ar kaip tiesiog niekam nereikalingą veiklą, kuria gali užsiimti bet kas. Tačiau, ar tikrai tai yra toks niekam nereikalingas reiškinys ir ar tikrai tai yra taip lengva?

Influenceriai atsirando beveik tuo pat metu, kaip ir visos masinės medijos bei socialiniai tinklai. Paaugliai siekdamai tapti įžymiais tai daro tiesiog iš savo kambario, mokyklos klasių ar erdvės kuriose tuo metu yra, tai jie daro stream’indami, darydami live’us, dėdami post’us ar story’s ar tiesiog rašydami tam tikrus tekstus dar vadinamus linklaraščiais. Facebook’as, Instagram’as, Twitter’is, Youtube, tai tik kelios platformos, kuriose knibždėte knibžda influenceriai. Dalintis beveik kiekviena savo gyvenimo akimirka, pasakoti savo paslaptis ar rodyti asmeninius gyvenimo įvykius ar reklamuoti tam įvairius reikalingus ir ne tiek reikalingus daiktus ar paslaugas turbūt išdrįstų ne kiekvienas. Tai, kas gi juos taip skatina, rodyti save? Noras parodyti save kitiems visuomet buvo vienas svarbiausių savirealizacijos aspektų žmogaus gyvenime, visi visuomet kitiems save nori parodyti tobulus, be trūkumų ir kitokius negu visi, o siekis už tai dar ir gauti kažkokį piniginį ar prekinį atlygį dar labiau paskatina rodyti save kitiems. Reklamuodami įvairius dalykus influenceriai save paverčia prekėmės, kuriomis manipuliuoja įmonės mokančios jiems pinigus už reklamą. Viename straipsnyje pavadinimu “Self-branding, ‘micro-celebrity’ and the rise of Social Media Influencers” autoriai Susie Khamis, Lawrence Ang ir Raymond Wellin pateikia tris priežastis, kodėl jų nuomone išaugo savęs suprekinimas:

  1. Socialinės medijos žada šlovę ir eiliniams vartotojams ir taip paskatina mažesnių įžymybių veiklą.
  2. Neoliberaliojo individualizmo politinėje kultūroje skatinamas savęs suprekinimo kūrimas už tam tikrą atlygį.
  3. Kitų įžymybių pavyzdys atrodo labai sekmingas ir manoma, kad pavyks tai atkartoti.

Tai rodo, jog noras būti įžymiu gali priversti daryti bet ką, nekalbant apie tai, jog reklamuojama įvairūs daiktai ar paslaugos, tačiau dažnai stengiantis sukurti, kuo geresnę nuotrauką ar post’ą neatsižvelgiama į savigarbą ar padorumą, ribos peržengiamos vardant didesnio like’ų ar followerių skaičiaus. Taip rodomas beveik visas savo gyvenimas ir ką nors nuslėpti jame tampa labai sunku. Daugelis influencerių dėl tobulos nuotraukos padaro labai daug. Internete yra begalės pavyzdžių, kuriuose galima pamatyt, kiek nuomonės formuotojai yra pasiryžė dėl gero nuotraukos. Didelė dalis nuotraukų yra tiesiog sukurta iliuzija. Pavyzdžiui daugelis „instagramo modelių“ ar tiksliau influencerių tobulai nuotraukai sukurti naudoja ne tik įvairias technikas, kaip atrodyti lieknesniai, gražesniai ar aukštesniai, bet taip pat būna naudojama labai daug įvairių programų ar „filtrų“, kad nuotrauka atrodytų kuo geriau (pavyzdžiai apačioje esančiuose paveikslėliuose).

Tokios iliuzijos kūrimas sudaro labai daug klaidingų jaunų merginų nuomonių, jos galvoja, kad influecerės taip, kaip atrodo nuotraukose, taip jos atrodo ir realiame gyvenime kiekvieną dieną, todėl kompleksuoja dėl savo išvaizdos, nuvertina save ir stengiasi atrodyti taip, kad ir visos merginos. Toks influencerių kuriamas tobulo gyvenimo ir išvaizdos įvaizdis internetiniuose portaluose, socialiniuose tinkluose bei kitose masinių medijų vietose itin neigiamai veikia jaunų žmonių mąstymą. Jie nori lygiuotis į nuomonės formuotojus ir pavydi jiems tobulo gyvenimo.

Daugelis verslininkų ar įmonių influencerius vertina itin palankiai ir ateityje planuoja skirti tam dar daugiau dėmesio. Jų nuomone influencerių paslaugų “pirkimas” labai padeda marketingui. Žinant dabartinę telefonų ir socialinių medijų bei platformų reikšmę žmonių gyvenimuose daug didesnė tikimybė, jog įvairias įmonių prekių ar paslaugų reklamas žmonės pamatys influencerių naudojamose paskyrose ar tinklalapiuose negu televizijoje ar spaudoje, ar tuo labiau įmonių puslapiuose. Yra pastebima, kad influencerių pareklamuotos prekės ar paslaugos tampa perkamos ir naudojamos daug dažniau, žinoma, viskas labai priklauso nuo influencerio statuso visuomenėje. Labai svarbu, kaip pats influenceris save reprezentuoja visuomenėje ir kokį savo įvaizdį sukuria. Didelę įtaką marketingui daro ir pačių influencerių savo asmeninių vertybių pateikimas. Jie turi pasirinkti tam tikrą neoficialią srity, kurią jie reprezentuoja. Vieni jų pasakoja apie savo gyvenimo patirtis, kiti kalba apie kosmetiką, grožį, kiti apie sveikatą, techniką, apie šeimą ir vaikus, kiti tiesiog reklamuoja viską už ką jiems yra sumokami pinigais. Tai lemia labai didelę jų auditorijos dalį, nes žmonės taip pasirenka jiems patrauklią nišą ir sritį, kuri jiems svarbi ir įdomi.

Buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo nustatyta, jog Lietuvos influencerių anketose yra gana nemažai netikrų sekėjų. Sekėjų skaičius nuomonės formuotojų anketose yra svarbus, kad jie būtų, kuo labiau pastebėti šioje srityje, teigiama, jog kuo daugiau sekėjų turi influenceriai Instagram planformoje, tuo daugiau funkcijų gali atlikti savo paskyroje. Tam yra ir perkami arba bandomi įsigyti netikri follower‘iai.  Taip pat pastebima, kad didelė dalis netikrų sekėjų dažnai būna užsieniečiai, todėl reklamuojant lietuviškus brand‘us įmonės gali netekti prasmės iš nuomonės formuotojų reklamos, nes ją pamatys ne Lietuvos gyventojai.

Po influencerių atsiradimo atsirado labai daug įvairių problemų, bei teigiamų naujovių. Atsiradus influenceriams visuomenė dar labiau susvetimėjo ir tapo daug labiau atsiskirianti. Jaunimas dar daugiau  laiko praleidžia savo telefonuose ar kituose įrenginiuose, dar labiau vengia  realaus bendravimo. Susvetimėjimas skatina daug problemų jaunimo gyvenime. Jiem mažiau bendrauja su tėvais, daugiau užsidaro savyje, vengia bendravimo su tėvais, draugais. Atsiranda daug įvairių sveikatos problemų, tiek psichologinių, tiek fizinių, stipriai nukenčia jaunų žmonių socialiniai įgūdžiai. Jauni žmonės tampa dirglūs, pikti ir uždari. Taip pat influencerių kuriamas įvaizdis skatina jaunus žmones norėt būt tokiais pat kaip jie, todėl dažnai bando melagingai sukurti savo įvaizdį visai kitokį negu jie yra iš tikrųjų. Taip influenceriai daro blogą įtaką. Apie daugelį influencerių neigiamos įtakos pavyzdžius paminėjau jau prieš tai. Straipsnyje „Self-branding, ‘micro-celebrity’ and the rise of Social Media Influencers“ teigiama, jog globalus kapitalizmas kartu su socialinės žiniasklaidos komunikacijos technologijomis padarė didelį kultūrinį, ekonominį ir politinį sukrėtimą, tai rodo, jog influencerių įtaka visuomenėje yra labai didelė.

Crystal Abidin savo straipsnyje „Aren’t These Just Young, Rich Women Doing Vain Things Online?”: Influencer Selfies as Subversive Frivolity“ aptaria atliktą tyrimą apie influencerius Singapūre, šioje šalyje influencerėmis dažniausiai tampa jaunos merginos 18-35 metų. Šios nuomonės formuotojos Singapūre dažniausiai veikia įvairiose internetinėse platformose, kaip „LiveJournal“, „Blogger“, „WordPress“, taip pat internetiniuose dienoraščiuose, bei socialiniuose tinkluose Facebook, Instagram ir panašiai. Jų veikla šiose platformose nesiskiria nuo kitų šalių infuencerių: dalinamasi kasdieninio gyvenimo akimirkos, reklamuoja įvairias prekes ir paslaugas. Yra pastebima, kad šių influencerių sekėjai dažniausiai yra merginos ir moterys, jos sudaro maždaug 70% visų sekėjų, vyrai ir vaikinai sudaro apie 30%. Influenceriai taip pat dažnai priklauso tam tikroms įmonėms, kurios rūpinasi jų veiklos kokybe bei tampa atsakingi dėl įvairių pasiūlymų priėmimo ir atmetimo politikoje. Straipsnyje, taip pat pateikiama informacija, kad selfie yra vienas pagrindinių dalykų, kuriuos daro influenceriai, taip pat pateikta definicija, kad „selfies“ yra nuotrauka padaryta išmaniuoju telefonu ar internetine kamera ir  būtinai įkelta į kokią nors internetinę socialinę platformą. Instagram‘as yra laikomas, kaip sparčiausiai auganti programa, kurioje galima daryti įtaką kitiems naudotojams. Taip pat Instagram‘as vis nuolat atnaujinamas taip, jog būtų galima surasti vis daugiau funkcijų tinkančių influencerių veikai. Nuo turimo sekėjų skaičiau savo paskyroje priklauso, kokias funkcijas tu gali atlikti, todėl, kuo didesnis sekėjų skaičius, tuo nuomonės formuotojams naudingiau.

Lietuvoje beveik visus žymiausius nuomonės formuotojus administruoja įmonė „Altspace“. Jie atstovauja tokius influencerius, kaip Naglis Bierancas, Simona Burbaitė, Paulius Mikolaitis (Paul de Miko) bei Monika Linkytė. Savo internetiniame puslapyje influenceriai.lt galima surasti daug informacijos apie šią įmonę ir jos veiklą. Jie teigia, jog atlieka pardavimų skatinimo, žinomumo didinimo, srauto didinimo paslaugas bei atlieka įvairias su reklamuojamais produktais susijusias paslaugas (produkto įvedimas į rinką, produkto pristatymas ir panašiai). Jie atstovauja kontaktą tarp influencerio ir įvairių jiems pateikiamų pasiūlymų. Šios įmonės atlieka pagrindinį darbą ir taip palengvina influencerių darbą. Jiems nereikia asmeniškai kontaktuoti su įmonėmis ir prekiniais ženklais, tai būna atliekama už juos, tai jiems lieka tik paruošti tinkamą reklamą ir ja pasidalinti su savo turimais pasekėjais.

Taigi, apie influencerius galima diskutuot labai ilgai ir daug, tačiau klausimas išlieka tas pats: tai visgi jie naudingi visuomenei ar žalingi? Niekada negalima prieiti vienbalsio sprendimo, nes galima atrasti ir pliusų, ir minusų. Tačiau, žvelgiant iš mano perspektyvos, nuomonės formuotojai daro labai neigiamą įtaką jaunų žmonių požiūriui į gyvenimą ir kitus svarbius aspektus. Gal bėgant laikui influenceriai taps visiems mums įprastu reiškiniu ir jais nenorės tapti kiekvienas jaunas žmogus ir ims galvoti apie kitus darbus ir veiklas, tuomet nuomonės formuotojai taps naudingesni visuomenėje. Kol kas mes turime prie jų priprasti ir suvokti juos kaip tiesiog tokius pačius žmones, kaip mes.

Gabrielė V.

Literatūra:
Crystal Abidin (2016) “Aren’t These Just Young, Rich Women Doing Vain Things Online?”: Influencer Selfies as Subversive Frivolity 1-17

Susie Khamis, Lawrence Ang & Raymond Welling (2016) Self-branding, ‘micro-celebrity’ and the rise of Social Media Influencers

Yuheng Hu Lydia Manikonda Subbarao Kambhampati, What We Instagram: A First Analysis of Instagram Photo Content and User Types. Prieiga internetu: https://www.aaai.org/ocs/index.php/ICWSM/ICWSM14/paper/view/8118/8087

Xin Jean Lim , Aifa Rozaini bt Mohd Radzol , Jun-Hwa Cheah (Jacky) , Mun Wai Wong (2017) The Impact of Social Media Influencers on Purchase Intention and the Mediation Effect of Customer Attitude

2 thoughts on “Influenceriai. Nauda ar žala?

  1. Mane labai sudomino šis straipsnis!! Mano nuomone, tema buvo labai naudngai papildyta papasakojant apie Lietuvos influencerių klimatą ir panaudojant jų pavyzdžius. Taip pat labai įdomiai papildei ir apjungei Khamis et al (2016) ir Abidin (2016) straipsnį papasakodama, kaip netikrų followerių pirkimas didina ,,microžvaiždės” statusą ir to sekoje padeda influenceriams plėsti savo asmenukėmis paremtą verslą ir gauti finansavimą iš reklamos siekiančių įmonių. Mano asmeniniam skoniui norėtusi plačiau sužinoti, kaip atrodo pozityvioji influencerio darbo pusė, kad perskaičius straipsnį, man pačiai būtu lengviau susiformuoti nuomonę posto iškeltu klausimu. Nepaisant to, manau labai aiškiai ir sėkmingai atsakei į sau išsikeltą klausimą!

    Gabrielė R

    Like

  2. Labai idomi tema ir pats blogo postas. Gal truputį pritrūko to teigiamo apžvelgimo apie influencerius ir jų daromą įtaką. Gal dar būtų buvę idomu panagrinėti kaip gi tie influenceriai atsiranda plačiau, nes Susie Khamis, Lawrence Ang & Raymond Welling straipsnyje ,,Self-branding, ‘micro-celebrity’ and the rise of Social Media Influencers” buvo paminėta, kad žiniasklaida būtent ir suformuoja teigiamą influencerių įvaizdį, o išaugęs individualizmas iš tikrųjų ir skatiną influencinamų prekių pirkimą. Toks žiniasklaidos įsikišimas iš tikrųjų ir formuoja teigiamą ivaizdį apie influencerius, todėl kaip aš suprantu influenceriai nėra visiškai pilnai atsakingi už savo įvaizdžio formavimą ir savęs pateikimą tam tikroje platformoje. O šiaip iš tikrųjų labai gerai atsakei i savo išsikeltą klausimą. 🙂

    Gabija A.

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s